Autostopas – nuotykių ištroškusiems drąsiems keliautojams

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2012, Sausio 13d.

Nuotrauka iš Vlado Sapranavičiaus asmeninio archyvo



 

Vilniaus autostopo klubo senbuvis Vladas Sapranavičius keliauti pakeleivingais automobiliais pradėjo dar būdamas ketverių, todėl pamatęs pakelėje stovintį bendramintį ne tik jį paveža, bet dar ir padėkoja už kompaniją. „Kelionių manijos“ skaitytojams Vladas papasakojo apie egzistuojančias autostopininkų taisykles ir tykančius pavojus, kuriuos užgožia sutiktų žmonių gerumas.

 

Kuo jus sužavėjo autostopas, jog pradėjote keliauti tokiu būdu?

Sužavėjo daugeliu aspektų. Pirma, tai yra nemokamas būdas keliauti, antra, susitinki, susipažįsti ir pasikalbi su įvairiais žmonėmis. Jeigu tiesiog susitinki žmogų, nepuoli jam pasakoti savo išgyvenimų ar intymių dalykų, tačiau kai susitinki su žmogumi, su kuriuo galbūt gyvenime daugiau nesusitiksi, yra paprasčiau atsiverti ir pasipasakoti. Trečias privalumas – nuotykiai.

Taip pat, tai patogu vairuotojui, nes jam sutrumpėja kelias. Kai aš pavežu autostopininką ir jis man padėkoja, aš jam atsakau tuo pačiu, nes man sutrumpėjo kelias ir padariau gerą darbą.

 

Kuomet pirmą kartą keliavote autostopu?

Tiksliai neatsimenu, bet, manau, jog ketverių metų. Su močiute važinėdavome pas jos mamą iš Kauno į Panevėžio rajoną.

 

O kada prasidėjo rimtesnės kelionės?

Iš Lietuvos pirmą kartą išvažiavau, kai 1996 metais organizavau autostopo varžybas „Baltija“. Tai buvo labai elementarios ir mėgėjiškos varžybos iš Vilniaus į Rygą. Net keturios komandos iki Rygos nuvažiavo be persėdimų. Varžybos buvo praktiškai be taisyklių, paprastais maršrutais. Vėliau pradėjome rengti rimtesnes varžybas.

 

Ar autostopininkai turi tam tikras, galbūt specifines taisykles?

Tai yra beveik tas pats, kas mandagumo taisyklės. Pirmiausia, mes skiriame, ar žmogus yra autostopininkas ar „ruonis“. Tas, kuris nesižavi autostopu, jam tik reikia nemokamai iš taško A patekti į tašką B, galbūt jis daro retai, jam nebūtina gerbti vairuotojo, nes galbūt jis tai daro vieną kartą ir daugiau niekados autostopu nevažiuos. O autostopininkai, kuriems toks keliavimo būdas yra pomėgis ir gyvenimo būdas, gerbia vairuotoją, nes supranta, kad dar pačiam ir draugams daug sykių teks važiuoti. Kuo autostopininko įvaizdis bus geresnis vairuotojų akyse, tuo mažiau reiks laukti pakeleivingo automobilio kitą kartą.

Privalu kalbėtis su vairuotoju. Tie žmonės, kurie stoja visiems, kas papuola, labai gerai atskiria autostopininkus nuo „ruonių“. Autostopininkas bus labai malonus pašnekovas, gal todėl vairuotojas net važiuos lėčiau, kad galėtų ilgiau pabendrauti arba užsuks į kavinę ir pavaišins pietumis, kad pratęstų pokalbį. O jeigu bus varžybos, tai pasistengs greičiau važiuoti, gal net nuveš toliau, nei jis planavo iš pradžių. O tas žmogus, kuriam vairuotojas visai nerūpi, atsisėdęs į šiltą automobilį miegos, kol jį pažadins, arba ignoruos vairuotoją – žiūrės pro langą ar kalbės telefonu, rašys SMS žinutes. Elgsis kaip keleivis viešajame transporte.

