Laipiojimas uolomis: ekstremalios ir įspūdingos atostogos

Autorius: Viktorija Navickaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Gegužės 02d.

Devyniolikmetė Miglė Žukauskaitė laipioti uolomis pradėjo nuo trylikos, kai atsidūrusi ekstremalių pojučių kupinoje vaikų stovykloje susipažino su laipiotojų klubo Lietuvoje nariais. Šiandien ji dalyvauja įvairiose sporto varžybose, reguliariai treniruojasi laipiojimo salėje, dažnai išvyksta laipioti į užsienį. Ji jau yra lipusi Slovakijos, Italijos, Čekijos, Ispanijos, Anglijos uolomis. Pasak merginos, nebūtina būti profesionaliu sportininku norint pajausti laipiojimo uolomis teikiamą malonumą. Į klausimus atsako Miglė:

 

Kaip atrodo laipiojimo uolomis kurortas?

Tai tiesiog laipiojimo uolomis regionas, prie kurių dažniausiai būna įsikūrę maži miesteliai, o kartais tokių pasitaiko ir visai netoli didmiesčių. Dažniausiai ten įsikūręs koks vietinės reikšmės kempingas. Ant uolų yra įvairių trasų, skiriasi jų sudėtingumas, todėl galima pasirinkti, kur nori lipti.

 

Kaip savarankiškai susiplanuoti laipiojimo kelionę?

Aš visų pirma ieškau pigių lėktuvo bilietų į valstybes, kuriose yra uolų. Radus tokius atrasti laipiojimo sektorius nėra sudėtinga – jie būna beveik visur. Laipiojimo sektorių aprašų galima pasieškoti internete atitinkamai pagal pasirinktą šalį, mat visi laipiojimo regionai yra suinteresuoti pritraukti sportininkus, tad skelbia nemažai informacijos. Be to, atvykus į vietą galima nusipirkti specialiai išleistas knygutes, kuriose yra aprašyti maršrutai, pavaizduoti žemėlapiai, kaip pasiekti vieną ar kitą uolą. Dažniausiai renkuosi tuos kraštus, kuriuose yra šilta.

 

Ar norint išvykti laipioti būtinas išankstinis fizinis pasiruošimas?

Kai kurie žmonės būtent taip ir pradeda laipioti – išvykę. Į laipiojimo sales jie net neina. Toks būdas pradėti sportą yra gana patogus – kiekviename laipiojimo sektoriuje yra įvairaus sudėtingumo trasos, tad pradėti reiktų nuo lengviausios, įgudus – palaipsniui rinktis sunkesnes. Tokiu būdu tobulėjama, treniruojamasi. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje ar Čekijoje, yra net specialios stovyklos pradžiamoksliams, kuriose naujokai apmokomi laipiojimo technikos.

 

Kaip atrodo laipiotojo atostogos?

Iš esmės lipti į uolas pradedama jau iš pat ryto. Pavalgai pusryčius ir išeini prie uolų. Namo grįžtama po visos dienos, vakarą paliekant atsipalaidavimui. Žinoma, nėra taip, kad nuo ryto iki vakaro kabi ant uolos – pasidarai pertraukų, pasivaikštai, pailsi, tada vėl lipi.

 

Kokios yra nakvynės galimybės laipiojimo sektoriuose?

Laipiotojai – taupūs žmonės. Jie nešvaisto pinigų viešbučiams ar hosteliams, nes šie dažniausiai būna ne tik sąlyginai brangūs, bet ir toli nuo uolų. Gerai, jei yra finansinės galimybės apsigyventi patogiai ir išsinuomoti automobilį, kad būtų galima nuvažiuoti iki trasų, tačiau tai – retas pasirinkimas. Dažniausiai laipiotojai renkasi nakvynę kempinguose, kurie būna gana pigūs, tačiau tas irgi priklauso nuo vietos. Patys kempingai dažniausiai įsikūrę šalia uolų, tad juose gyventi patogu. Tačiau nakvynės pasirinkimas priklauso ir nuo to, kokios didelės yra baudos gyvenimo palapinėje prie olos – jeigu baudos labai didelės, dažniausiai nerizikuoji, tačiau jei jos negąsdina arba nėra per daug stovyklavimą draudžiančių ženklų…

 

laipiojimas-uolomis3.JPG

 

Paminėjai baudas dėl gyvenimo prie uolų. Jas prižiūri specialūs pareigūnai?

Taip. Tai daroma tam, kad būtų palaikoma tvarka – kad ir kaip stengtumeisi, gyvendamas prie olos vistiek paliksi šiukšių, atliekų. Vieni jas palieka sąmoningai, kiti – netyčia, per žioplumą. Draudimas prie uolų yra suprantamas – juk norisi, kad laipiojimas teiktų malonumą. O jei atėjęs į trasą rasi ją apdergtą, to tikrai nebus. Pačios baudos gali siekti net 60 eurų žmogui.

 

Tai – pavojingas sportas?

