Gražiausios mūsų keliautojų mintys 2011-aisiais

Autorius: Kelionių manija , 2012, Sausio 02d.

Australija. Nuotr. iš Augusto ir Katjos asmeninio archyvo

 

Metai ima ir prabėga… Bet lieka emocijos, lieka nuotraukos ir įspūdžiai iš aplankytų vietų, lieka patirtis, lieka nauji skoniai, nauji veidai. Lieka mintys, kurios kilo keliaujant, kurios praturtina ir motyvuoja.

Peržvelgę 2011-aisiais kelioniumanija.lt sutiktų ir kalbintų keliautojų interviu, atrinkome keletą gražių minčių apie keliones. Apie keliones, kurios įkvepia ir praturtina ne tik naujomis nuotraukomis kelionių albume.

Tokių kelionių linkime Jums ir Naujaisiais 2012-aisiais metais – kurios įkvepia, praturtina ir motyvuoja!

 

Nesuklysime Katją ir Augustą, kurie dažniausiai keliauja autostopu, pavadinę  ne keliautojais, o klajūnais. Nes keliautojais jie savęs nelaiko, kadangi nejuda nuolat – pora nuvyksta į tam tikrą vietą, išsinuomoja būstą ir ten apsistoja bent keliems mėnesiams. Ir tiesiog gyvena, mėgaujasi gyvenimu:

„Keliavimas – tik tam tikras laisvės simbolis, laisvės daryti tai, kas tau iš tiesų patinka. Ir kai kurie žmonės jaučiasi jaukiai gyvendami savo aplinkoje, stabiliuose namuose, bet nesimėgauja savo darbu, ir gal todėl jie sako, kad taip pat norėtų keliauti, bet gal yra kažkas kita, kuo jie norėtų užsiimti. Gal kažkas dirba biure, nors norėtų būti lauke ir užsiimti augalais, bet to nedaro, nes galbūt uždirbs daug mažiau, o gal neras darbo, o gal galvoja, kad nesugebės. Manau, keliavimas yra tik įkvėpimas, kuris siūlo užsiimti tuo, ką mėgsti, nesvarbu, ką kiti apie tai galvoja.“

Visas straipsnis: Nekeliautojai Katja ir Augustas – už pasaulį be etikečių

 

Na, o visiems gerai pažįstamas Martynas Starkus, kuris su kolegomis pernai aplankė kelias Pietų Amerikos valstybes, apie keliones sako štai ką:

„Vieniems yra malonumas kažkur išvažiavus visą dieną gulėti pliaže. Sutinku, tai malonumas, bet mums malonumas ateina per nuovargį bei nuotykius. Tai yra iššūkiai, kuriuos mes bandome įveikti. Dažnai būna, kad tuo metu keikiesi, galvoji, kokio velnio mes pradėjome šią nesąmonę, ką aš čia iš viso darau, bet kai su tuo susidoroji ir susitvarkai, labai gerai jautiesi.“

Visas straipsnis: „Kartą Pietų Amerikoje“: „atpietaus“ klimato ir mañana kraštas
Keliautojai Diana ir Chrisas šiuo metu savanoriauja Afrikoje ir neria į nuotykius nepaisydami net dažnai kylančio pavojaus savo gyvybėms. Jie tikina:

„Gyvenimo ratas sukasi ir vietiniai Afrikoje kiekvieną dieną kovoja dėl išgyvenimo. Žmonės čia vertina socialinį gyvenimą ir yra laimingi, turėdami didelę šeimą ir daug draugų. Susilaukti vaiko yra palaima ir garbė visai šeimai. Kai šeimoje atsiranda vaikas, jie surengia didelį vakarėlį ir svajoja apie didelę šeimą, kol mes Vakarų pasaulyje koncentruojamės į materialinius dalykus ir kaip žiurkėnai viską, ką randame pakeliui, susirenkame. Mes gyvenime nevertiname mažų dalykų ir tikime, kad pas kaimynus žolė žalesnė. Vakariečiai stengiasi padaryti geresnę karjerą, uždirbti daug pinigų, bet mes pamirštame, kad turime tiek nuostabių dalykų aplinkui, pamirštame trumpam sustoti ir pasimėgauti gyvenimo akimirkomis su draugais ar šeima. Mums atrodo apgailėtina, kai žmonės verkia, jog negali nusipirkti naujausios „iPhone“ versijos ar naujų drabužių šią sekundę.“

