„Kartą Pietų Amerikoje“: „atpietaus“ klimato ir mañana kraštas

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2011, Birželio 14d.

 

Ankstyvas rytas ir žaliosios arbatos, atkeliavusios tiesiai iš įspūdingosios Kinijos, puodelis. Taip prasidėjo pokalbis su kelionės dulkes vos spėjusiu nusibraukti žurnalistu ir keliautoju Martynu Starkumi. „Kartą Pietų Amerikoje“ – taip vadinasi naujausia M. Starkaus ir gero jo bičiulio sporto žurnalisto Vytaro Radzevičiaus istorija apie užatlantėje patirtus įspūdžius.

 

Kada nusprendėte, kad kita stotelė – P. Amerika?

Kelionėse niekada nesprendžiame, kas ir kada bus kitoje kelionėje. Gyvename ta kelione ir tuo momentu. Net grįžę kurį laiką nieko neplanuojame. Leidžiame idėjoms plaukti savaime ir niekada nesakome, kad būtinai važiuosime kitą kartą, todėl gyvename taip, lyg tai būtų paskutinė kelionė. Anksčiau sakydavome, kad „viskas, daugiau niekur nevažiuosime“, o dabar jau taip nebesakome. Ateina laikas ir pradedame natūraliai planuoti, kur važiuosime, bet mes niekam neįsipareigoję, tik patys sau.

 

Kodėl P. Amerika?

Viena pagrindinių priežasčių – P. Amerikoje dar nei vienas iš mūsų nebuvome, todėl buvo įdomu. P. Amerika yra labai didelis žemynas ir kadangi tradiciškai keliaujame mėnesį, reikėjo rinktis, kurią dalį aplankysime, nes visko per tokį trumpą laiką pamatyti neįmanoma. Iš kokių 6-7 skirtingų variantų ir maršrutų pasirinkome šį. Norėjosi patekti į šį pasaulio kraštą.

 

Koks buvo jūsų kelionės maršrutas?

Mes atskridome į Buenos Aires, kur įsigijome automobilį, kokio ir ieškojome – „Volgswagen Kombi“. Tai senas hipsterių automobilis, būdingas P. Amerikai. Važiavome iki pat apačios, iki pietų, iki Ušuajos, netoli Antarktidos, o paskui Andų pakraščiu grįžome į viršų ir važiavome į Čilę. Likus 900 kilometrų iki Buenos Airių, Snaigė (automobilis – aut.) „mirė“. Grįžome autobusu.

 

pietu-amerika5.jpg

 

Kiek trunka pasiruošimai tokioms kelionėms?

Pasiruošimai niekada netrunka ilgai, nes mes jau žinome, ką mums reikia pasiimti. Pagrindinis daiktas – filmavimo technika, kuri reikalinga kelionėje. O visa kita – 10 minučių darbas.

 

Kiek žmonių sudarė šios kelionės ekipažą?

Mūsų komandoje šį kartą buvo keturi žmonės, penktas buvo Argentinos lietuvis Marcelo, su kuriuo susipažinau prieš pusmetį, ieškodamas žmogaus, galinčio padėti įsigyti automobilį. Kai mes atvykome į Buenos Aires ir su juo susitikome akis į akį, pakalbėjome, po kelių dienų jis išvyko kartu su mumis. Išvyko kelioms dienoms, bet buvo iki kelionės pabaigos. 

 

Kiekvienos kelionės metu savo automobiliui duodate vardą. Kodėl pastarasis gavo Snaigės vardą?

Mūsų automobilių vardai gimsta po kokios savaitės, o Snaige pavadinome, nes geriausiai tiko. Jei mes pastatytume ją stačią, ji atrodytų, kaip šaldytuvas. Baltas, viduje daug mėsos, šalta.

Tačiau ji „mirė“ nesulaukusi kelionės pabaigos. Panašu, kad nelabai sėkmingai pasirinkote automobilį.

