Pietryčių Azijos klajūnai: kai norisi būti visur

Autorius: Aurelija Meškaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Rugpjūčio 16d.

Pirmą kartą imu interviu per skype. „Nieko, priprasi“, – sako Mikael. Prie mikrofono arčiau stengiasi prisėsti ir Simona. Fone girdžiu gatvių triukšmą ir smagų šurmulį – pora interneto ryšį pagavo kavinukėje Vientiane, Laose. Prieš tai suomis ir lietuvė du mėnesius praleido Tailande. Ir kol kas neketina sustoti – apytiksliuose planuose Vietnamas, Kambodža, o jei užsinorės – kad ir Indija, Malaizija, Filipinai ar Japonija. Visas laikas jų.


Kelionės – ne naujiena

Mūsų straipsnio herojai nėra naujai „iškepti“ keliautojai. Iš Suomijos kilęs Mikael Korpela yra lankęsis Japonijoje, išnarstęs visą Europą. Ypač gerai jis pažįsta rytinę jos dalį, o pastaruosius metus gyveno Lietuvoje. Simona Sadzevičiūtė keliavo ir gyveno ne vien Europoje: magistrantūros studijų Nyderlanduose metu visą vasarą ji praleido Centrinėje Amerikoje.

Vieną dieną metę darbus Lietuvoje, jie ėmė ir iškeliavo į Aziją. Ir visai ne laimės ieškoti: tiesiog norėjosi pamatyti šį – kitokį, egzotišką – pasaulio kraštą. Anot jų, kelionės ar buvimas egzotiškose šalyse laimės nesukuria, o jei tikitės kelionėje išspręsti asmenines problemas, galite nusivilti. „Tai tikrai nereiškia, kad Europoje jautėmės nelaimingi. Galbūt laimė slypi ne ten, kur esi, bet ką darai. Šiuo metu mes esame laimingi čia, užsiimdami tuo, kuo užsiimame. Jei pajusime, kad norime kažką keisti, grįžti ar keliauti kitur – taip ir padarysime“, – aiškina Simona.

Tik tas grįžimas gali būti sudėtingas. Abu jie kilę iš skirtingų šalių, gyveno dar keliose, o draugų turi įvairiausiose vietose, todėl neaišku, kur reikėtų grįžti. „Kai būnu Lietuvoje, labai pasiilgstu Suomijos. Kai laiką leidžiu ten, ilgiuosi Lietuvos. O Vokietijoje ar Ispanijoje pasiilgstu jų abiejų. Bet juk negali būti visur“, – juokiasi Mikael. Jis – patyręs tranzuotojas, prie ilgesnių kelionių autostopu pripratinęs ir Simoną.

Dažniausiai keliaudami po Europą jie apsistoja vietinių žmonių namuose, naudodamiesi couchsurfing.com pasikeitimo nakvyne internetine sistema. Ji pagrįsta tuo, kad žmonės savanoriškai siūlo arba ieško nemokamos nakvynės. Tai – puikus būdas ne tik sutaupyti, bet ir pamatyti tikrąjį šalies ar vietovės veidą, pabendrauti su vietiniais žmonėmis, atrasti tai, ko įprastas turistas niekada nesužinos.

 

bangkok-monk.jpg

Bankokas. Vienuolis


Kitaip nei Europoje

Dalijimosi nakvyne sistema puikiai veikia Europoje, tačiau, anot Mikael ir Simonos, Azijoje yra kiek kitaip. „Čia labai sunku rasti nakvynę tokiu būdu, todėl dažniausiai apsistojame svečių namuose, kurie yra labai pigūs – sumokame vos kelis dolerius už abu. Be to, pasitaiko, kad mus pavežę vairuotojai pasiūlo užsukti ar net pernakvoti pas juos“, – pasakoja autostopu keliaujantys jaunuoliai.

Skirtumų tarp Europos ir pietryčių Azijos netenka ilgai ieškoti – jau vien ką reiškia kitoks kraštovaizdis, klimatas, žmonių išvaizda ir mentalitetas. Problema, su kuria keliautojams neretai teko susidurti Tailande – kalbos barjeras. Angliškai čia žmonės beveik nekalba: sugeba ištarti vos kelis žodžius ar pasisveikinti. „Jeigu ką nors pardavinėja, žmonės žino savo prekių pavadinimus ir kiek jos kainuoja“, – juokiasi Mikael. Ką tuomet daryti? „Na, yra universali ženklų kalba! – aiškina Simona, –  Žinoma, būna nesusipratimų, bet taip net smagiau.“

Be to, Europoje žmonės dažniausiai parodo, kad nesuprato, paprašo paaiškinti ar pakartoti, o čia – atvirkščiai. „Sako yes yes, bet galų gale sriubą vis tiek atneša su kiauliena“, – šypsosi mėsos nevalgantys keliautojai. Jie pripažįsta, kad griežtu vegetaru šioje šalyje būti sunku, nes vietiniai vartoja labai daug mėsos. O nesusipratimų pasitaiko ir klausiant kelio – kiekvienas žmogus paaiškins skirtingai, todėl domėtis tenka po keletą kartų.

