Korovajai, gyvenantys medžių viršūnėse | Kelionių manija

Korovajai, gyvenantys medžių viršūnėse

Autorius: Kelionių manija , 2010, Lapkričio 25d.

Indonezijos Papua provincijoje, Naujosios Gvinėjos salos pietvakarinėje dalyje, gyvenanti Korovajų (Korowai) gentis įdomi tuo, jog namus renčia medžių viršūnėse. Panašiuose primityviuose būstuose gyvena ir Kombai gentis.


Korovajai ir kombai gyvena itin izoliuotoje aplinkoje: teigiama, kad iki 1970 metų jie net nežinojo, kad pasaulyje yra ir kitų žmonių bei tautų, kol atsitiktinai jų neaptiko krikščionių misionieriai iš Olandijos.

10-12 metrų aukštyje įtaisyti korovajų būstai – išradingas būdas apsisaugoti nuo kitų genčių, įkyrių vabzdžių, o svarbiausia – nuo piktųjų dvasių. Kai kurie namai įrengti net 40 m aukštyje. Įdomu tai, jog tokiuose namuose gyvena ne tik žmonės, bet neretai ir jų gyvuliai.


Paprastai toks būstas tvirtinamas prie vieno medžio kamieno, o greta augantys medžiai panaudojami kaip papildomi visos konkstrukcijos sutvirtinimo elementai. Iš medžio gaminamos grindys, sienos, o stogą atstoja palmių lapai. Tradicinį medyje įrengtą būstą korovajai pasiekia primityviomis kopėčiomis – sliuogdami rąstu su išskaptuotomis įpjovomis.


Nors iš pirmo žvilgsnio šie būstai labiau primena didžiulį inkilą negu namą, tačiau viduje gyvenimo sąlygos palyginti komfortiškos: yra ne tik atskiri kambariai, bet ir primityvi krosnis, kurioje gaminamas maistas.  Tačiau su ugnimi tenka būti itin atsargiems: juk būstas ir visa aplinka iš medžio.

korovajai5.jpg


Deja, tradiciniai korovajų būstai nėra ilgaamžiai. Paprastai toks namas medyje tarnauja apie 5 metus, vėliau tenka ręsti naują būstą.


Šiandien korovajų populiaciją sudaro apie 3000 žmonių. Ši gentis gyvena tarsi pirmykštėje bendruomenėje: maitinasi iš medžioklės, žvejybos ir miško gėrybių rinkimo, taip pat užsiima ir primityvia žemdirbyste.

Korovajų genties garderobas itin kuklus: vyrai savo pasididžiavimą pridengia lapu arba riešuto kiautu, aplink juosmenį riša virves ir puošiasi iš laukinės kiaulės dantų suvertais karoliais. Moterys dėvi trumpus iš palmių plaušų pagamintus sijonus, taip pat puošiasi karoliais.

korovajai3.jpg


Korovajų religija siejasi su tikėjimu įvairiausiomis dvasiomis. Ypatingai yra gerbiamos senolių dvasios. Taip pat tikima senolių dvasių reinkarnacija į naujai gimusius kūdikius.


Paplitusi nuomonė, jog korovajų gentis iki šių dienų praktikuoja kanibalizmą. Tačiau kitų šaltinių teigimu, šis faktas gali būti tik masalas turistams privilioti. Manoma, jog kanibalizmo apraiškos galėjo būti susijusios su raganavimu. Esą genties vyrai, įtariami raganavimu ir šamanizmu, būdavo teisiami, kankinami, o vėliau nužudomi ir suvalgomi.

korovajai4.jpg


Gyvenant džiunglėse, tyko įvairiausi pavojai, ligos, infekcijos, tad korovajai išgyvena palyginti trumpai. Prieš mirtį jie savo artimiesiems ištaria genties nario, kuris jo manymu, yra raganius, arba kakua, vardą. Tuomet artimieji yra įpareigoti atkeršyti už savo giminaičio ar draugo mirtį.


Kaip vienas iš kanibalizmo fakto įrodymų laikomas ir būstų įrengimas medžių viršūnėse. Taip aukštai kabarotis reikėdavo dėl to, kad tokiu būdu korovajai galėdavo pasislėpti nuo karingai nusiteikusių kaimynų, kurie grobdavo genties narius (ypač moteris ir vaikus) ir paversdavo juos vergais arba paimdavo kanibalizmo apeigoms.


Vienintelis būdas pasiekti aukštai medžiuose įsikūrusius korovajus – padegti tokią gyvenvietę. Tačiau ir čia gelbsti tai, kad būstai įrengti labai aukštai, o medžiai pasirenkami labai tvirti ir stori.

korovajai2.jpg


 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.