Nekeliautojai Katja ir Augustas – už pasaulį be etikečių

Autorius: Aurelija Meškaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Birželio 08d.

Ne, čia ne apie tas etiketes parduotuvių lentynose (o dabar tai juk taip aktualu – iš kur agurkai arba braškės, kiek procentų riebumo pienas, ar yra dešroje E ir visa kita). Nors gal iš dalies ir apie jas? Reikėtų paklausti pačių Augusto ir Katjos… Ar iš tiesų taip yra, ar čia tik man atrodo, kad daugelis „save gerbiančių keliautojų“ jau seniai žino apie šių dviejų žmonių iniciatyvą ir tinklalapį „Follow the Road“ („Kelyje“)? Nors Augustas juokais sako, kad dabar svetainės pavadinimas turėtų būti kitoks, nes ir tas kelias kitoks, nebe fizinis (gal „Follow your Road“ – „Sek savo kelią“?). Taigi, keliautojais jie savęs nebevadina ir apskritai nenori priskirti nei prie vegetarų, nei prie žaliavalgių, nei prie menininkų ar programuotojų, o paklausti, kas tuomet jie yra, sako, „mes tiesiog esame“.

Taip taip, būtent, jie tai sako kartu. Kalbantis su jais Vilniuje, vos prieš porą savaičių grįžusiais iš Australijos (tiksliau, iš ten jie vyko į Singapūrą, tuomet į Malaiziją, vėliau į Paryžių ir jau iš ten atkeliavo čia), įdomu stebėti, kaip gerai jie sutaria, panašiai mąsto, užbaigia vienas kito mintį, vienas kitą papildo, ir net nesitarę gali pateikti bendrą požiūrį. Tiesą sakant, pokalbio pabaigoje neiškentusi paklausiau: „Kaip nutiko, kad taip sėkmingai radote vienas kitą?“, jie juokiasi: „Visata“.

Prieš aštuonerius metus lietuvis Augustas, jau šiek tiek patirties įgijes autostopininkas, vietoj to, kad išvyktų gyventi į Kiniją, mat tuo metu joje siautė pavojingas virusas ir buvo ekonominis nuosmukis, su draugu apsilankė Ispanijoje, ir per hospitalityclub.org sistemą (kurioje žmonės visame pasaulyje dalinasi nemokama nakvyne) susitiko Katją, kuri ten gyveno ir kaip tik norėjo perprasti keliavimą autostopu. „Jis atvažiavo ir magija įvyko“, – šypsosi iš Vokietijos kilusi Katja.

Augustas aplankė 61 šalį, Katja – apie 55. Jei jums nieko nesako šie skaičiai, galima paminėti, kad visoje Europoje šalių yra apie 50 (įskaitant visas nykštukines). Kitaip tariant, aplankyti tiek – daug. Ir iš kiekvienos kelionės jie kažką prisimena, ypač žmones, kuriuos sutinka, nes juos labiausiai ir vertina. Na, ir apie pačias keliones pasakoja labai paprastai – buvome ten kelis mėnesius, tada ten, vykome į tą vietą, ten apsistojome… O kalba eina apie tokias egzotines šalis kaip Malaizija, Tailandas, Australija, Čilė, Peru, Ekvadoras. Jiems tai – nieko keista, tai tiesiog jų gyvenimas. Gal todėl apie pačias keliones daug ir nekalbėjome, daugiau – apie gyvenimą ir buvimą – buvimą sau, laimingu, buvimą tarp žmonių, su žmonėmis ir buvimą „tiesiog“.