Pasirinkome sėkmingai, bet čia yra dalis mūsų kaltės. Kai planavome maršrutą, žinojau, kad atkarpa, kur planavome maršrutą, yra labai sudėtinga ir maniau, kad mums reikia pasirinkti kitą kelią. Bet kadangi kelionė artėjo prie pabaigos, buvome pavargę ir atsipalaidavę, pamiršome ir nuvažiavome legendiniu 40-tuoju keliu, kuris vedė ir per itin aukštą Andų kalnų atkarpą. Mes patys „užpjovėme“ automobilį. Didelis aukštis, vėjai… Tai natūralu. Jei mes būtume važiavę kitu keliu, būtume ją išsaugoję. Snaigė stengėsi, vežė mus su riksmais ir triukšmais.

 

pietu-amerika4.jpg

 

Spėju, nemažai laiko teko praleisti taisant jūsų kelionės draugę?

Automobilių taisymas yra viena iš tokių kelių sudedamųjų dalių. Mes žinome, ką renkamės ir nesitikime, kad, nusipirkę pigų, seną automobilį, važiuosime be problemų. Kiekvieną kartą taip būna. Be to būtų nuobodu ir nebūtų nuotykių. Pasirinkdami tokį keliavimo būdą, sudarome patogias galimybes nuotykiams patiems mus susirasti.

 

Papasakokite, kokia gi ta P. Amerika?

Sakyčiau, kad Buenos Airės yra vienokia Argentina, o visa kita dalis – kitokia. Buenos Airėse gyvena ketvirtadalis, o gal net visas trečdalis visos Argentinos žmonių. Ji yra megapolis. Šalis nustebino tuo, kad labai daug erdvių, visa Patagonija yra pakankamai atšiauri, nors įsivaizduojame, kad P. Amerikoje labai karšta ir skraido papūgos. Mano kolegos paprašė atvežti papūgų, o aš atvežiau suvenyrinius pingvinus, sakydamas, kad čia yra papūgos, kurios gyvena Patagonijoje. Žmonės, kaip ir pietų amerikiečiai, „atsipūtę“, mañana (rytoj – isp.) yra kas antras žodis, tačiau jie geranoriški, draugiškai, per daug nelendantys į akis, gana išdidūs.

 

Tas manana turbūt sukėlė nemažai rūpesčių…

Taip, ir renkantis mašiną, ir tvarkant popierius, ir dėl paties automobilio. Jei tai nebūtų mañana, o būtų mūsų šalis, mes gal dvi – tris dienas būtume sutaupę. Tačiau belieka prisitaikyti…

 

Kokia yra P. Amerikos virtuvė? Turbūt nieko ekstremaliau nei Kinijoje neteko ragauti?

Be abejo, kulinarine prasme Kinija turbūt bus nepralenkiama, nes ten išbandėme tai, ko čia mes negalime valgyti. O Argentina irgi turi savotišką šarmą, nes joje mėsa yra numeris vienas. Mėsa paruošta puikiai! Atrodo, labai paprastas dalykas – jie kepa mėsą tik su druska, be jokių papildomų marinavimų, prieskonių ar pan. Ta mėsa tokia skani, kad kiekvieną kartą esi labai patenkintas, nes jos labai daug.  Jie gal mažiau valgo daržovių, bet labai daug mėsos ir geria daug vyno. Tiesą pasakius, niekada nebuvau didelis vyno mėgėjas, bet šioje kelionėje pamėgau argentinietišką vyną.

 

O kokią gamtą pažinote ir pamatėte?

Gamta labai atšiauri, ypač Patagonijoje. Kaip ir minėjau, dideli plotai pampos (lygumų – aut.), kartais važiuoji 200-300 kilometrų ir nė gyvos dvasios. Kiškis kažkoks prabėga ir viskas. Kalnai ir Atlanto vandenynas. Tai yra pakankamai didinga gamta, bet, jei lietuvių kalboje yra žodis atšiaurus, atšiauri gamta, tai mes bandėme pritaikyti naują terminą – „atpieti“ gamta ir klimatas. Jei norime rasti, kur šilta, važiuojame į pietus, o čia važiavome į pietus, o ten šalta.