Taip. Tačiau jei viską darai atsakingai, rizikos yra mažiau. Žinoma, laipioti tai ne bėgioti, bet teisingai įvertinus situaciją pavojus mažėja. Svarbu suprasti savo galimybes, suvokti, kad įranga gali lūžti, nusidėvėti, kad virvės gali nutrūkti. Reikia nebijoti būti atsargiems, pavyzdžiui, naudoti du, o ne vieną karabiną ir taip toliau.

 

Nutikus nelaimei galima tikėtis medicininės pagalbos?

Tai labai priklauso nuo turimo draudimo, čia prasideda niuansai. Su vienu draudimu gali tikėtis, kad tau bus iškviestas gelbėjimo sraigtasparnis, su kitu – ne. Šalia įsikūrusių medicinos punktų nebūna. Įsivaizduokite, kad išėjote pasivaikščioti į mišką. Juk ten nieko nebūna. Tai lygiai taip pat čia eini laipioti prie uolų.

 

Būtinąją įrangą reikia pasiimti iš Lietuvos ar ją galima gauti vietoje?

Dažniausiai reikia turėti nuosavą įrangą ir pasiimti ją iš namų. Jei važiuojama į apmokymų stovyklą, manau, savos gali ir neprireikti, tačiau bendrai žiūrint visi vežasi nuosavą. 

 

Kiek kainuoja pilnas laipiojimui būtinos įrangos komplektas?

Daug. Jei važiuojama į aukštesnes uolas, tai reikia turėti virvę. Jos kaina apie 300 – 400 litų. Reikia atotampų, kurių vertė siekia dar 400 litų, apraišų, kainuojančių apie 200 litų, reikia batukų už 300 litų ir dar įvairios įrangos bei gelžgalių, kurie bendroje sumoje siektų apie 300 litų. Taigi galima paskaičiuoti… O visa ta įranga dėvisi. Dažniausiai naudojimo instrukcijoje būna parašyta, kiek kartų galima naudoti įrangą, į ką reiktų atsižvelgti, jei ši buvo nukritusi žemyn ir taip toliau. Tačiau nusidėvėjimas būna matomas ir plika akimi – tada žinai, kad jau reikia keisti.

 

laipiojimas-uolomis.JPG

 

Esi patyrusi traumų?

Žinoma. Išsuktos kojos, virvės sukelti nudegimai, pirštų traumos, sąnarių skausmai – dažnas reiškinys laipiotojui. Apie mėlynes ir nubrozdinimus niekas net nešneka. Tai garantuotai atsiliepia senatvėje, tačiau pasekmės jaučiamos kur kas anksčiau – manau, kai man bus trisdešimt, jau turėsiu pakęsti sąnarių problemas.

 

Kuo skiriasi laipiojimas uolomis ir alpinizmas?

Tai – du labai skirtingi dalykai. Laipiodamas prieš save matai uolą, tarsi akmens sieną su tam tikrais maršrutais, trasomis. Būdamas alpinistu lipi į viršūnes, pavyzdžiui, į Everestą. Tai labiau primena žygį, nes realiai alpinizmas trunka ilgiau: žmogus kopia į kalną, pasirinktoj vietoj sustoja nakvynei, tada vėl kopia. Laipiojimas labiau primena sportą.

 

Galima sakyti, kad laipiojimas kaip slidinėjimas – kartą palipęs negali sustoti?

Iš asmeninės pusės galiu pasakyti, kad man kartais nusibosta. Laipioji laipioji ir tada nori kurį laiką pailsėti. Nors į uolas lipti norisi visada. Kalbu apie sėdėjimą laipiojimo salėje, kai sėdi viduje, o už lango pavasaris, norisi į lauką.

 

Ką patartum anksčiau nelaipiojusiam, tačiau norinčiam jėgas išmėginti žmogui?

Būtinai susirasti suprantantį, ką daro, žmogų, kuris vietoje pamokys, kaip lipti, kaip elgtis su įranga. Tikrai nevažiuoti vienam. Juk negali pirmąkart atsistojęs prie uolos žinoti, ką kur ir kaip segti, kur ir kaip lipti. Nepakanka būti prisiskaičius literatūros. Ten tik teorija, o čia – praktika. Ji visai kitokia. Pradžiamoksliui reikia priežiūros. Jei įmanoma, vertėtų prieš keliaujant apsilankyti laipiojimo salėje. Dar geriau būtų važiuoti ilgesniam laikui nei savaitė, mat per ją žmogus nespėtų įgusti ir patirti malonumo. Pati dažniausiai važiuoju dviem ar net trim savaitėm. Dėl kainos patarčiau rinktis Ispaniją, Slovakiją, kur pragyvenimo galimybės kur kas palankesnės nei kitose šalyse – čia įmanoma gana pigiai prasisukti. Priešingai yra Italijoje, kurioje tokios atostogos atsieitų labai brangiai. Tačiau svarbiausia yra noras – jei toks yra, viskas tampa įmanoma.

 


Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.