Visas straipsnis: Diana ir Chrisas – neišsigandę karo ir genocido sužalotos Afrikos

Paklausti, ką parsiveža iš savo kelionių, Diana ir Chrisas sako:

„Tu pasiimi pilną bagažą naujos patirties ir žinių apie tą šalį. Patirtis gali būti gera ar bloga, bet manau, ji skatina tave augti. Po kiekvienos kelionės tu jauti teigiamą energiją, tekančią tavyje ir jautiesi laimingas, kad patyrei šią kelionę. Nuotraukos gali dingti, bet prisiminimai ir žinios pasiliks visam laikui. Taip pat, kelyje tu gali daug išmokti apie save ir būti nustebintas šių atradimų.“

Visas straipsnis: Diana ir Chrisas – kuriantys savo kelią per pasaulį

0kelione-afrika7.JPG

Masajų kaimelis Kenijoje. Nuotr. iš Dianos ir Chriso asmeninio archyvo

Mūsų kalbintas ispanas Pablo – irgi iš tų, kurie „blaškosi“ po pasaulį:

„Nemanau, kad kelionėms reikia konkrečios priežasties ar tikslo. Aš tiesiog noriu pasimėgauti gyvenimu, atrasti pasaulį, kitokius žmones ir kitas kultūras“, – sako jis.

Visas straipsnis: Vienas toks Pablo ir jo gyvenimo knygelė

Vieną dieną Toronte gyvenusi Lily Leung nusprendė, kad užtenka sėdėti biure nuo ryto iki vakaro, taupyti tam, kad, kaip ir kiekvienas, nusipirktų namus. Mergina norėjo pažinti ir atrasti save, užbaigti pradėtus darbus ir pamatyti pasaulį savo, o ne televizijos operatorių ar fotografų akimis. Ketverių metų santaupas Lily iškeitė į metus trunkančią kelionę po pasaulį ir tikina, kad šis nuotykis ją pakeitė visiems laikams:

„Didžiausia pamoka, kurią išmokau, yra ta, kad pasaulis labai skiriasi nuo to, kurį mums pateikia žiniasklaida. Dažniausiai mes girdime negatyvius dalykus apie kitas šalis, todėl tikime, kad pasaulis priešiškas ir agresyvus. Keliavimas leido man pamatyti daugybę vietų, kurių aš bijojau. Dabar aš atviresnio mąstymo ir skeptiškiau vertinu tai, ką skaitau ar girdžiu.“

Visas straipsnis: Mergina, užtikrintą rytojų iškeitusi į pasaulio pažinimą

O štai Eglė ir Andrius, pasiėmę atostogų metams ir per 12 mėnesių pasiryžę pamatyti Pietų Ameriką, po pusmečio klajonių jautėsi maždaug taip:

„Pasaulis nebeatrodo toks didelis ir sudėtingas. Žmonės visur panašūs, o kartu ir skirtingi. Čia viskas paprasčiau, mažiau pesimizmo, daugiau laiko sau. Žmonės taip stipriai nebaudžia savęs ir kitų dėl nesėkmių. Jaučiamės to paprastumo pasisėmę ir mes.“

Visas straipsnis: Aš, kitas aš ir dvi kuprinės: 12 mėnesių Pietų Amerikoje

quilotoa-loop-25-ekvadoras.jpg

Ekvadoras. Nuotr. iš Eglės ir Andriaus asmeninio archyvo

 

Kartais kelionės priverčia galvoti… apie namus. Ieva ir Tomas, save vadinantys vilageriais, gyvena „Žemėje“, pusantro šimto metų senumo rąstinėje troboje. Pabėgę nuo „skubančio“ pasaulio šiandien šie jauni žmonės įsikūrę Bryzgių kaime, senovinėje duonkepėje kepa duoną, žiemą trobą šildosi krosnimi, valgo šviežią ir tikrą maistą, tyrinėja ir atranda gamtą ir save. Tačiau tai, ką dabar „Žemės“ šeimininkai vadina namais, jie atrado dar būdami toli toli nuo Lietuvos:

