Apie Ugnies žiedą ir kerus Filipinuose

Autorius: Aurelija Meškaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Birželio 20d.

Dainius Kinderis – bene žymiausias šiuolaikinis Lietuvos keliautojas. Ką apie jį galima pasakyti naujo? Tikriausiai tik tiek, kad jis ką tik išleido antrą knygą „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“ ir birželio 20 d. 18 val. ją pristato Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Knygoje jis pateikia ne tik savo įspūdžius, prisiminimus, bet ir patarimų, suteikia naudingos infomacijos apie šalį, kaip greičiau ar pigiau į ją patekti, ką pamatyti, kaip geriau elgtis ir kt. Pagrindinis skirtumas nuo jo pirmosios knygos „Atgal į Afriką“ – tai, kad šioje knygoje stengtasi pasiekti balansą tarp įdomaus pasakojimo ir išliekamosios vertės turinčios informacijos, todėl tai – ir keliautojo įspūdžiai, ir kelionių vadovas.

Kodėl knyga būtent apie Filipinus? „Man labai daug davė ši šalis ir aš jai noriu kažką tokio apčiuopiamo padovanoti. Antras dalykas, dėl to, kad labai daug lietuvių pradėjo ten keliauti“, – aiškina D. Kinderis. Žmonės skundžiasi, kad informacijos apie šią šalį nėra arba ji visiškai nepritaikyta lietuviams – tai jis ir stengiasi kompensuoti. Be to, keliautojas planuoja parašyti dar ne vieną knygą: jau yra pradėjęs kelionių pasakojimų rinkinį apie įvairius pasaulio kraštus, kurių dar nespėjo aprašyti kitur – Rusijos šiaurę, Aziją, Pietų Ameriką ir kt. Vėliau turėtų pasirodyti knygos ir apie kitus pasaulio kontinentus.

Ateityje tikriausiai paskaitysime ir D. Kinderio grožinės literatūros, nes dabar, kaip jis pats sako, „rašydamas aš balansuoju: kartais galėčiau parašyti taip, nes taip geriau, žmonėms taip labiau patiktų, bet negaliu, nes tai būtų netiesa“. Tačiau iš tiesų apie knygas labai daug nekalbame. Svarbiau – pačios kelionės, įspūdžiai, gyvenimo ir keliavimo filosofija.

 

filipinai-sala.JPG


Patraukė Filipinai

Taigi, kas tokio yra Filipinuose, kad verčia žavėtis aštuoniasdešimt šalių apkeliavusį Dainių Kinderį? „Mažai yra Trečiojo pasaulio šalių, kurios nepasikeičia – visos blogėja blogėja blogėja, o Filipinuose žmonės kaip buvo geri, taip ir lieka“, – pasakoja jis. Anot keliautojo, žmones ten traukia tai, kad yra pakankamai pigu, tačiau egzotiška. Kitos Azijos šalys jau pakankamai pabodusios, o Filipinai – dar neatrasti. Įvažiuojant į šią šalį nereikia vizos (be jos galima išbūti tris savaites), labai lengva susikalbėti angliškai, mažiau turizmo. Tiksliau, turistų srautas gal ne taip smarkiai juntamas, nes valstybę sudaro apie septyni tūkstančiai salų, iš kurių porą tūkstančių galima aplankyti. Būnant jose dažnai kitų turistų nesutinki ir susidaro įspūdis, kad aplinkui daugiau nieko nėra.

Patį keliautoją ten labiausiai traukia ne tik įstabi gamta, bet ir žmonės. Anot jo, tai – laimingiausia pasaulyje tauta, pasižyminti ypatingu svetingumu, nuoširdumu, net naivumu. Jie viską daro nuoširdžiai, be jokio išskaičiavimo, nesitikėdami nieko atgal. „Mes esame sugedę – labai nepasitikime. Kažkas nori padėti Filipinuose, ir tu galvoji: va dabar jis iš manęs paprašys pinigų. Daugiausia, ko jis gali paprašyti, tai prisiminimo dovanėlės. Ir jei tu to neturėsi, tu su juo nusifotografuosi, prižadėsi atsiųsti nuotrauką, ir jam to užteks.“

 

Dainius-Kinderis-filipinuose.jpg

 

Žmonės ten katalikai, labai religingi, kaip ir lietuviai, itin domisi krepšiniu, mėgsta skaniai ir riebiai pavalgyti. Ir nors Filipinuose klesti vartotojiškumas, žmonės pakankamai praktiški, verslūs. Apskritai atmosfera – itin įkvepianti. „Ten reikia pabūti, kad suprastum. Kai ten esi, labai džiaugiesi gyvenimu“, – šypsosi Dainius.

Būtent dėl to D. Kinderis neseniai pradėjo organizuoti keliones į šią šalį. Paklaustas, ar taip nejaučia šalies „nuvertėjimo“, ar nepabosta, teigia, jog ne, nes kiekvienas maršrutas – vis kitoks, jam pačiam įdomus, o jei ir tenka nuvykti, kur jau teko lankytis, tą vietą pamato naujomis akimis – tų žmonių, kuriems šią kelionę organizuoja.

 

filipinai1.JPG

 


Kelionės – turint tikslą

Kitąmet keliautojas planuoja didelę ekspediciją po taip vadinamą Ugnies žiedą. Ši sritis apima daugiausiai žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų pasaulyje, į ją įeina ne tik Filipinai, bet ir Japonija, Okeanija, Šiaurės ir Pietų Amerikos vakarinės pakrantės. Jis planuoja pakalbinti ten gyvenančius lietuvius ir papasakoti jų istorijas. O artimiausia Dainiaus kelionė planuojama į Gruziją, kurioje jau yra buvęs ir labai susižavėjęs (Gruzija, anot jo, viena geriausių šalių keliauti autostopu), o vyksta ten, tiesiog kad pakeistų aplinką, atmosferą.