 

O kaip pasakyti vairuotojui, kad galiu palaikyti jam kompaniją, tačiau už kelionę pinigų nemokėsiu?

Viskas priklauso nuo šalies. Lietuvoje ar Vakarų Europoje savaime suprantama, kad važiuojantys autostopu už nieką nemoka. O kai kur vairuotojai supranta, kad ne visi turi pinigų, todėl iš karto patys paklausia, ar mokės keleivis už kelionę tam tikrą sumą pinigų. Ir pats autostopininkas gali išvengti tokių nesusipratimų paklausdamas vairuotojo, ar nemokamai paveš.

Yra tokių šalių, kur įprasta, jog moka visi – Egipte, Irane. Tuomet reikia paklausti, ar vairuotojas paveš nemokamai, nes autostopininkas pinigų neturi. Egipte galbūt tik koks vienas iš dvidešimties vairuotojų sutiks pavežti, o Irane – galbūt keturi iš dvidešimties. Priklauso nuo šalies ir to, kaip pasiseks. O, pavyzdžiui, Rusijoje labai populiaru, kad bet kuris vairuotojas, pamatęs, kad kažkas stabdo, gali sustoti ir, kaip taksistas, už tam tikrą sumą pinigų pavežti. Todėl tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje reikia vairuotojo klausti, ar jis paveš nemokamai, nes galbūt jis sustojo tik tam, kad užsidirbtų pinigų.

 

Kuo skiriasi autostopo tradicijos skirtingose šalyse ir kokios pagrindinės sėkmingo autostopo taisyklės?

Lenkijoje autostopininkai ranka mojuoja, Vakaruose – iškelia nykštį, pas mus – ištiesia ranką. Svarbiausia, kalbant apie balsavimo („tranzavimo“ – aut.) techniką, kad žmogus būtų matomas. Kad jis tas kelias sekundes, kai jį pamato vairuotojas, būtų dinamiškas – atkreipiantis į save dėmesį. Jeigu žmogus statiškas, jį sunkiau pastebėti, nes atrodo kaip kraštovaizdžio detalė, ypač jei dar apsirengęs maskuojančia spalva. Geriausia yra žiūrėti vairuotojui į akis, nes tuomet vairuotojas supranta, kad tai yra tiesioginis kreipimasis į jį ir yra labiau linkęs sustoti.

Vairuotojas greičiau sustos ir jeigu keliaudami dviese, vienas atsisveikinsite su jus prieš tai pavežusiu vairuotoju, o kitas tuo metu jau stabdys kitą automobilį. Kitas vairuotojas greičiau sustos, jei matys, kad šalia stovi kitas automobilis.

Taip pat yra kelių eismo taisyklės. Lietuviai autostopininkai ir mūsų kelių policija dažnai ignoruoja draudimą vaikščioti autostradoje. Ypatingai tokiose populiariose autostopo vietose kaip Kryžkalnis ar autostradoje ties Ukmerge, kur stovėti pėstiesiems ir sustoti automobiliams draudžiama. Tačiau Lietuvos kelių policija į tai žiūri pro pirštus, įstatymo nesilaikoma. Vakarų šalyse, kur įstatymų paisoma, tokie dalykai yra draudžiami. Todėl, pirmiausia, ten pakeleivingi automobiliai nestos, antra, labai greitai atvažiuos policija. Baudos galbūt neduos, bet nuveš į artimiausią degalinę.

Galbūt dar reikėtų kai ką žinoti apie Italiją. Ten net ant kai kurių kelio ženklų parašyta „no autostop“, o policija net neleidžia balsuoti degalinėse. Todėl visiems autostopininkams sakau, kad, jeigu juos varys iš degalinės, užsirašykite pareigūno vardą, pavardę, pažymėjimo ir automobilio numerį, kad vėliau Lietuvoje būtų galima parašyti notą Italijos ambasadai, kad buvo pažeistos keliautojo teisės. Pagal įstatymą, stovėti negalima tik autostradose, o degalinėje galima, nes vairuotojai čia išlipa prisipilti degalų. Jeigu galima jiems vaikščioti, kodėl negalima autostopininkams?