 

Australija--2-.jpg

Australija


Autostopas lygu laisvė

Daugiausiai pora keliauja autostopu ir tik išskirtiniais atvejais arba kai yra labai nuvargę, renkasi kitokius kelionės būdus. Kadangi jie abu praktiškai įgyvendina šūkį „čia ir dabar“, autostopas šioje vietoje labai tinka. Katja aiškina: „Tai – absoliutus nežinojimas to, kas bus. Negali nieko nuspręsti iš anksto, planuoti į priekį, tu tiesiog lauki, ir žinai, kad sustos tinkamas žmogus. Tu kažką iš jo išmoksi, gal net tapsite draugais ar pas jį apsistosi. Gal tai bus tik trumpas pavėžėjimas, bet vis tiek visada kažko išmoksti.“ Tuo tarpu „norėdamas keliauti autobusu, turi mąstyti, ieškoti, kokie ir kada autobusai važiuoja, kiek kainuoja, perki bilietą, tada esi autobuse, ir negali pasirinkti, išlipti ar ne, nes nusipirkai bilietą, o autobusas važiuoja nuo taško A iki taško B.“

Kai kuriems žmonėms keliantis klausimų dėl saugumo, Katjai su Augustu autostopas neatrodo pavojingas. „Yra tekę važiuoti automobiliais, kurių vairuotojai vairuoja pavojingai, labai dideliu greičiu ar išgėrę. Bet aš visada galvoju, jis taip vairuoja jau ilgą laiką, ir vis dar yra gyvas, tai kodėl turėčiau jaudintis, kodėl kažkas turėtų nutikti dabar, jei nenutiko per tiek metų“, – samprotauja Augustas.

Katja, nors yra „tranzavusi“ ir viena, nėra patyrusi jokių nemalonių atsitikimų. Jai tik baisu važiuoti naktį, kai reikia kalbinti vairuotoją, jog šis neužmigtų. Anot jos, visada reikia pasikliauti savo intuicija, keliaujant vienai, būti atidesnei: „Kai esu mašinoje, aš labai gerai pagalvoju, ką kalbu, kokias temas paliečiu, o kai jaučiu, kad pokalbis krypsta į man nepatinkančią pusę, keičiu temą.“ Ir apskritai, keliaudami kartu, jei bent vienas jų dėl kokios nors priežasties nenori sėsti į tam tikrą automobilį, jie to ir nedaro, nebandydami įtikinti vienas kito, kad viskas bus gerai. Juk jei instinktai taip sako, galbūt verta jais pasikliauti?

Paklausti, kaip pasirenka šalis, kurias nori aplankyti, jie taip pat paaiškina – pagal jausmus. Žinoma, renkantis įtakos turi ir klimatas (kad ir norint pabėgti nuo šaltos lietuviškos žiemos), finansai, tačiau, anot jų, „viskas gimsta iš jausmo“. Kartais nutinka maži, regis, nereikšmingi dalykai, kurie juos ir nuveda į vieną ar kitą vietą. Būna, kartais vienas kitam kažką pasiūlo, o kitas sako: „Oba, aš kaip tik apie tai galvojau!“ (savaime suprantama, jie nesako „oba“, nes tarpusavyje, kaip kad ir per mūsų interviu, kalbasi angliškai). Panašiai buvo ir su viena iš paskutinių aplankytų šalių Australija – jau anksčiau ji figūravo poros „planuose“, tačiau buvo atidėta kaip per brangi, kol jai vis tiek atėjo laikas, nes abu tai pajautė. Ir nors kol kas Augustas su Katja dar sykį negrįžo į savo jau aplankytas šalis, tačiau ir nesigailėjo, kad į jas vyko. Tuo tarpu, kada išvykti, taip pat nulemia jausmas. Arba pasibaigusi viza…

 

Tailandas-1.jpg

Tailandas


Tai kaip ten su tom etiketėm?

„Manau, viena didžiausių problemų mūsų visuomenėje – mums taip patinka etiketės. Keliautojas, veganas, vegetaras… O kai negali kažkam priskirti etiketės, atrodo, kad tai keistas žmogus. Kai sako, kad nėra keliautojas, o keliauja. Per pastaruosius metus mes supratome, kad negalime sau priklijuoti jokios etiketės. Mes tiesiog darome tai, ką norime“, –  tvirtina Augustas.

Anot Katjos, tikras keliautojas juda nuolat, stengiasi atrasti įvairias vietas, kultūrą, tai turėtų būti labai motyvuotas žmogus, pasiryžęs keliauti, galbūt ilgai laukęs šios kelionės ir ją planavęs. O jie dėl to ir nenori vadintis keliautojais, kad neklaidintų ir nepainiotų žmonių, kurie pripratę prie tokio keliautojo apibrėžimo. Visų pirma, jie nejuda nuolat – jie nuvyksta į tam tikrą vietą, išsinuomoja būstą ir ten apsistoja bent keliems mėnesiams. Ir tiesiog gyvena, mėgaujasi gyvenimu.

Augustas pasakoja: „Kartais žmonės manęs klausia: gal gali pasiūlyti kokių nors vietų, kurias verta aplankyti? Mes neturime jokio supratimo apie lankytinas vietas, netgi tose šalyse, kuriose buvome. Mes kažką aplankome, bet daugiausiai įgyjame patirties bendraudami su žmonėmis, apsistodami pas juos, tiesiog gyvendami vienoje vietoje, eidami apsipirkti ir gamindami maistą“.

Nors, kaip sako, ir nėra keliautojai, tačiau pora neatitinka ir visuomenės nustatytų normų „normaliems“ žmonėms. Kartais, sako, pajuntantys šiokį tokį spaudimą elgtis kažkaip kitaip, tačiau jis greitai dingsta, kai darkart suvokia, kad daro būtent tai, ką nori, kas jiems iš tiesų patinka. Jiems abiems – virš trisdešimt, ir nors yra susituokę, negyvena tradicinėms poroms būdingo sėslaus gyvenimo, neieško gerai apmokamų darbų, nesvajoja apie ilgalaikes karjeras. Tačiau vaikams tikriausiai jie jau yra pasirengę. Katja šypsosi: „Mes esame laimingi dabar, dėl to, kaip viskas yra. Kai atsiras vaikai, irgi būsime laimingi“.

Neklijuoja pora etikečių ir kitiems žmonėms. Štai paklausti, ar per keliones sutiko daugiau gerų, ar blogų žmonių, jie svarsto: „O kas yra blogas žmogus? Žinoma, sutikome ir narkomaną, kuris mus užpuolė, bet tai nereiškia, kad jis blogas žmogus. Jis nori išgyventi. Juk lengvai gali rasti blogų dalykų kiekviename žmoguje. Kai kuriems gal politikai yra blogi, o gal ir gydytojai, tiesiog kaip pažiūrėsi.“

Anot Katjos, labai svarbu neteisti žmonių, atsisakyti išankstinių nuostatų: „Pradedi žvelgti į tai kitaip, kai pasvarstai, kas gali slypėti už jo istorijos, kodėl, pavyzdžiui, tas žmogus atsidūrė gatvėje.“ Jie pasakoja, kad kelionėse yra tekę pasikuisti atliekų konteineriuose, užsiimti taip vadinamu „dumpster-diving‘u“ (tinkamų naudoti daiktų ir maisto produktų paieška konteineriuose, daugiausia dėl ekologinių ar politinių priežasčių), todėl dabar žiūrint į taip darančius senyvo amžiaus, nepasiturinčius žmones Lietuvoje, vietoj to, kad atsirastų gailestis, kai kuriems galbūt net pasišlykštėjimas, jiems netgi kyla noras prisijungti – o gal ką gero ras?


Kelionėms nebūtina taupyti

Anksčiau pora nemažai galvodavo apie pinigus – skaičiuodavo, kuriam laikui jų užteks, ką sau gali ir ko negali leisti ir pan. Tačiau dabar viskas kitaip. Augustas pasakoja: „Man kartais rašo žmonės, ypač iš Lietuvos: noriu keliauti, bet man tėvai neleidžia arba neturiu pinigų, ką man daryti? Dažniausiai sakau: jei tikrai nori keliauti – tiesiog keliauk. Ir iš mūsų patirties – negalvok apie pinigus, net jei turi mažai, jei jų reikės, jie ateis. Sunku paaiškinti, kaip tai vyksta, bet tai tiesa. Ir mes sutikome kitų žmonių, kurie patyrė tą patį.“ Anot jo, suprantama, kad pinigai patys neįkris į delną, tačiau kai reikia, likimas pasiūlo tinkamas galimybes, pasirinkimus, galbūt atsitiktinius darbus.