Apskritai pastaruoju metu kažkur važiuoja tik turėdamas tikslą. Jis pasakoja: „Man, būna, žmonės, žurnalistai, parašo, sako: kažin, ar tave pagausiu Lietuvoje, nes tu labai dažnai keliauji. Ne, aš kaip tik dažniausiai Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad aš visada valkatauju. Ne, aš dabar keliauju tik su tikslu. Nemėgstu valkataut, bastytis.“ Anksčiau poreikis keliauti atsirasdavo iš smalsumo, noro pažinti, todėl neretai, keliaujant autostopu ir sustojus automobiliui, vieni iš pirmųjų jo žodžių būdavo: man tinka bet kur, kur važiuojat. Dabar taip nebėra: jis arba keliauja ten, kur visą gyvenimą norėjo nuvažiuoti (tokių vietų dar liko nemažai – Grenlandija, Islandija, Madagaskaras, Baskų kraštas ir kt.), arba vyksta, turėdamas dalyvauti tam tikruose projektuose ar susitikimuose, norėdamas apsilankyti kraštuose, kuriuose jau yra buvęs ir nori aplankyti dar kartą.

 

filipinai2.JPG

 

Kelionėse Dainius bando suderinti kelias savo didžiausias aistras – pačias keliones, sportą (pavyzdžiui, bėga maratoną) ir kūrybą (rašo). Jis pastebėjo, kad dabar kelionės tapo koncentruotesnės, per trumpą laiką stengiantis padaryti ir pamatyti kuo daugiau. „Šiek tiek labiau pradėjau pavargti per tas keliones. Labiau saugau sveikatą. Man tik 29 m., esu dar labai jaunas, bet nėra taip, kaip 18 m. buvo. Ir maliarija sirgau, ir gerklę skaudėjo savaitę, nieko praryt negalėjau, ir nuo saulės smūgio vos ne krisdavau, dabar man jau gaila savęs. Tapau atsargesnis“, – vardija pasikeitimus jis.


Jokio fanatizmo

Kalbant apie kelionių nulemtus gyvenimo pokyčius, Dainius pasakoja, kad laikui bėgant jo veikla tapo vis labiau koncentruota, susiaurėjo interesų ratas, tačiau aktyvumas mėgiamose srityse tik padidėjo. Be to, „Kuo keliautojas yra pranašesnis už nekeliautojus? Tuo, kad jis labai daug matė ir gali palyginti“, – tai jam atrodo svarbu, ir ne tik kūrybinėje veikloje (savo knygose mėgsta vartoti įvairias metaforas, palyginimus), bet ir apskritai gyvenime.

Kelionės Dainiaus pasaulyje užima svarbią vietą (juk dabar „nugyventa trečdalis gyvenimo ir aplankyta trečdalis šalių“; toliau matematika paprasta), bet kelionės, anot jo, daugiau ar mažiau patinka visiems, tad tai nėra nieko ypatingo ar išskirtinio. Galbūt dėl to D. Kinderis neapsiriboja vien tik jomis ar keliautojo apibūdinimu, o užsiima ir žurnalistine veikla, rašo, organizuoja renginius, sportuoja, fotografuoja.

Fanatizmas, pasak Dainiaus, jo gyvenime beveik neegzistuoja. Kaip tik įspūdingose Filipinų Šokoladinėse kalvose jam kilo mintis tapti vegetaru (taip pat, beje, mintis atėjo ir apie knygos rašymą), ir tai išbandęs jis jaučiasi puikiai, tačiau „Kelionėse yra taip – aš niekada žmonėms nepasakoju, kad esu vegetaras. Ir jeigu ant stalo yra tik mėsa – aš ją valgau. Jei man vairuotojas pasiūlo mėsos – aš ir paragausiu.“ Anot jo, to atsisakantys žmonės reiškia nepagarbą tradicijoms, parodytam vaišingumui.

 

filipinai.JPG

 

Dainius nėra ir tik dėl svečių šalių pakvaišęs keliautojas – vaikinas prisipažįsta esąs patriotu. „Aš niekada neemigruosiu dėl pinigų. Niekada neparsiduosiu ar neišvyksiu dėl kažkokių smulkmenų. Manau, kad kiekvienas bet kur gali užsiauginti žolę ant asfalto“, – samprotauja jis. Anot jo, visose šalyse žmonės yra kažkuo nepatenkinti, jiems neįtinka politika, tačiau tikrai yra vietų, kur blogiau nei Lietuvoje. Jis neatmeta galimybės, kad kada nors ir apie Lietuvą parašys knygą pasauliui, nors nesijaučia pakankamai pažįstantis savo šalį, kad galėtų kurti apie ją knygas. Juk dažnai savame krašte viskas atrodo įprasta ir kasdieniška, o užsieniečiui tai gali pasirodyti labai įdomu… Vis dėlto beveik visi D. Kinderio projektai vienaip ar kitaip įtraukia Lietuvą, lietuviškumą, lietuvius pasaulyje.

Smagu. Belieka palinkėti sėkmės, kaupiant pasų kolekciją (dabar Dainius naudojasi penktu pasu ir teigia, kad pasų poskyryje jį jau atpažįsta), skaičiuojant, kuri aplankyta šalis visgi bus šimtoji ir įgyvendinant senas svajones bei naujus planus.

 

Nuotraukos iš Dainiaus Kinderio asmenino archyvo

 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.