Ambicingi žygeivių vasaros planai Azijoje

Autorius: Juras Jorudas | VU žygeivių klubas , 2012, Liepos 13d.

2010 m. ekspedicijos Žalgiris 600 dalyviai šiemet savo jėgas ketina išbandyti 6 km aukštyje


 

Niekad nenurimstantys VU žygeivių klubo (VUŽK) nariai net keliomis grupėmis ruošiasi į nuošaliausius pasaulio kalnus. Šią vasarą 3 VUŽK komandos traukia į centrinę Aziją. Dvi grupės žygiuos per rūsčiai apledėjusias centrinio Pamyro perėjas ir keteras. Dar viena komanda rengiasi nepramintais takais tyrinėti mažai lankomo Kunluno kalnų masyvo Kinijoje.

 

09Korzanevskajos-virsune.jpg

Koržanevskajos viršūnė


 

Nepasiruošusiems kalnuose – ne vieta

Pasiruošimas tokiems žygiams prasideda likus pusei metų iki kelionės. Žygiui ruošiamasi ir fiziškai, ir morališkai. Nuo ankstyvo pavasario žygeiviai laksto krosus, treniruojasi  įvairius kalnų kelionių technikos elementus, studijuoja pasirinktą maršrutą ir bando numatyti jame laukiančius sunkumus ar tykančius pavojus. 

Didelę pasirengimo žygiui kalnuose dalį sudaro įrangos paruošimas. Specifinė žygio įranga ne tik kainuoja apvalią pinigų sumą, bet ir įsigyti ją Lietuvoje nėra paprasta. Šiemet daugumą su inventoriumi susijusių rūpesčių žygeiviams padėjo išspręsti kelionių inventoriumi prekiaujantis Montis Magia kolektyvas.

Visos trys VU keliautojų grupės suformuotos iš jau ne kartą žvarbiu kalnų oru alsavusių alpinistų. Visi žygeiviai jau yra ne kartą keliavę kartu.  

 

09Takla-Makano-dykuma-zygis-kalnai.jpg

Iš Takla Makano dykumos kylantys Kunluno kalnai sulaukia nedaug lankytojų


 

Ekspedicija į aukščiausią lietuvišką viršūnę

Toliausiai – į Kiniją – vykstantys alpinistai išvažiuoja pirmieji. Jau liepos 13 d. šešių patyrusių žygeivių komanda patrauks į vakarų Kinijoje iš Takla Makano dykumos kylančius Kunluno kalnus.

Šios grupės vadui Šarūnui Zigmantui tai ne pirma ekspedicija Kunlune. 2008 m. jis Kunlune jau organizavo VUŽK ekspediciją „ALFA“, kurios metu buvo įkopta į niekieno iki tol dar neįliptą 6130 m aukščio viršūnę. Savo klubo penkiasdešimtmečio progą žygeiviai ją pavadino VUŽK-50 vardu.

Šiemet komandos tikslas – pagerinti savo pačių prieš 4 metus pasiektą Lietuvos  rekordą ir įkopti į kitą žmogaus dar neliestą 6849 m aukščio viršūnę. Jei viskas klostysis palankiai, keliautojai dar planuoja šturmuoti ir aukščiausią to kalnyno kalną – Muztag Ata, kuri savo snieguotus šlaitus kelia net į 7546 m aukštį. Be to, keli iš žygeivių puoselėja svajonę – nuo Muztag Ata viršūnės nučiuožti slidėmis.  

 

09Kunluno-kalnai-zygis.JPG

Kunluno kalnuose žygeiviai ketina eiti žmonių dar nevaikščiotom vietom

 


Traversas Pamyre: pirmąkart tikimasi įveikti per 7000 m aukščio kalną

Ne mažiau ambicingus planus puoselėja ir Donato Zigmanto vadovaujama grupė, besiruošianti į centrinį Pamyrą Tadžikijoje. Stiprios komandos pagrindas susiformavo 2010 m. Tian Šanio kalnuose. Tian Šanyje įveikusi penktos sudėtingumo kategorijos kalnų žygį ši grupė Baltijos alpinizmo čempionate Balticum žygių kategorijoje užėmė pirmąją vietą.  Pagrindinis jų tikslas – per 23 d. autonomiškai ir be išorinės pagalbos įveikti aukščiausios (šeštos) kategorijos kalnų maršrutą negyvenamuose, milžiniškuose ir apledėjusiuose Tadžikijos Pamyro kalnuose.

 

09Korzanevskajos-kalno-traversas.JPG

Planuojamas 7105m Koržanevskajos kalno traversas

 

Visą žygio laiką grupės nariai pasikliauti galės tik savo ir komandos draugų jėgomis, daiktų bei maisto turės tik tiek, kiek pasiims patys į kalnus, o sėkmingą žygio baigtį lems tik jų pačių ryžtas, įgūdžiai bei ištvermė.

Žygio metu kalnų turistai kasdien nešdami visą savo mantą planuoja persiristi per 3 atskiras kalnų grandines, pereiti bent 5 kalnų perėjas ir įkopti į porą viršūnių. Tokiu būdu žygio metu susikaupia dešimtys tūkstančių metrų vertikalaus pakilimo ir nusileidimo, iš kurių ne vienas tūkstantis toks status, kad įveikti įmanoma tik naudojantis virvėmis, o nueitas atstumas skaičiuojamas jau šimtais kilometrų.

Pamyro žygio akcentas – tai planuojamas 7105 m aukščio Koržanevskajos kalno traversas. Kalną perlipti traversu reiškia, kad alpinistas į kalną pakyla vienu šlaitu, o nusileidžia kitu. Jei kopėjas nesiruošia grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo užlipo, tai iki pat viršūnės jis privalo neštis visą kelių dienų mantą, įskaitant ir tą, kurios reikės besileidžiant. Kalno perlipimas traversu reikalauja žymiai daugiau fizinių pastangų nei paprastas įkopimas ir nusileidimas tuo pačiu maršrutu. Lietuviai tokio aukščio kalno traverso dar nėra išbandę, o tokiu būdu Koržanevskajos viršūnę iki šiol yra perlipusi tik vienintelė rusų komanda.

 

Sieks asmeninių aukščio rekordų

VUŽK komanda 2010 m. Tian Šanio kalnuose organizavusi ekspediciją „Žalgiris 600“, šiemet taip pat išsiruošė į centrinį Pamyrą. Prieš dvejus metus sėkmingai Žalgirio (4850 m) viršūnę šturmavusi grupė į kalnus išvažiuoja rugpjūčio 4 dieną. Mažiau sportiškai nusiteikusi komanda ruošiasi apžiūrėti ilgiausią Eurazijos kalnų ledyną – Fedčenko. Šis ledynas, net už Nemuną platesniu ledo liežuviu, kalnų slėniais lėtai prašliaužęs 77 km, ištirpsta ir pradeda Muksu ir Amundarjos upes. Fedčenko ledyno aukštupyje žygeiviai nusižiūrėjo aukštesnę nei 6300 m aukščio viršūnę, ant kurios šlaitų jie ruošiasi išbandyti savo jėgas šešių kilometrų aukštyje.

 

09Fedcenko-ledynas-zygis.jpg

77 km nusidriekęs Fedčenko ledynas – ilgiausias kalnu ledynas Eurazijoje

 

Rugpjūčio pabaigoje iš kalnų sugrįžus visoms VU žygeivių grupėms tikimės sulaukti gausių įspūdžių ir apie kitų grupių pasiektas viršūnes, įveiktus maršrutus ir visus kitus nuotykius kalnuose.

 

Nuotraukos VU žygeivių klubo

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.