 

pietu-amerika2.jpg

 

Kokių nuotykių patyrėte, kokias pramogas išbandėte?

Pramogos yra mašinos taisymas. 

 

Jūsų kelionės „blog‘e“ skaičiau, kad ruošiatės žvejoti.

Taip, ruošėmės žvejoti Čilėje, nes ten yra ypatinga žvejyba kalnų upėse museline meškere. Tai yra visai kitokia technika, bet kadangi lietus pylė kaip iš kibiro, mums nepavyko. Tai užsiėmėme keista pramoga – kopti keturis kilometrus į kalnus ir keiktis.

 

Kokių dar pramogų patyrėte?

Mes važiavome. Kartais sunku paaiškinti. Sakote pramogos. Pati kelionė yra nuotykis, įspūdis, kiekvieną dieną vis kažkas nutinka, ko negali tikėtis ir apie ką žinoti, todėl labai sunku grįžus paaiškinti. Vieni pramogas supranta, kaip nuėjimą į atrakcionų parką, plaukiojimą kajakais ar važiavimą keturračiais. Pas mus nėra tokių pramogų. Mes tiesiog keliaujame ir pažįstame šalį visiškai kitaip. Taip, mes matėme didelį gražų Perito Moreno kalbantį ledyną. Ar tai pramoga? Turbūt pažintis. Žodis pramoga nelabai tinka. Labiau tiktų susipažinimas su mums nežinomais ir naujais dalykais.

 

Tai ar su kuo nors susipažinote?

Taip, susipažinome su arklių išjodinėjimu. Pabandžiau „gaučių“ (ant arklio jojantis piemuo – aut.) fermoje sėsti ant žirgo, kuris pradėjo labai purtytis, tačiau manęs nenumetė, pavyko išsilaikyti. Tai nauja patirtis. Tokių smulkių dalykų labai daug. Jie yra pagrindinė kelionės druska.

 

pietu-amerika1.jpg

 

O kur nakvodavote kelionėje?

Nakvodavome svečių namuose, „hosteliuose“. Susirasdavome kambarių, kur galima praleisti naktį, nes kai miegi keturias – penkias valandas, visiškai nesvarbu, kur nukristi. Svarbu, kad yra vanduo ir lova.

 

Daugelis pasakytų, koks čia malonumas – visą laiką važiuoti automobiliu, numigti vos kelias valandas. 

Žiūrint, ką žmonės vadina malonumais. Vieniems yra malonumas kažkur išvažiavus visą dieną gulėti pliaže. Sutinku, tai malonumas, bet mums malonumas ateina per nuovargį bei nuotykius. Tai yra iššūkiai, kuriuos mes bandome įveikti. Dažnai būna, kad tuo metu keikiesi, galvoji, kokio velnio mes pradėjome šią nesąmonę, ką aš čia iš viso darau, bet kai su tuo susidoroji ir susitvarkai, labai gerai jautiesi.

 

Iš kiekvienos kelionės atsivežate naujų potyrių, išgyvenimų, gal net nušvitimų? Ką parsivežėte iš P. Amerikos?

Jei Indijoje nenušvitome…  Nežinau, kaip tai pavadinti, gal tai yra tam tikra patirtis, nes nepriklausomai, kur keliauji, svarbiausia, kad keliauji, kiekviena kelionė prideda kažkokios gyvenimiškos patirties, pamatai, koks pasaulis skirtingas, kokie mes esame maži, bet išskirtiniai, kaip ir kiti žmonės. Per daug nefilosofuodavome ir giliai nekapstydavome. Mes tiesiog mėgaudavomės tais išbandymais, pažinimu, kurį sutinkame ir tuo džiaugiamės. Galbūt dabar gyvename akimirkoje, kurią vėliau atsiminsime ir sakysime: va, kaip buvo neblogai, nors tuo metu buvo gal ir labai sunku.