Dar vienas jiems įstrigęs dalykas – tai, kad daugumoje vietų, kur apsistojo, visai nėra virtuvės. „Valgyti tiesiog gatvėje ne tik paprasčiau, bet dar ir pigiau, todėl žmonės patys beveik negamina maisto ir net neturi virtuvės. Per visą šį laiką maistą gaminome gal du kartus. Pastarąjį kartą tai buvo varškės sūris“, – prisimena Simona.

 

mae-sae-crossing-to-burma.jpg


Keliautojų rojus

Simonai ir Mikael du mėnesiai Tailande praėjo labai greitai ir nepastebimai. Jie pasakoja, kad šioje šalyje keliauti ne tik labai pigu, bet ir saugu. „Centrinėje Amerikoje kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Gvatemaloje, labai daug ginkluotų užpuolimų, apiplėšimų. Čia labai ramu, neišgirdome ir jokių baisių istorijų. Net negirdėjome apie tai, kad būtų daug kišenvagių“, – sako Simona.

Mikael Tailandą vadina keliautojų rojumi: „Dažniausiai kitose šalyse užsieniečiams, turistams taikomos didesnės kainos, norint pasipelnyti ir juos apsukti. Čia gauni visą grąžą, o kainos – tokios pačios kaip ir vietiniams.“ Keliautojai spėja, kad toks vietinių požiūris gali būti dėl budizmo tikėjimo: žmonės nenori kenkti kitiems.

Labiausiai porai patiko ne žinomi turistiniai objektai, kurių jie netgi stengėsi vengti, bet turistų retai lankomos ar net sunkiai pasiekiamos vietovės. „Mus labai sužavėjo vienas kinų kaimelis, kuriame, atrodo, nieko tokio nėra – aplink tik gamta ir ryžių laukai. Susikalbėti taip pat neišėjo, todėl tiesiog tiesiog viską stebėjome. Buvo labai gražu ir jauku, apsistojome gal visai savaitei“, – prisimena jie.

Klajūnų kelionės laikas taip pat pasirinktas ne turistinis – dabar tame regione tęsiasi lietingasis sezonas. Lyja smarkiai, kartais be perstojo visą naktį ar net kelias dienas. Pasitaiko ir smarkios liūtys, po kurių prasideda potvyniai, tačiau vietiniams jie gyventi netrukdo. „Matėme vieną prekeivę, išsidėsčiusią prekes. Jai buvo visiškai vienodai, kad stovi 30-40 cm gylio vandenyje”, – stebisi Mikael. Be to, žmonių namai pastatyti taip, kad atlaikytų dažnus potvynius, net jei vanduo pakiltų ir porą metrų.

 

tacomepai-farm-ricefields.jpg

Tacomepai ryžių laukai


Ateitis – ateityje

Prieš išvykdami į kelionę jaunuoliai sugalvojo suorganizuoti atsisveikinimo vakarėlį. Jiems gimė idėja paprašyti visų svečių parinkti atviruką ir ką nors užrašyti tiems žmonėms, kuriuos jie vėliau sutiks keliaudami. Nors surinktų atvirukų jie neskaičiavo, tačiau jų turėtų užtekti ilgam. „Stengiamės šiuos atvirukus dalinti tik vietiniams žmonėms, tiems, kurie kažkuo ypatingi, kuriuos spėjome bent šiek tiek pažinti. Labai malonu juos įteikti kaip nedidelę dovanėlę, o kol kas visiems labai patiko ir juos gauti. Manau, tai – savotiškas kontaktas tarp skirtingų kultūrų“, – džiaugiasi Simona.

Apie atvirukų gavėjus bei poros keliones galima paskaityti ir jų sukurtame tinklalapyje www.wanderlust.lt. „Čia rašome ne tik giminėms ir draugams, bet ir tiems, kuriuos sutinkame kelyje, jei žmonės norėtų sužinoti apie mus ir mūsų kelionę daugiau. Be to, ir patiems įdomu paskaityti apie savo ankstesnes keliones ir istorijas. Juk dažnai mintis užrašant vėliau, jos netenka dalies įdomių detalių, o ir įspūdžiai nublanksta“,  – aiškina jie.

Kur trauks toliau, jie negali tiksliai pasakyti. Žino tik tiek, kad viza Laose galioja mėnesį, o toliau jie dar neplanuoja. Ką veiks, taip pat nežino. Galbūt padirbės kokiame ekologiniame ūkyje, o gal imsis savanoriškos veiklos su vaikais. „Kai turi kelias savaites ar mėnesį, žinoma, norisi viską kuo geriau suplanuoti. Bet mes turime daug laiko ir jokio tikslo apžiūrėti visas turistines vietas. Kai atsibos, judėsime toliau“, – aiškina Simona ir Mikael. Kol kas jie gyvena iš santaupų, bet jei reikės – tiesiog padirbės nuotoliniu būdu. „Mes atviri galimybėms“, – sako keliautojai. Ir jaučiasi namie.

 

mae-salong.jpg


Nuotraukos iš Simonos ir Mikael asmeninio archyvo.

  

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.