 

O kaip su kalbos barjeru? Kaip jo išvengti?

Kuo didesnė šalis ir kuo stipriau joje suvešėjęs tautiškumas, tuo mažiau žmonės mokosi užsienio kalbų. Tuo labai pasižymi Italija, Ispanija, todėl geriausia išmokti keletą frazių jų kalba. Internete yra autostopininkų žodynėliai, kuriuose yra pagrindinės frazės 20 kalbų. Taip pat Rusijoje ir Prancūzijoje vairuotojai tikisi, kad autostopininkas mokės vietinę kalbą. Šiuo atveju turbūt sunkiausia Ispanijoje, nes ispanai labai komunikabilūs. Jeigu jie mato balsuojantį žmogų, galvoja, kad jis yra užsienietis, kuris greičiausiais nemoka ispaniškai, todėl net nestoja. Todėl, jei mokate ispaniškai, geriausia vairuotojus jų kalba užkalbinti degalinėje.

 

Koks autostopininkų įvaizdis kitose šalyse? Ar noriai vairuotojai stoja?

Visur požiūris labai skirtingas ir keičiasi dažniausiai dėl žiniasklaidos kaltės. Labai eskaluojama, jei koks „jonaitis“ nužudo kažką, todėl, jei važiuoji šalyje, kur neseniai buvo aprašytas koks nors „jonaičio“ atvejis, visi aplinkiniai apie tai ir pasakoja. Žmonės pradeda mažiau stoti ir pasitikėti.

O, pavyzdžiui, Olandija prieš kokius 20 metų buvo autostopo sostinė, tačiau tai baigėsi prieš 15 metų, kai valstybė padarė nuolaidas studentams, kad jie nemokamai ar pusvelčiui galėtų keliauti traukiniais. Todėl autostopininkų ir sumažėjo. Dabar, kai vairuotojas pamato autostopininką, galvoja, kad arba jis užsienietis, arba valkata.

 

O ar nebaisu sėsti į nepažįstamojo automobilį? Juk nežinia, ar jis neturi piktų kėslų.

Nereikia sėsti į kiekvieną automobilį. Pasižiūri, kas per žmogus, iš akių perskaitai, verta sėsti į jo automobilį ar ne. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus girtas, nevažiuojame dėl saugumo. Kartais, jei būna apsvaigęs nuo narkotikų, iš karto gali ir nepastebėti, bet kai pastebi, stengiesi kuo greičiau išlipti iš automobilio.

 

O keliems žmonėms geriausia ir patogiausia keliauti?

Geriausia vienai merginai ar vaikinui, dviems merginoms…

 

Vienai merginai?! Ar tai saugu?

O kas yra saugu? Apibrėžkite.

 

Na, kas bus, jeigu mergina įsės į automobilį, kurio vairuotojas pradės prie jos seksualiai priekabiauti?

Tokia tikimybė yra visada, todėl ir vyrui yra nesaugu. (Šypsosi.) Ir porai važiuoti.

 

Bet vyras turi daugiau fizinės jėgos, todėl jam lengviau apsiginti.

Taip, bet jeigu vairuotojas keleivį pavaišins kava, į kurią bus ko nors pridėjęs, tuomet ir vyras negalės priešintis. Pavyzdžiui, Zimbabvėje kelios moterys prievartaudavo vyrus autostopininkus. Vyrui taip pat nesaugu, bet sutinku, kad tikimybė mažesnė. Tačiau daug kas priklauso ir nuo moters pasirengimo tokiai situacijai. Geriausia yra važiuoti poroje su vaikinu arba bent kelioms merginoms. Viena mūsų klubo narė buvo užpulta ir smaugiama Pasvalio rajone, tačiau jai pasisekė, kad į nuošalų miško keliuką, kur pasuko vairuotojas, po kelių minučių atsitiktinai pasuko kitas automobilis. Vairuotojas išsigando, pasimetė, o ji šoko iš automobilio ir pabėgo.

Prie kitos klubo narės vairuotojas pradėjo kabinėtis važiuodamas dideliu greičiu, todėl ji ištraukė iš spynelės raktelius ir iškišo per langą, pagrasinusi, kad išmes. Vairuotojas labai išsigando ir pasakė, kad daugiau nebesikabinės, kad tik atiduotų raktelius. Pamatė, kad mergina ne pėsčia. (Juokiasi.)

 

Reikia turėti tikrai nemažai drąsos keliaujant autostopu ir būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai.

Taip, tačiau veikia dar ir traukos dėsnis. Kiekvienas vibruojame tam tikru dažniu ir pritraukiame žmones, kurie vibruoja panašiu dažniu. Jeigu žmogus apsėstas blogų minčių ir daro blogus darbus, jis tokį ir pritrauks. Jeigu galvoja šviesiai ir daro tik gerus dalykus, jokių blogų dalykų nepritrauks.

 

Kiek kilometrų esate pats nukeliavęs autostopu?

Apie 120-130 tūks. kilometrų. Mes stažą skaičiuojame ekvatoriais, todėl mano stažas – 4 ekvatoriai. Yra keletas žmonių pasaulyje, kurie yra daugiau nei milijoną kilometrų nuvažiavę.

 

Kokias įsimintiniausias istorijas pamenate iš savo kelionių autostopu?

Prisimenu, kai vairuotojas Irane mus parsivežė namo, o naktį iškraustė mūsų daiktus, pavogė pinigus ir kai kuriuos daiktus. Arba kai vairuotojas, pervežęs per Bulgarijos – Rumunijos sieną, pareikalavo didelių pinigų. Mes nebuvome linkę jam už tai mokėti, todėl jis pasiskundė pasieniečiams. Pastarieji atėmė mūsų pasus ir pasakė, kad jų neatiduos, kol nesumokėsime vairuotojui. Mes griebėme pasus ir pabėgome laukais. (Juokiasi.)

Pavyzdžiui, dvi merginos iš Lietuvos sustabdė vokietį Vokietijoje, kuris važiavo į degalinę užsipilti degalų, kokius 10 kilometrų, tačiau jis jas nuvežė net iki Paryžiaus. Ten jis nenorėjo mokėti už parkavimą, todėl važinėjo tol, kol jos apžiūrėjo miestą, tada jas atvežė atgal į Vokietiją, aprodė pilis, žymias vietas, parsivežė į savo namus, kur jos pabuvo keletą dienų. Tada dar jas parvežė namo į Vilnių. 

 

Kokių patarimų galėtumėte duoti naujokams autostopininkams?

Labai svarbu tinkamai pasirinkti poziciją. Vieta turi būti tokia, kur autostopininkas aiškiai matytųsi. Jeigu yra ženklas, kad sustoti draudžiama, po tuo ženklu stovėti neverta, nes niekas nestos. Jeigu šalia yra krūmai, vairuotojas gali galvoti, kad juose kažkas slepiasi. Jeigu yra posūkis, vairuotojui nepatogu sustoti, nes važiuojantis iš paskos kitas automobilis gali jo nepastebėti.

Kalbant apie aprangą, pirmiausia, žmogus turi būti matomas. Paprasčiausia yra bet kurioje degalinėje nusipirkti šviesą atspindinčią liemenę. Autostopininkas bus žymiai geriau matomas, be to, greitai važiuojantis vairuotojas, pamatęs tokią liemenę, pagalvoja, kad tai policijos pareigūnas ar įvyko kažkokia nelaimė, todėl greitį iš karto sumažina.

Taip pat svarbu, kad autostopininkas tvarkingai atrodytų. Jeigu jo džinsai kabo gabalais ant jo, galbūt ne visi vairuotojai supras, kad tai mada ar savitas meno suvokimas. Geriau neapsikabinėti maišais maišeliais, nes susidaro vaizdas, kad žmogus labai apsikrovęs, geriausia viską talpinti į mažą 30-50 litrų kuprinę. Taip pat jos negalima dėti ant žemės, reikia laikyti ant pečių. Jeigu keliaujama su didele kuprine, nerekomenduojama jos susisegti priekyje ant pilvo, nes atrodo, kad žmogus labai apsikrovęs.

 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.