 

pietu-amerika6.jpg

 

Kelionėse aplankote ir svetur gyvenančius mūsų tautiečius. Ką sutikote šį kartą?

Mes improvizuojame. Maždaug žinome, kur yra lietuviai ir, jeigu mums labai pakeliui, užsukame pas juos į svečius. Mums malonu, kad mūsų laukia, o kartais lietuviai net patys susiranda mus, kai išgirsta, kad atvažiuojame. Mūsiškiai kitose šalyse yra labai svetingi. Ne išimtis ir Argentina, kur jų nėra labai daug. Buenos Airėse sutikome lietuvius, kurie dar ne taip seniai įsikūrę. Marius ir Ingrida bando ten pradėti savo verslą. Tas pats Marcelo, trečios kartos puikiai lietuviškai kalbantis lietuvis, kurio ir žmona lietuvė. Taip pat sutikome lietuvę Čilėje, kuri ištekėjusi už čiliečio. Lietuviai pasiilgę bendravimo, nes ten nėra didelės bendruomenės, kaip kokioje Čikagoje.

 

Visų kelionių metų jus lydėjo geras draugas V. Radzevičius. Ar šitaip keliaujant neatsiranda trintis, neiškyla konfliktai?

Esame per daug seniai pažįstami, per daug seniai draugaujame, kad dar vienas kito nepažinotume. Vienas kitą žinome kaip nuluptą, žinome silpnąsias ir stipriąsias puses. Vienintelis dalykas, kuris gelbsti nuo išsiskyrimų – kantrybė ir tolerancija. Jeigu mane nervuoja vienas ar kitas kolegos bruožas, reiškia ir pats tokių bruožų turiu. Jeigu pradėsime svaidytis kaltinimais, reikės susipakuoti daiktus ir grįžti namo. Jeigu nusprendėme taip keliauti, reiškia priėmėme kitą žmogų tokį, koks jis yra. Viską sprendžiame diskutuodami ir pripažįstame, kas yra teisus vieną ar kitą kartą.

 

pietu-amerika.jpg

 

Lietuvoje jau esate daugiau nei savaitę. Ar vis dar gyvenate kelionės nuotaikomis?

Aplinka įtraukia ir darbai priverčia sugrįžti. Dėl to mes ir susitinkame 9 valandą ryte, nors ir vasara ir būtų galima dar pamiegoti.  Dabar dirbu prie filmo montažo, todėl noriu, nenoriu vis tiek sugrįžtu prie to, kas buvo ir džiaugiuosi, kad nepamiršau, nes, pasirodo, viskas labai gerai išliko galvoje.

 

Kelinta buvo ši kelionė?

Šešta.

 

Ar galvojate apie septintą?

Mes galvojame apie tai, nutuokiame truputėlį, ką galėtume padaryti. Yra keletas variantų, bet kol kas mes apie tai nešnekame. Mums sudėtingiausias dalykas, kai kolegos prieš kelionę klausia apie tai, kas bus ir tai labai erzina, nes apsimeluoti ar šiaip kalbėti nesinori. Dėl to, mes labai mielai susitinkame po to, kaip ir su jumis. Bus lengviau, jei mes nesakysime.

 

Kiek kelionių esate sudėjęs į knygas?

Dvi. Tai knygos „Šilko kelias“ ir „Tuk tuk Indija“.

 

Ar ši kelionė nuguls į knygos puslapius?

Sunku pasakyti, nes knyga arba limpa, arba nelimpa. Apie P. Ameriką irgi, manau, bus, bet ne

anksčiau nei kitais metais.

 

Nuotraukos Martyno Starkaus

 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos