Pasiblaškymai tekančios saulės šalyje

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2011, Rugpjūčio 03d.

Žydrūnas Preikša vos prieš porą mėnesių grįžo iš egzotiškosios Japonijos, bet prisiminimai ir japoniškos nuotaikos vis dar gyvos. 20 dienų po Japoniją keliavęs vyras matė visko – išbetonuotas upes, aptvertus kalnus, susipažino su makakomis, paragavo dieviško skonio jūros gėrybių ir susižavėjo japonų tvarka bei mandagumu. 

 

Planavo savarankiškai

Paklaustas, kodėl kelionės tikslu pasirinko Japoniją, Žydrūnas paaiškino labai paprastai – anksčiau nėra buvęs Azijoje. Tačiau galutinį sprendimą lėmė burtai. „Sudėjome į kepurę visas Azijos šalis, atmetę labai pavojingas, surašytas ant atskirų lapukų, ir traukėme. Ištraukta buvo Japonija“, – šypsosi pašnekovas.

Kelionę į tekančios saulės šalį Žydrūnas planavo pats, mat netoleruoja masinių kelionių, kuomet visi turi savų interesų ir trukdo vieni kitiems gaišindami laiką. „Be to, dažniausiai organizuotos turistinės kelionės apsiriboja tik keleto man įdomesnių objektų lankymu, o patys įdomiausi, sunkiau pasiekiami kampeliai, lieka nuošaly“, – pasirinkimą keliauti savarankiškai aiškino Žydrūnas ir nusijuokė, kad jam, kaip gamtininkui, miestų, muziejų ir kitų uždarose patalpose esančių objektų lankymas yra mažiausiai įdomus. Tad kelionės tikslas buvo, kuo geriau pažinti šalį – kraštovaizdį, gamtines vertybes, žmones, jų papročius bei svarbiausius kultūrinius objektus.

Nors Japonija turi daug savitų dalykų, būdingų tik jai – sumo imtynės, geišos, sakė ir t.t., didesnį dėmesį keliautojai skyrė gamtinėms vertybėms. „Man labiausiai knietėjo pamatyti, ar gali labai urbanizuotoje, didelio gyventojų tankumo gerai ekonomiškai išsivysčiusioje šalyje išlikti laukinės gamtos kampeliai“, – atskleidė keliautojas. 

 

Ruošėsi metus

Šalį, į kurią važiuos, keliautojai ištraukė maždaug prieš metus nuo važiavimo datos, kad būtų pakankamai laiko visapusiškai pasiruošti. Pasak Žydrūno, viskas prasidėjo nuo „Lonely planet“ serijos knygos apie Japoniją įsigijimo. Joje pateikiama visa pagrindinė informacija apie šalį, įskaitant atokiausias vietas, lankytinus objektus, logistiką, apgyvendinimą ir kitus svarbius aspektus.

„Knyga talkino tiek visame ruošimosi etape, tiek ir kelionės metu. Manau, be šios knygos būtų iškilę daug klausimų, kuriuos atsakyti butų reikėję daugybės valandų vartant interneto puslapius“, – vieno populiariausių kelionių vadovų nauda džiaugėsi vyras. Tačiau interneto prireikė tuomet, kai teko sekti situaciją Japonijoje po kovo 11 d. įvykusio stipraus žemės drebėjimo ir po jo sekusio cunamio, nušlavusio rytinę Honsiu salos pakrantę Tohoku regione. Nors kildavo minčių, ar suspės iki atvykimo atstatyti traukinių eismą, ar nereikės iš esmės koreguoti kelionės maršrutą, laimei, viskas buvo sutvarkyta ir problemų dėl to neiškilo“, – sėkme džiaugėsi Žydrūnas. Jis taip pat prisipažino, kad aplinkiniai nuolat „lipdavo ant mazolių“ nuogąstaudami, kad gal neverta savo organizmo prisodrinti radioaktyviais Fukušimos Daiči elektrinės spinduliais, bet keliautojų smalsumas nugalėjo. Tiesa, teko gerti stabilaus jodo preparatus lankantis pavojingesnėse vietose, kaip apsaugą nuo radioaktyvaus jodo patekimo į skydliaukę.

 

japonija1.jpg

 

Pažintis su Japonija

Atskridus į Tokiją, lietuvius pasitiko lietus, bet jis netrukdė, nes pirmoji diena Japonijoje keliautojams prabėgo „ant ratų“: pirmas tikslas buvo pasiekti Fudžio kalno, Japonijos simbolio ir tuo pačiu aukščiausios viršukalnės, papėdėje įsikūrusį Kawagučiko miestelį.

„Antrą dieną vaikščiojome aplink kalną, turėjome pirmą pažintį su Japonijos kedrų ir kiparisų miškais. Toliau trys dienos buvo paskirtos kultūrai ir istorijai studijuoti: aplankėme senąsias Japonijos sostines Kiotą ir Narą, su jose esančiomis gausybe šventyklų bei Matsumoto mieste esančią vieną įspūdingiausių medinių pilių“, – pirmąsias viešnagės Japonijoje dienas prisiminė Žydrūnas.

Vėliau keliautojai aplankė netoli Nagano esantį Džigokudani nacionalinį parką ir, kaip juokėsi vyras, pabendravo su šiauriausiais, neskaitant žmogaus, pasaulyje gyvenančiais primatais – Japonijos makakomis, kitaip dar vadinamomis sniego beždžionėmis.

Po to lietuviai susipažino su Hokkaido sala, kurioje aplankė Daisetsuzano, Širetoko, Akano ir Kuširo nacionalinius parkus. Grižtant užsuko į įspūdingą Hačimantai nacionalinį parką ir, be abejo, į Matsušima įlanką, netoli Sendai miesto. „Galiausiai porą paskutinių dienų paskyrėme didžiausiam pasaulio miestui – Tokijui. Tiesa, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas miestas Japonijoje, gali pasakyti tik detalūs žemėlapiai ar užrašai, nes vizualiai nesimato jokios ribos“, – pastebėjo Žydrūnas.

 

japonija5.jpg

 

 

Naikinama gamta

Atvykę į Japoniją, lietuviai negalėjo nepastebėti skirtumų, kurias turi kiekviena tauta ar šalis. Labiausiai keliautojus sužavėjo japonų tvarka, mandagumas, ypatingai aukšta elgesio kultūra, nes tokioje žmonių masėje kiekvienas žino savo vietą, veikia kaip idealiai subalansuotas mechanizmas.

„Tačiau, iš kitos pusės, labai nustebino ir totalus japonų noras pažaboti gamtą – didžioji dalis vandenyno pakrantės ir dauguma kalnų upių yra tiesiog išbetonuotos, pridaryta daugybė visokiausių hidrotechninių statinių, netgi kalnai kai kur aptverti sietais. Žodžiu, natūralios gamtos didžiojoje dalyje šalies jau seniai nebelikę. Tik sunkiai žmogaus įžengiamose kalnų dalyse galima kalbėti apie kažką natūralaus“, – liūdnai konstatavo pašnekovas.

 

japonija3.jpg

 

Atradimas – maistas

Galbūt ir keista, bet visi netikėčiausi dalykai lietuviams buvo susiję su maistu. „Sapore kavinėje supratome, kad net ir paprastas stalo vanduo gali būti ypatingai skanus, kai pavalgai makaronų sriubos „miso“ su visokiausiais ingredientais, kurie skleidžia ne itin malonų kvapą ir skonį“, – juokėsi pašnekovas ir prisiminė, kaip Tokijuje užsisakius baltosios žuvies delikatesą, pamatė keturias „šprotų“ dydžio įprasto skonio žuvytes. Tiesa, buvo ir tokių pietų, kai atnešdavo 15 skirtingų rūšių jūrinių gėrybių, kurios keliautojams buvo viena už kitą skanesnės.

Žydrūną taip pat sužavėjo japonų pagarba kitam žmogui, kai mieste, traukiniuose ar kitose žmonių susibūrimo vietose apie 80 proc. žmonių nuolat maigo mobiliuosius telefonus, bet neįmanoma išgirsti jokio skambučio signalo. „Japonijoje vyraujanti moralinė taisyklė, kad žmogus savo elgesiu jokiu būdu negali pakenkti kitam žmogui, puikiai veikia ir be jokių įstatymų ir jos laikomasi tiek valdininkų, tiek paauglių, tiek „pankų“, „rokerių“ ir visokiausių kitų grupių atstovų“, – japonų kultūros subtilybėmis žavėjosi pašnekovas.

 

japonija2.jpg

 

Patarimai vykstantiems

Paklaustas, ką patartų į Japoniją vykstantiems lietuviams, Žydrūnas buvo tiesmukas – pirmiausia, visą pyktį, neapykantą, spjaudymo, garsaus kalbėjimo įpročius reikia palikti namie, nes per visą kelionės laikotarpį tokių dalykų lietuviams neteko matyti. Rūkymas tekančios saulės šalyje leidžiamas tik tam skirtose vietose, todėl rimtiems rūkaliams ten tikrai bus striuka.

„Prieš važiuojant į Japoniją reikia gerai paskaičiuoti finansus arba reikia gero planavimo su geromis išankstinėmis žiniomis. Reikia turėti galvoje, kad bet koks apsiskaičiavimas gali stipriai patuštinti piniginę, nes vis tik tai yra viena brangiausių šalių pasaulyje“, – patarimų negailėjo Žydrūnas ir pateikė pavyzdį: 60 km kelionė taksi nuo Tokijo Naritos oro uosto iki miesto centro kainuoja ne mažiau 1000 Lt.

Japonijoje keliavimas yra labai paprastas, labai lengva viską iš anksto planuoti, nes, pavyzdžiui, jei pagal laikrodį rodo, kad traukinys išvyko ne laiku, reikia pakoreguoti laikrodžio valandas, o ne kaltinti mašinistą, kad ne laiku išvyko.

 

Nuotraukos iš Žydrūno Preikšos asmeninio archyvo

 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.