Tuo tarpu Katja sako dažnai girdinti žmones sakant: kaip puiku, kad jūs keliaujate, norėčiau ir aš, BET… Kaip ji aiškina, „keliavimas – tik tam tikras laisvės simbolis, laisvės daryti tai, kas tau iš tiesų patinka. Ir kai kurie žmonės jaučiasi jaukiai gyvendami savo aplinkoje, stabiliuose namuose, bet nesimėgauja savo darbu, ir gal todėl jie sako, kad taip pat norėtų keliauti, bet gal yra kažkas kita, kuo jie norėtų užsiimti. Gal kažkas dirba biure, nors norėtų būti lauke ir užsiimti augalais, bet to nedaro, nes galbūt uždirbs daug mažiau, o gal neras darbo, o gal galvoja, kad nesugebės. Manau, keliavimas yra tik įkvėpimas, kuris siūlo užsiimti tuo, ką mėgsti, nesvarbu, ką kiti apie tai galvoja.“ Vėlgi, tas pats patarimas – daryti tai, kas patinka. Ir, anot jų, tuomet viskas susidėlioja į savas vietas.

Ar seniai jie tuo kliaujasi? Seniai, tik ne visada tai suprato. Didysis „lūžis“ poros gyvenime įvyko prieš pusantrų metų, kai atvykę į Indiją jie ėmė domėtis dvasiniais dalykais, ezoterika. Tada jie pradėjo skaityti, susirado video, audio medžiagos dvasingumo temomis. Maždaug tuo metu susidomėjo ir žaliu, arba gyvu, termiškai neapdorotu maistu, jo filosofija ir naudingomis savybėmis.

Iš tiesų keistai įdomu skaityti Augusto 2001 m. išleistą jaunatvišką knygelę „Paprasčiausias pasakojimų rinkinys storu viršeliu, arba tiesiog Knyga – 2000“, kurioje jis pasakoja apie ankstesnę autostopo patirtį ir matyti pokyčius, skaitant pakankamai neseniai parašytus brandžius tekstus „Follow the Road“, kituose tinklalapiuose (www.kligys.com, www.geragyventi.lt). Nors rašyti ir tinklalapių kurti jis dabar nebenori – tuo metu tai teikė malonumą, tačiau šią akimirką jis jaučiasi gerai užsiimdamas kita veikla, kad ir žaisdamas pokerį internete.

Tuo tarpu Katjai patinka rašyti ir užsiimti menine veikla (tai matyti ir iš jos svetainės www.coconell.com). Ji taip pat 2008 m. yra išleidusi knygą apie jų iniciatyvą „FOLLOW THE ROAD: Alongside the People of this World“ („Kelyje: kartu su šio pasaulio žmonėmis“), o idėjų turi dar kelioms – vaikų pusiau grožinei knygelei, svajoja aprašyti ir jų kelionę po Peru džiungles, specialią knygą tikriausiai paskirs ir jų vykdomam projektui „Connect the World“, kurio metu žmonės per jų perduodamą žinutę gali geriau pažinti save, pamatyti, kad visi mes – tokie patys paprasti žmonės, kurie tik nori mylėti ir būti laimingi.

Šią akimirką jie iš tiesų yra čia ir dabar. Kol kas ketina praleisti kažkiek laiko Europoje, kažkurią vietą pavadinti namais. Tačiau namai jiems – visur, kur yra jie patys. Ir pats žodis – vėl etiketė… Taigi, kalba jau yra toks mechanizmas, kuris standartizuoja mūsų pasaulį, suteikia jo dalims tam tikrus pavadinimus, suskirsto į „stalčiukus“ ir užkrauna etiketes. Nes taip tiesiog paprasčiau. Juk iš tiesų kiekvieną žodį galėtume kvestionuoti iki begalybės – kiekvienam jis reiškia skirtingus dalykus. Todėl nevadinu jų keliautojais. Užtat per visą rašinį pavartojau įvardį „jie“ n kartų.

Australija-1.jpg

Nuotraukos iš Augusto ir Katjos asmeninio archyvo 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.