„Kelionė į Negevo dykumą, visų pirma, buvo kelionė į save. Išmokome girdėti savo mintis ir klausyti širdies. Ilgai svajojome kurti kažką toli nuo Lietuvos, bet dabar supratome – mes esame tokie, kokius pagimdė mūsų tėvai, tokie, kokius išaugino mūsų šalis, ir tokie, kokius išauklėjo mūsų kultūra. Dabar, kai dauguma bėga iš savo Žemės, mes į ją grįžtame“.

Visas straipsnis: Dykuma, padėjusi surasti namus

 

O Kamerūne tris mėnesius praleidusi Rasa suprato, jog reikia džiaugtis, tuo, ką turi:

„Kamerūne supratau, kad iš čiaupo tekantis vanduo nėra savaime suprantamas dalykas, kad man labai gera Europoje, kur nebūtina dėl saugumo sumetimų po 19 valandos sėdėti namuose, kur nuėjus į parduotuvę, nereikia pusvalandį derėtis dėl kainos. Be to, supratau, kad man vis tik labiau patinka „šaltieji“ lietuviai vaikinai, kurie galbūt žvaigždžių nuo dangaus tau nenukabins, bet jų žodžiais galima tikėti.“

Visas straipsnis: Lietuvės patirtis Kamerūne: „tūsas“ prasideda malda

0Kamerunas--ugnikalniai.JPG

Kamerūnas. Nuotr. iš Rasos asmeninio archyvo

 

Meksike laikinai gyvenanti ir dirbanti Diana džiaugiasi neįkainojama patirtimi svečioje šalyje, tačiau taip pat ilgisi namų:

„Tai ne mano kraštas. Iš esmės, čia gera, esu laiminga, džiaugiuosi, nes esu čia laikinai ir bet kada galiu ištrūkti. Patirti šio krašto gyvenimą ir pažinti kultūrą, gyventi viename didžiausių pasaulio miestų, yra didžiulis pliusas. Po patyrimų čia tik dar labiau pradedu vertinti ir mylėti savo žemę. Grįžusi namo, nebesiskųsiu daugeliu dalykų, tik mylėsiu, gerbsiu ir tausosiu.“

Visas straipsnis: Gyvenimas Meksike padėjo įvertinti tėvynę

 

O štai lietuvaitė keliautoja Vaida bodisi į mūsų gyvenimus įsiveržusia vartojimo kultūra:

„Dabar žmonėms visko norisi kuo daugiau, greičiau ir pigiau. Visi daiktai kuriami tokie, kad kuo greičiau nusipirktum kitą. Vartojimo kultas man visiškai nepriimtinas, tai – blogiausias dalykas, kuris mums nutiko šiame amžiuje. Gal galima kaip nors be to išsiversti? Matau, kad šiais laikais, ypač Vakaruose, jauni žmonės neįsivaizduoja, kad galėtų patys kažką pasigaminti. Jiems atrodo, kad kažkas turi tai padaryti už pinigus. O mane nuo pat mažų dienų močiutė išmokė, kad žmogus viską gali pats.“

Visas straipsnis: Juodaodžių, senų pastatų ir (nebe)reikalingų daiktų besidairant

 

3Portugalija-Madeira6.JPG

Portugalija, Madeira. Nuotr. iš Vaidos asmeninio archyvo

 

Parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis atostogas dažniausiai išnaudoja ilgiems žygiams laukinėje gamtoje, nors tokiems žygiams, turint negalią, reikia ne tik lėšų, laiko, pasiruošimo, bet ir daug fizinės ištvermės:

„Manęs nedomina miestai, kultūriniai objektai – aš noriu pamatyti gamtą. Vakaruose neįmanoma praleisti trijų dienų, nesutinkant žmonių. O mano kelionės tokios, kad be civilizacijos išbūni dešimt dienų ir ilgiau. Todėl daugiau važinėju į šiaurę, kur tai dar įmanoma.“

Visas straipsnis: Negalia kelionėms ne trukdo, o jas keičia

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.