Indijoje dirbanti lietuvė: „Kartais sudvejoju, ar aš XXI amžiuje“ (I)

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2013, Liepos 09d.
Ką tik baigiau skaityti Gregory David Roberts knygą „Šantaramas“, tad mintys apie Indiją manęs neapleidžia kiaurą dieną. Ir vos tik draugė papasakojo apie jau beveik pusę metų šventųjų karvių šalyje gyvenančią ir dirbančią lietuvę Vestą Ratkevičiūtę, supratau, kad tai yra proga paklausti visų rūpimų klausimų.

Pradėkime nuo pradžių. Kaip atsidūrei Indijoje ir kaip susiradai čia darbą? Kodėl pasirinkai šalį, kurios kultūra nuo mūsiškės skiriasi kaip diena ir naktis?

Prieš daugiau nei porą metų išvykau į Briuselį, tačiau po kelerių metų gyvenimo Europos sostinėje vis dar kažko trūko iki pilnos savirealizacijos. Nebebuvau tikra, ar Europa – tai tas regionas, kuriame norėčiau praleisti visą likusį gyvenimą, tad po truputėlį brandinau mintį išvykti į Aziją.Tiesą sakant, nėra taip paprasta viską mesti ir palikus savo susikurtą gyvenimą  bei artimuosius, išvažiuoti į kitą pasaulio karštą. Žinoma, ne visam laikui, tačiau, Indija – tai ne Lietuva. Nors ir čia sąlyginai gali rasti vakarietiškos kultūros pėdsakų…

Esu baigusi tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijas, todėl, savaime suprantama, noriu pažinti sparčiai besivystančias ekonomikas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, įskaitant darbo ir gyvenimo kultūrą, tradicijas. Pasitaikė neįtikėtina galimybė išvykti dirbti į Indiją. Ilgai nesvarsčiusi ir baigusi darbus Europos studijų centre Briuselyje, persikėliau gyventi ir dirbti į Indijos pietuose esantį Bangaloro miestą. 

 

8kelione-indija1.jpg 

Elektriniame mieste šalia pasaulinių įmonių, yra įsikūręir eiliniai indai

 

Tai vienas didžiausių informacinių technologijų kūrimo centrų pasaulyje, turintis Indijos silicio slėnio sinonimą. Indų kapitalo kompanijoje, kuri yra įsikūrusi vadinamajame Elektronikos mieste, dirbu su aplinkosauginiais ir atsinaujinančių energijos išteklių projektais. Šalia to, visuomeniniais pagrindais stengiuosi pagelbėti Lietuvos ambasadai Indijoje stiprinant Bangaloro ir Lietuvos verslo bendradarbiavimą, kuris dar kol kas yra pradinėje fazėje. Jaučiu, kad ir kaip toli bebūčiau, visada būsiu su Lietuva širdy ir stengsiuosi jai pagelbėti.

 

Ar lengva buvo pritapti? Kokie buvo pirmieji mėnesiai?

Porą metų iki atvykimo į Indiją lankiausi Šri Lankoje, tad daugiau ar mažiau numaniau, kokios kultūros ir aplinkos galiu tikėtis kaimynystėje, tačiau, žinoma, neapsiėjau be siurprizų.

Pirmi du-trys mėnesiai buvo neįtikėtinai įdomūs ir egzotiški. Kiekvienas rytas buvo naujos istorijos pradžia. Kiekviena diena nešė naujus įspūdžius ir kultūrinius netikėtumus, tačiau ilgainiui tos keistenybės, į kurias pradžioje numodavau ranka ir priimdavau kaip egzotinius nutikimus, pradėjo dirginti. 

Kuomet lankaisi Indijoje kelias savaites su organizuota turistų grupe, viską stebi su susidomėjimu ir nuostaba, tarsi žiūrėdamas filmą kino teatre. Kai baigiasi kelionė, baigiasi ir filmas. Visai kitaip, kai gyveni ir dirbi Indijoje. Tuomet esi pats tikriausias to filmo dalyvis. Realybė tokia, kad vienas  gyvenimo momentas atrodo puikiausia gyvenimo dovana, o kitas – siaubingas košmaras.

 

8kelione-indija22.jpg 

Daugelis Indijos miestų, įskaitant in Bangalorą, labai šiukšlini ir užteršti 

Dirbi čia nuo vasario mėnesio. Ar tiek laiko užteko, kad bent kiek giliau pažintum Indiją ir jos žmones?

Taip, jau penki mėnesiai, kai gyvenu Indijoje, tačiau galiu pasakyti tik viena: Indija yra daugybės kalbų, tautų ir kultūrų mišinys, todėl būtų neteisinga visus gyventojus vertinti pagal vieną matą, o man teigti, kad pažįstu Indiją skersai išilgai. Krenta į akis ir tokia nežymi detalė, kad skirtingos valstijos turi net kitokio tipo auto-rikšas („tuk tukus“), pritaikytas pagal regiono charakteristiką. Klimato sąlygos, religijos paplitimas ir istorinė praeitis daro itin didelę įtaką indų gyvenimo būdui.  

Pavyzdžiui, labai skirtingi yra Kašmyro ir pietinės Indijos miestiečių veido bruožai, bendravimo stilius, kūno sudėjimas, charakteriai, papročiai. Itin jaučiasi portugalų palikimas Goa, prancūzų – Pondicherry, o tibetiečių – šiaurinėje šalies dalyje. Vis dėlto yra dalykų, kurie vienija – tai siaubingas aptarnavimas vietinėse kavinėse bei įkyrūs, keliolika kartų kainą užkeliantys prekeiviai. (Juokiasi.) Ko jau ko, bet derybų meno čia tikrai išmokau! Kartais net vietiniai stebisi, kai sugebu nusiderėti daugiau nei jie patys. (Kvatoja.) 

