Košicė: atradimai mieste su seniausiomis maratono tradicijomis

Autorius: Daiva Zaveckienė | Kelionių manija , 2013, Rugsėjo 24d.

Kalbėdami apie Slovakiją, greičiau pagalvojame apie ant kalvų nutūpusias pilis, požeminį stalagmitų-stalaktitų urvų grožį, kalnų žygius ar slidinėjimo trasas negu, pavyzdžiui, apie maratono ar vyndarystės tradicijas. Rugsėjo pradžioje aplankyta Košicė, tituluota Rytų Slovakijos, o šiemet – ir Europos kultūros – sostinė pažėrė visą pluoštą malonių netikėtumų. 

 

Pirmoji pažintis
Košicėje mane pasitiko monotoniški daugiaaukščiai ir žolėmis apaugusiais bėgiais skuodžiantys tramvajai, kuriuose sėdėjo susirūpinę keleiviai. Kultūros sostinė, sakote? Hmm, bent jau apsišienautų patvorius, pagalvojau tuomet vydama šalin mintis apie pramoninį miestą, kaip neretai yra pristatoma Košicė.
Autobusui sustojus rajone, panašiame į stoties, vairuotojo pasiteiravau, kurioje pusėje yra Hlavna (t.y. Pagrindinė) gatvė. Šis nebuvo itin kalbus, o trumpu gestu parodyta kryptis nesukėlė labai daug pasitikėjimo.  

Tuomet pabandžiau išsitraukti prieš kelionę atsispausdintą žemėlapį iš Google Maps, deja, nors ir nesijaučiu labai nedraugiška žemėlapiams, manasis tąkart nepadėjo susivokti, kur esu, ką jau kalbėti apie kryptį, kur turėčiau ieškoti savo viešbučio. Žmonių aplink beveik nebuvo, o ir tie keli skubėjo savais keliais. Taigi pasikliovusi nuojauta patraukiau link mano įsivaizduojamos Hlavna gatvės (matyt, visi senamiesčiai turi kažkokią nepaaiškinamą trauką). Rugsėjo pradžios saulė buvo neįtikėtinai kaitri – man išvykstant Vilniuje buvo vos apie +12°C – tačiau jau netrukus supratau, kad radau tai, ko ir ieškojau: plačioje grįstoje gatvėje šurmuliavo lauko kavinės, vaikštinėjo mamos, stumdydamos vežimėlius su snaudžiančiais mažyliais, akis džiugino dainuojančio fontano purslai – vaizdas nepalyginamai skyrėsi nuo to, kuris pasitiko įvažiuojant į miestą. 

 

3kosice-11.JPG 

Nuo pirklių miesto iki metalo pramonės giganto 

Būdama pusiaukelėje tarp Krokuvos ir Budapešto, Košicė jau viduramžiais išaugo į turtingą pirklių miestą su tam tikromis privilegijomis, tokiomis kaip teisė rengti turgų ar vykdyti mirties bausmes. Klestinčiame mieste stiebėsi gotikiniai Šv.Elžbietos katedros (didžiausios Slovakijoje bažnyčios!) bokštai, išdygo arkangelo Mykolo koplyčia ir vyndarių globėjui Šv. Urbanui dedikuotas varpinės bokštas, aplink Hlavną gatvę spietėsi puošnūs turtingų miestelėnų namai. 

 

3kosice2.JPG 

Nors amžiams bėgant ir keičiantis valstybių interesams bei politikai miesto prekybinė ir kultūrinė reikšmė kiek sumenko, tačiau didžiausi pokyčiai, visiškai pakeitę Košicės veidą, įvyko pokario metais, kuomet greta miesto  iškilo didžiulė metalo perdirbimo gamykla (ir šiandien tai didžiausias darbdavys mieste).

Kita vertus, gal tai ir nebuvo taip jau blogai, nes miestas, kuriame tuo metu gyveno vos 50 tūkstančių gyventojų, pastačius gamyklą per keletą metų išaugo net keturis kartus ir tapo antruoju pagal dydį Slovakijoje. Deja, teko susitaikyti ir su tokios sparčios plėtros pasekmėmis – siaurame upės slėnyje įsikūrusį istorinį Košicės senamiestį iš visų pusių nutūpė paskubomis išmūryti daugiaaukščių blokai, o industrinio miesto šlovė nustelbė turtingą ir painią jo istoriją. Senosios miesto dvasios atgaivinimu susirūpinta tik atkūrus Slovakijos nepriklausomybę, tad Košicės laukė nauji pokyčiai. Naujai atgimė ne tik senamiesčio namų fasadai. Svarbiausia, jog šios transformacijos sugrąžino žmones iš niūrių gyvenamųjų kvartalų į grįstas senamiesčio gatveles. 

 

3kosice5.JPG 

Senamiesčio istorijos

Blyškios rytmečio saulės nutviekstas Hlavna gatvės grindinys, kone kiekvienas jo centimetras, kartu su šią gatvę supančiais įvairių stilių namais pasakojo seniai užmirštas miesto istorijas. Istorijas apie muziejuje saugomą Košicės lobį, netikėtai aptiktą viename iš senamiesčio namų, apie elgetą, kuris prašydamas išmaldos taip praturtėjo, jog įstengė nusipirkti namą Pagrindinėje gatvėje, apie barokinę Immaculata, pastatytą 18 a. maro aukoms atminti, po kuria, esą paslėptos Šv. Valentino relikvijos. Štai šiame name buvo įsikūręs pirmasis miesto kino teatras, o anas buvo išpirktas už Košicės gyventojų pinigus, nes jiems nepatiko, jog šis atiteko paveldėtojams iš gretimo Levočos miesto… Galiausiai, klausant tų istorijų, tikrų žmonių istorijų, apsisuko galva, bet širdis kažkodėl džiūgavo…  Toks jausmas aplanko, kai randi kažką visai netikėta.

 

3kosice7.JPG 

Viename Hlavna gatvės gale aptikau ir Maratono skulptūrą. Bronzinis bėgikas čia sustojo Košicės taikos maratono garbei. Šis maratonas yra be pertraukų rengiamas nuo 1924 m. ir laikomas seniausiu Europoje. Maratono bėgimas tradiciškai vyksta kasmet pirmąjį spalio sekmadienį (šiemet tai – spalio 6-oji). 

 

3kosice3.JPG 

Išsukusi iš Hlavnos, patekau į siaurų gatvelių labirintą, kuris mane nuvedė į vadinamąją Amatų gatvelę, Hrnčiarska. Vidurdienį amatininkų iškabos tingiai laukė turistų, o gatvelės gale baltavo vienos iš bažnyčių bokštas. 

 

3kosice6.JPG 

 

Vis tik, gražiausio, prieš kelionę nuotraukose regėto Hlavna gatvės vaizdo taip ir nepamačiau. Turbūt smalsu, kas gi tai? Ši gatvė yra unikali savo urbanistiniu sprendimu, nes tarsi apgaubia lęšio formos „salelę“, kurioje kyla Šv. Elžbietos katedros bokštai, o žiūrovų lūkuriuoja skverų supamas neobarokinio stiliaus Nacionalinis teatras. Galbūt tai – ženklas, kad čia dar sugrįšiu. 

Nuotraukos Daivos Zaveckienės


Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos