Brazilija – klaidingų stereotipų ir spalvotų lūšnynų šalis

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2011, Birželio 29d.

Lietuvaitė  Diana Liminovičiūtė jau ne vienerius metus mūsų šalyje yra tik viešnia. Ne, ji neemigravo. Diana baigė mokslus Didžiojoje Britanijoje ir nusprendė, kad pradėti sėslų gyvenimą jai dar per anksti. Mergina tapo organizacijos AIESEC nare ir jau netrukus iškeliavo į stažuotę Brazilijoje, kurioje pažindino vietinį jaunimą su mūsų šalimi ir diskutavo jauniems žmonėms rūpimomis temomis. Su mumis Diana pasidalijo įspūdžiais, kuriuos patyrė egzotiškoje Brazilijoje, nuotykiais ir smulkmenomis, kurios džiugino ją visą viešnagės svečioje šalyje laiką. 

 

Koks buvo pirmasis įspūdis, išlipus iš lėktuvo?

Nusileidau Brazilijoje, San Paulo oro uoste spalio mėnesį. Brazilijoje tuo metų laiku, priešingai nei Europoje, yra pavasaris, todėl taip lauktojo karščio neteko patirti, bent jau pirmomis valandomis. O visus kitus porą mėnesių, tiesiogiai kalbant, dusau. (Juokiasi.)

Išlipusi iš lėktuvo, nejaučiau, jog esu kažkur už jūrų marių. Deja, visi prikalbėjo, kad Brazilijoje „nesaugu“, todėl perdėtai prižiūrėjau savo lagaminus. Laukdama žmonių, kurie turėjo mane pasitikti, buvau ištikta paranojos. (Kvatoja.)

Kuomet mane pasitiko dabartiniai mano draugai brazilai, leidomės į kelionę po San Paulo regioną, į kitą miestą. Tuomet pajutau, kad tikrai esu ne savo žemėje. Pirmas skirtumas, kurį pastebėjau, buvo beprotiškas mašinų eismas – be jokios tvarkos ir taisyklių, visi važinėja pagal savo išgalvotas, visai nepaisydami kitų kolegų vairuotojų.

Antras skirtumas buvo tas, kad išvykus už centrinio miesto ribų, apstu lūšnynų, kurie, tarp kitko, mane be galo žavėjo ir visą laiką norėjau juos aplankyti, tačiau neteko. Ten labai pavojinga. Brazilijos lūšnynai nepalyginamai žavesni nei Meksikos ar Kolumbijos. Dėmesį labai traukia savo spalvomis. Dauguma kalvotų vietų miestuose yra padengtos lūšnynų nameliais, todėl vaizdas tikrai neapsakomas.

Trečiasis skirtumas turbūt – gamta. Čia daug žalumos, didžiulė įvairovė augalų, kai kurių medžių lapai yra du kartus didesnis už mane pačią. (Juokiasi.) Tai suteikia gamtai ir šaliai didingumo bei išskirtinumo jausmą.

 

Kokie brazilai pasirodė iš pirmo žvilgsnio, o kokie – susipažinus artimiau?

Iš pirmo žvilgsnio brazilai pasirodė labai draugiški, paslaugūs, malonūs ir įdomūs žmonės. Susipažinus artimiau, niekas per daug nepasikeitė. Tik vienintelis minusas, kad jie per daug jautrūs. Iš pradžių turėjau problemų dėl savo rytų europietiško charakterio – tiesmuko, mat, ką galvoju, tą sakau, ir „aštrių“ juokų. (Šypsosi.) Buvo įvairių situacijų, kuomet žmonės mane neteisingai suprato, t. y.,  palaikė ne pačiu maloniausiu žmogumi. Bet vėliau nuomonė apie mane, tikiuosi, pasikeitė.

Patarčiau su brazilais bendrauti atsargiai. Ypač mums, europiečiams, reikia galvoti, ką šnekame, ir nebūti per daug atvirtiems tam tikrais klausimais. Geriau patylėti ar ignoruoti tam tikrus dalykus bei per daug nereikšti savo nuomonės, nes gali lengvai užgauti žmogų. To man teko pasimokyti.

 

Kokius stereotipus apie šią šalį sulaužei?

Kai tik pasakydavau, jog išvykstu į Braziliją, visi, ypač vyresnio amžiaus žmonės, nustebdavo. Klausdavo, ar skurdo nemačiusi esu, jei važiuoju. Pasak jų, ten vien narkotikai, lūšnynai, mane apiplėš, pagrobs ir pan. Gal čia taip išreiškiamas lietuviškas pavydas? (Juokiasi.)

Taip pat skaičiau interneto forumus apie Braziliją ir užtikdavau nelabai malonių straipsnių. Brazilijoje aš praleidau du mėnesius. Gyvenau skirtinguose miestuose bei miesteliuose ir man nieko nenutiko, vaikščiojau ir viena, ir dieną, ir naktį. Gal todėl, kad už nugaros turiu angelą sargą? (Šypsosi.)