Dėl to, kad dirbu verslo aplinkoje, dažniausiai tenka bendrauti su vidutine ar aukštesniąja Indijos visuomenės klase. Jie dažniausiai yra baigę mokslus užsienyje, todėl kažkokių didelių požiūrių neatitikimų nesu pastebėjusi. Kita vertus, mano kolegė 28 metų Kavitha už kelių mėnesių bus ištekinta už jai parinkto vyro. To reikalauja jos amžius. Jai buvo atrastas vyras, kurio gimimo data „sutinka“ su jos.  Šeimos guru pranašauja gražų ir laimingą jaunavedžių gyvenimą kartu. Tiesa, maža detalė – ji dar nė karto neturėjo galimybės pasikalbėti su savo būsimuoju vyru… Šiuo metu abiejų pusių tėvai vis dar derasi dėl sutarties punktų. Būsimieji jaunavedžiai į šį procesą nėra įtraukti. Sutartos vedybos vis dar yra plačiai paplitęs reiškinys. Kai išgirstu apie tokias ir panašias situacijas, sudvejoju, ar aš XXI amžiuje ar Viduramžiuose gyvenu…

 

8kelione-indija4.jpg 

Vyrai, metas skustis!

Kai kalbame apie Indiją, nori nenori, galvoje kyla šventyklų vaizdai, gatvėse besiganančios karvės, nešvara ir smarvė, lūšnynai, dvasiniai nušvitimai… Ar tikrai šie daiktavardžiai labiausia apibūdina Indiją? Kokie būtų tavieji?

O taip, karvės sau ramiai vaikšto ne tik po gatves, bet  ir maloniai „atostogauja“ pajūryje – Paloleum paplūdimy (Goa ) daug tokių besimėgaujančių sutikau. (Juokiasi.) Dar ir nutukę šernai kartas nuo karto pasirodo. Dažnai jie užkandžiauja plastmasiniais maišeliais ar šiaip rastom atliekom. Vaizdas gatvėje išties toks ir yra: nešvara, didelis užterštumas, skurdas, lūšnos, šlapimo kvapas… Tiesą sakant, nesuprantu, kaip gali įvykti dvasiniai nušvitimai matant tokią Indiją… Na nebent, kai „parūkai“, gal koks apšvietimas ir įvyksta, nežinau… (Juokiasi.) Gal todėl Indijoje dažnai gali pamatyti iš vakarų atvykusių hipių, kurie kalbasi su gyvuliais ar šiaip kitu pasauliu.

Kita vertus, šalia to skurdaus gyvenimo Indijoje egzistuoja kardinaliai atvirkščias – didelės prabangos ir ištaigos. Jei turi pinigų, o Indijoje tokių, patikėkit, irgi netrūksta, tuomet  gali gyventi  dar geriau nei kokiame prabangiausiame Dubajuje: erdvūs ir dideli namai bei automobiliai, privatūs golfo klubai ir kino teatrai, tarnai, nuolatinės grožio procedūros, uždari ištaigingi vakarėliai ir pan. Visa tai – kita Indijos kasdienybė, apie kurią mes retai nutuokiame.
Žinoma, mano gyvenimas šiek tiek paprastesnis, nes esu čia, kad pažinčiau Indijos verslo aplinką, o ne linksminčiausi vakarėliuose. Tačiau Indijoje galiu sau leisti tikrai daugiau nei Europoje. Nekvalifikuota darbo jėga nepalyginamai pigesnė nei bet kur Vakaruose, o hierarchinė sistema vis dar stipriai įsišaknijusi. Baltasis čia savaime laikomas aukštesnės klasės. Pirma mintis, kuri kilo atvykus buvo – vaje, aš atsiradau kolonijiniuose laikuose! 
Jei vietiniai gatvėje pamato baltąjį vairuojant automobilį, tuomet negali atitraukti akių, mat nesupranta, kaip jis gali vykdyti savo tarno darbą. Mano vienas pažįstamas kroatas, fondo direktorius, pasakojo nutikimą, kai norėdamas atitrūkti nuo darbų, išėjo į savo sodą krūmų apkarpyti. Netikėtai tai sukėlė jo aukšto rango kaimyno indo, pasipiktinimą, mat, kaip jis, būdamas direktorius, gali tvarkytis sode – tai „žemesniųjų“ darbas! 

Indų visai kitoks supratimas, viskas matuojama pagal rangą ir statusą. Ypač tai akivaizdu politikoje ir akademiniame gyvenime – su jų atstovais elgiamasi kaip su dievaičiais. Pavyzdžiui, sveikinantis su profesoriais ar giminės vyresniais liečiamos jų pėdos – taip  atiduodama pagarba. Mums tai beprotiška, o jiems  natūralu.

 

8kelione-indija8.jpg 

McLeod Ganj yra įsikūrusi tibetiečių diaspora

 

Nuotraukos iš Vestos asmeninio archyvo 

Skaitykite antrąją pasakojimo dalį apie dvi savaites trukusią kelionę po žymiausias Indijos vietas ir dalykus, su kuriais Vestai taip ir nepavyko susitaikyti 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.