Atraskime Dzūkijos gamtą

Autorius: Raminta Žalkauskaitė | Kelionių manija , 2010, Liepos 02d.

Artėjant vidurvasariui vis dažniau norisi ištrūkti iš miesto ir išlėkti į gamtą, kur vilioja įvairūs kvapai, garsai bei naujos dar neatrastos vietos. Tad kviečiame pakeliauti po Dzūkiją aplenkiant miestus, bet aplankant nuostabius šio regiono gamtos kampelius.

Dzūkija yra vienas iš Lietuvos etnokultūrinių regionų, esantis pietrytinėje Lietuvos dalyje. Čia yra du šalies nacionaliniai parkai: Dzūkijos nacionalinis parkas ir Trakų istorinis nacionalinis parkas. Tad vykstant iš Vilniaus reiktų važiuoti Trakų kryptimi, kur važiuodami link Aukštadvario aplankysite Nikronių akmenį, o į šoną nuo Aukštadvario – Velnio duobę.

 

Nikronių akmuo

Trakų rajone, Nikronyse stūkso į žemę įsmegęs Nikronių akmuo, dar vadinamas Didžiuoju. Ši vieta nuo Aukštadvario nutolusi apie tris kilometrus. Kadaise šis akmuo buvo garbinamas pagonių, čia būdavo aukojamos aukos.

Vietiniai gyventojai gąsdina vaikus, esą šioje vietoje vaidenasi. Taip pat pasakojama, kad šį didžiulį akmenį užritinę kareiviai, kai Napoleonas čia užkasė brangų lobį. Prieš keletą metų traktorininkas netoliese iškasė puodą su pinigais (šiuo metu jie saugomi Trakų pilies muziejuje).

Žmonės sako, jog akmens viršuje esančioje duobutėje visą laiką būna bent lašas vandens. Šis vanduo, laikomas šventu, buvo naudojamas akių gydymui. Regėjimo sutrikimų turintys žmonės atėję pavilgydavo akis šiuo vandeniu ir palikdavo prie akmens pinigų. Už paliktus pinigus kunigas laikydavo mišias.

 

Velnio duobė

Velnio duobė yra įdomi vieta, kur verta užsukti važiuojant nuo Aukštadvario link Beižionių. Tai yra geologinis gamtos paminklas, įtrauktas į Europoje saugomų gamtos paminklų sąrašą, o taip pat ir yra mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas.

Apie šią įdomią vietą pasakojama daugybė įvairių legendų ir padavimų. Pagal vieną jų šioje vietoje senovėje stovėjusi bažnyčia. Vienas žmogus, eidamas pro šalį, pamatė kunigą, kuris buvo susidėjęs su mergina. Žmogus nesusilaikęs tarė: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Po šių žodžių kunigas prasmego skradžiai žemėn, o kartu su juo – ir mergina bei bažnyčia. Duobėje esant vandens esą būdavo galima įžiūrėti atsispindinčius bažnyčios bokštus.

Taip pat pasakojama, kad pastačius naują Užugosčio bažnyčią norėta atgabenti čia varpą. Tačiau netikėtai nusmuko varpą gabenusio vežimo ratas, o varpas nugarmėjo duobėn. Skambant Užugosčio bažnyčios varpinėje įkeltam naujam varpui, iš gilumos pritardavo ir į duobę nuriedėjęs varpas.

Kitas padavimas teigia, kad sykį piemeniui ganant bandą, vienas veršiukas įsmuko į duobę ir pradingo. Vėliau veršiukas pastebėtas netoliese tyvuliuojančiame ežere, kuriam dėl šio įvykio prigijo Atveršio vardas. Taip pat pasakojama, jog kadaise čia gyveno nedoras žmogus ir jam patikusi mergina. Deja, šis žmogus jau buvo vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, o mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Vyras su mergina nuėjo pas kunigą ir grasinimu liepė juos apvesdinti. Tačiau tik ištarus priesaikos žodžius, bažnyčia ėmė ir prasmego skradžiai. Pasakojama, kad po šio įvykio dar tris dienas apylinkėse buvo girdimas varpų skambesys.

Su šia vieta susiję atsitikimų, kai karvės, užėję ant duobės liūno, po kiek laiko išplaukdavo netoliese esančiame ežere. Praeiviai naktį girdėdavo šūkavimus, todėl vėliau niekas nedrįsdavo eiti pro duobę sutemus. Buvo tikima, kad tai daro velniai, todėl atsirado pavadinimas Velnio duobė.

Po apsilankymo prie Velnio duobės judame toliau ir nuo kelio pamatysite piliakalnį Napoleono kepurė.

 

Napoleono kepurė

Dar vadinamas Lepelionių piliakalniu dėl to paties pavadinimo šalia esančio kaimo šis piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Piliakalnio papėdėje buvo senovinė gyvenvietė ir čia rasta lipdytos keramikos. Pasakojama, kad šį piliakalnį savo kepurėmis supylė Napoleono kariai.

Toliau važiuojame iki didelės sankryžos, kur sukame į kairę ir važiuojame iki Merkinės.

 

Nemuno ir Merkio santaka

Merkinės piliakalnis bei nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai laikomi Dzūkijos simboliu. Čia į vieną vietą susibėga dangus, vanduo ir žemė, miškai, laukai ir pievos. Tai vieta, kur būdamas dabartyje, po kojomis jauti praeitį, o horizonte plytintys toliai įkvėpia viltis ateičiai.

Keliaudami po Dzūkiją pastebėsite, kad didžiąją regiono dalį užima miškai, tačiau be miškų čia yra ir didžiausia mūsų šalies pelkė – Čepkelių raistas.

 

Čepkelių rezervatas

Marcinkonyse veikiančiame Čepkelių rezervato muziejuje surinkti rezervate saugomi augalai bei gyvūnai, galima susipažinti su kraštovaizdžio formavimosi istorija, o už 5 km į pietus nuo Marcinkonių įrengtas 1,5 km ilgio pažintinis takas pelkės pakraščiu. Šio tako pradžioje stovi apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsveria aukštapelkės platybės su salomis, Bradų ežerėliu ir raisto pušelėmis.

Keliaujant šiuo taku galima pamatyti Čepkelių raistą, pušynais apaugusias žemynines kopas, susipažinti su pelkės ir miško augmenija. Tai ypatinga vieta, kur susitinka šiaurė ir pietūs. Takas baigiasi poilsio aikštele. Čia lankytis galima tik su rezervato darbuotojais.

 

Ūlos akis

Gamtos paminklas šaltinis Ūlos akis yra kairiojo Ūlos kranto terasoje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų. Šaltinis yra duburyje, kuriame nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Šaltinio vanduo yra gėlas, minkštas, bekvapis ir lyginant su geriamojo vandens standartais yra 1,3 karto daugiau mangano ir maždaug dukart daugiau geležies.

Apie šaltinio vandenį sakoma, kad jis – skaidrus kaip ašara. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o senesnieji žmonės tiki, kad Ūlos akies vanduo padeda nuo įvairių ligų, tik jis turi būti pasemtas vos saulei nusileidus. Manoma, kad panašių šaltinių yra ir Ūlos upės dugne. 

 

Taip pat skaitykite:

Keliaujame po Pamario kraštą

Susipažinkime su Žemaitija

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.