Mano pažįstama lietuvė praleido Brazilijoje pusę metų ir nebuvo nė karto apvogta. Ir še tau, grįžta į Europa ir pirmą dieną viename Belgijos oro uoste patenka į vagies rankas. Gyvenimo ironija! Galiu pasakyti tik tiek, jog bet kuriame pasaulio krašte reikia būti atsargiems, nebūti per daug drąsiems, žinoti, kuriuose regionuose neatsidurti, kokių žmonių vengti, kokius daiktus su savim turėti, kur juos laikyti ir viskas bus gerai!

Dar vienas pastebėjimas – Europos jaunimas narkotikus vartoja nepalyginamai dažniau nei lotynų amerikiečiai, kurie nuolat yra neteisingai tuo kaltinami bei įtarinėjami.

 

San-Paulo.jpg 

 

Kokias įspūdingiausias vietas aplankei?

Kadangi Brazilijoje praleidau du mėnesius ir teko dirbti, negalėjau aplankyti daug įvairių vietų. Teko pabuvoti vienuose iš didžiausių ir įžymiausių Brazilijos miestų – San Paule ir Rio de Žaneire, aplinkiniuose miesteliuose ir nuostabaus grožio žmogaus rankos nepaliestoje saloje Illa Bela (Grožio sala).

Rio de Žaneiras yra idealių atostogų miestas. To miesto paplūdimiai nėra mano mėgiamiausi, nes ten daug žmonių, bet jie gerokai skiriasi nuo europietiškų. Ten jauti egzotikos skonį… Aplinkui „spalvoti“ žmonės, braziliška muzika, į dredus susukti plaukai, rankoje ką tik nuo palmės nuskintas kokoso riešutas, iš kurio siurbi kokosų sultis, baltas smėlis, aplinkui kalvos, palmės, miesto įvairovė, senoviniai pastatai, caipirinhos (braziliskas alkoholinis kokteilis, susidedantis iš alkoholinio gėrimo cachaça, pagaminto iš cukranendrių ir sumaišyto su daug cukraus ir žalios citrinos sultimis arba kivi vaisiumi), samba… Įvairovės, nuotykių, muzikos, įdomių žmonių, sutiktų pakelėse, miestas.

Rio praleidau 10 dienų. Tai kažkas nepaprasto. Kadangi nusprendžiau vykti ieškoti nuotykių ir išbandyti tikrą brazilišką gyvenimo stilių, negyvenau viešbučiuose ir jų teritorijoje. Kadangi priklausau „Couch Surfing“ bendruomenei, porą dienų prieš kelionę susiradau žmones, kurie apgyvendina keliauninkus, leidžia su jais laiką, keliauja, dalijasi gyvenimo patirtimi ir panašiai. Per dešimt dienų gyvenau dviejuose skirtinguose „apartamentuose“ pas skirtingus nepažįstamus žmones ir neteko nusvilti. (Šypsosi.) Puikiai praleidau laiką gerose kompanijose, tarp įdomių žmonių.

Gal skamba crazy, bet kuomet esi visai nepažįstamame krašte, svetimoje kultūroje, tau duris atidaro visai nepažįstamas žmogus, kuriam pasakai „labas“, paspaudi ranką, kartu praleidi keletą dienų, kalbiesi iki paryčių, jis tampa geru pažįstamu, kurį bet kada vėl galėsi aplankyti Brazilijoje. (Šypsosi.)

San Paulas – išsivystęs, darbo, karjeros darymo miestas. Kaip diena ir naktis skiriasi nuo Rio de Žaneiro. Didingas, gražus, istorinis miestas, tačiau labiau primenantis vieną iš didžiųjų Europos sostinių.

Illa Bela sala – kažkas nepakartojamo. Ramu, nėra žmonių, žydras vanduo, švelnus smėlis, girdėti ramus jūros ošimas, o kitoje pusėje – didinga gamta. Vienas minusas, kad viename iš šių nepakartojamų paplūdimių, mane taip „suvalgė“ moskitai… Jei viskas būtų pasibaigę tik įkandimais, nesveiku niežuliu ir raudonomis dėmelėmis ant viso kūno, nebūtų buvę didelės problemos, tačiau po dienos mano kojos ištino, nes ant kiekvienos jų buvo bent po 50 įkandimų, negalėjau paeiti. Jei tik sustodavau minutei ar prisėsdavau, pradėjus judėti kankino neapsakomas skausmas. Bet ką darysi, tai – dalis braziliško džiaugsmo, o viskas galiausiai baigėsi su šypsena.

 

illa bela-1.JPG

 

 

Tradicinis Brazilijos maistas. Kas skaniausia, o kas ne taip priimtina mūsų lietuviškam skrandžiui?

Braziliškas maistas – nuostabus. Kadangi mėgstu skaniai pavalgyti, džiaugiausi maisto įvairove ir skirtingais skoniais. Gėda, tačiau negaliu paminėti labai tradiciškų patiekalų, nes kartais nelabai ir suprasdavau, ką valgau. Jie valgo daug ryžių ir pupelių. Jei Lietuvoje beveik prie kiekvieno patiekalo užtiksi mišrainių ar salotų, tai brazilai nuolat valgo ryžius ir pupeles. Jei pagrindinis patiekalas yra makaronai, ryžiai bus valgomi kartu. Nekeista, jog dėl to teko priaugti papildomų kilogramų. (Šypsosi.)

Braziliškas tradicinis desertas, kurio būtina paragauti, vadinasi acai. Jis pagamintas iš vaisių, augančių tik Amazonėje. Kadangi vaisius nėra saldus ir neturi gardaus skonio, jis maišomas su daug cukraus ir papildomai su bet kokiais vaisiais, medumi, jogurtu ar šokoladu. Apskritai, nemanau, kad įmanoma susidurti su maistu, kuris nebūtų tinkamas mūsų skrandžiui. Tik reikia per daug nepiktnaudžiauti maistu, nes kilogramai ten auga nepastebimai. Ten maistas nėra labai dietiškas, o moteriški apvalumai yra tik pliusas. (Juokiasi.)

 

Paminėjus Braziliją, visiems prieš akis iškyla spalvingas ir triukšmingas karnavalas. Kokia tikroji Brazilija?

Negaliu kalbėti apie visą Braziliją, nes lankiausi tik dviejose valstijose iš 26, kiekvienoje jų gyvenimas gerokai skiriasi. Kaip jau minėjau, San Paulas ir Rio skiriasi kaip diena ir naktis. Manau, kad Rio atspindi tikrąją braziliškąją, natūralią ir egzotišką dvasią.

 

Kiek laiko praleidai Brazilijoje ir kaip gerai pažinai šalį ir jos kultūrą? Kiek laiko prireiktų pažinti iki galo?

Brazilijoje praleidau tik porą mėnesių. Nors kultūrą ir šalį pažinau neblogai, bet ne iki galo. Kaip minėjau, Braziliją sudaro 26 valstijos, o jos plotas daugiau nei 8 mln. kv. km. Palyginimui, Europa yra didesnė tik 2 mln. kv. km. Europoje gyvenau 22 metus ir toli gražu visos jos neišnaršiau. (Šypsosi.) Tad kiek laiko reikėtų ištyrinėti Braziliją? Manau, kad atsakymas aiškus.

 

Ką patartum į Braziliją susiruošusiam keliautojui? Ką imti, ko vengti, ką pamatyti ir ko nesakyti…?

Visų pirma, patarčiau nepabūgti įvairių blogų istorijų, nutikusių keliautojams, bet ir nebūti per daug drąsiems. Patartina neplanuoti turistinių kelionių per lūšnynus. Atsargumo dėlei neturėti su savimi visų svarbiausių daiktų, dokumentų, pinigų ir pan.

Būtina nuvykti aplankyti Rio, išgerti caipirinha, suvalgyti acai, pasimokyti šokti sambą, išmokti pagrindinius portugalų arba ispanų kalbos žodžius, būtinai turėti kremą nuo moskitų, pirktus ten, nuo būtent tos rūšies moskitų, nes tepalai nuo lietuviškų moskitų nepadės. Taip pat patarčiau neapsiriboti gyvenimu viešbučiuose ir paplūdimiuose, nekeliauti su agentūromis, o viską organizuotis patiems.

Nepamirškit skiepų! Kiek žinau, skiepytis nėra būtina, jei nevykstate į Amazonės džiungles, tačiau, jei jau planuojate kelionę į Braziliją, išleidžiate didelius pinigus, pagailėti keleto šimtų savo paties saugumui, būtų tiesiog nelogiška. Skiepytis reikėtų porą mėnesių iki kelionės.

Kitas svarbus dalykas – turėti bilietus pirmyn ir atgal, kitu atveju prieš pat lipant į lėktuvą, tau pasakys, jog skristi negali. Taip atsitiko man, skrendant iš Londono į San Paulą. Nors nežinojau, kada grįšiu namo ir juo labiau iš kurios Lotynų Amerikos šalies, teko per porą minučių nusipirkti atgalinius bilietus, kuriems išleidau tiek pinigų, kiek kainuotų vos ne du bilietai į Braziliją.

 

Rio.JPG

 

Ar dar kada sugrįši į šį kraštą?

Žinoma, juk tiek daug nepamatytų vietų. Žinau, kad gyventi šioje šalyje nenorėčiau, ji – ne mano tipo, tačiau kartas nuo karto aplankyti šį egzotišką kraštą ir ištyrinėti naujas vietas, tikrai neatsisakyčiau. 20 valandų lėktuve vertos patirtų įspūdžių ir nuotykių įvairovės. Sėkmės keliaujant!


Nuotraukos iš Dianos asmeninio archyvo

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.