Po pasaulį autostopu keliaujančios Evelinos širdis plaka pasaulio ritmu

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2012, Gegužės 28d.

Turkija. Karolis ir Evelina

 

Pirmą kartą su Evelina kalbėjomės prieš penkis mėnesius. Tuomet, didžiosios kelionės po pasaulį išvakarėse, mergina su mūsų skaitytojais dalijosi per keliones sukaupta patirtimi, ragino nebijoti keliauti. Šiandien Evelina jau toli nuo Lietuvos, tačiau ją globoja artimųjų siunčiamas dėmesys ir rūpestis. Ši mergina net paprasčiausią interviu elektroniniu paštu pavertė šiltu ir jaukiu, o jos mintys tik dar kartą patvirtino, kad kelionėse mes atrandame tikrąjį save. 

 

Pirmąjį interviu su Evelina skaitykite čia 

 

Paskutinį kartą kalbėjomės jūsų kelionės išvakarėse. Ar tai tau atrodo seniai?

Kai prisimenu paskutiniąsias prieškelioninės įtampos minutes, jos atrodo kažkur ir liko senuose lagaminuose. Vis dar galiu aiškiai mintyse nupiešti išlydėjusių žmonių ašaras, šypsenas ir apkabinimus, jų pagalbą paskutinėmis sekundėmis, kai atrodydavo pamiršau kažką, be ko kelionėje nė už ką neišsiversiu.

Kasdien keliaudama žymiuosi, kur pabuvojome, ką nuveikėme, kur miegojome ar su kuo susitikome. Ir net kai atverčiu praėjusios savaitės puslapį, įvykiai regis jau pasiliko amžinybėje. Laikas šioje kelionėje  matuojamas kitaip, mat kiekviena diena visiškai nenuspėjama. Ateitį planuojame, tačiau daug ką paliekame natūraliai tėkmei, o praeityje jau ilsisi daugybės žmonių, vietų ir prisiminimų.

 

Kokias šalis apkeliavote po mūsų pokalbio?

Kelionę pradėjome spaudžiant šaltukui, tad Europą stengėmės įveikti kuo greičiau. Paviešėję Gruzijoje ir Azerbaidžane, nuo Turkijos pasukome Šilko keliu. Pakeliavome Irane, tada per Turkmėnistaną, Uzbekistaną, Kirgistaną ir Kazachstaną nukakome į Kiniją ir ją perskrodėme.  Persiritę Laosu, Tailandu ir Malaizija, šiandien ketiname keltu keltis į Indoneziją. „Sutranzavome“ jau apie pusketvirto šimto automobilių ir nukeliavome virš 30 tūkstančių kilometrų.

1Kinija.-Turistu-pilna-upe.JPG

Kinija. Turistų pilna upė

 

Kurias apkeliautas šalis spėjai įsimylėti?

Kol kas mūsų šalių top trejetuke vis dar lieka Iranas ir Turkija, o po jų iškart eitų Kinija arba Tailandas.

 

Kuo ypatingas Iranas?

Šios šalies žmonių vaišingumas neįtikėtinas. Nors visos Azijos šalys pasitaikė labai vaišingos, tačiau nei viename krašte  mes nebuvome tiek kartų pakviesti į vietinių žmonių namus, vaišinami ir globojami. Jei patys nevažiuodavo į mums reikiamą pusę, dažnai, nuvežę į stotį, įsodindavo į autobusą. Visai nesvarbu, ar jie mokėjo angliškai, ar ne, tačiau per kūno kalbą ir kelias išmoktas frazes, mes puikiai susibendraudavome.

Miestai čia – paslaptingi ir gražūs. Moterys, nors ir dėvinčios čadras ar skraistes bei ilgus drabužius, pasirodė elegantiškos ir žavios. Žinoma, mums daug kas buvo nauja ir netikėta – kaip, pavyzdžiui, metro ir autobusai pertvaromis atskirti vyrams ir moterims, speciali policija, kuri prižiūri, kad miestiečiai elgtųsi padoriai. Kol neturėjau sijono ant savo kelnių, vienas vairuotojas net paskolino savo paltą, kad nepiktinčiau keleivių eidama pietauti. Tad Iranas buvo spalvingas, kupinas nuotykių ir netikėtumų.

 

1Iranas.-Naktinis-Esfahano-upes-vaizdas.JPG

Iranas. Naktinis Esfahano upės vaizdas

 

Dar viena jūsų pamilta šalis – Turkija. Kuo ji sužavėjo?

Turkijoje žmonės atsipalaidavę, linksmi, todėl keliauti – vienas malonumas. Kaip tik joje nutiko pačios įdomiausios kelionės autostopu ir apsistojimo pas žmones situacijos. Čia greitoji pagalba mus pavežė iki savo būstinės, kur ir apsinakvojome. Man teko viena lova su seselėmis, o Karoliui vairuotojai užleido savo gultą.  Drauge su personalu šventėme vienos darbuotojos gimtadienį, drauge vaikščiojome po naktinį miestą, naudodami „Google“ vertėją diskutavome apie islamą. Čia ir policininkai pavalgydino savo kontoroje, o vėliau priglaudė nakvynei. Turime prikaupę labai daug mielų prisiminimų.

 

Kinija. Kas privertė įsimylėti ją?

Kinija mums buvo trijų savaičių meditacija per gamtos įvairovę – kalnus, Gobio dykumą bei tropinius miškus. Nors į namus buvome pakviesti tik kartą, vis tik žmonių gerumas liejosi per kraštus. Beveik nepirkdavome savo vandens, nes vairuotojai visad mus apdalindavo gėrimais. Daugelis vaišindavo pietumis, nusivesdavo į kokį muziejų ar dramblių rezervatą, o vienas jaunas vadybininkas net įkalbino apsistoti viešbutyje pats už jį sumokėdamas, o vėliau įbrukdamas pinigų tolesniems nuotykiams.

Žmonės buvo smalsūs, bet malonūs. Mašinos stodavo labai greitai, gal tik nemokant jų kalbos, susišnekėti būdavo sudėtinga. Kažkada viešėdama Pekine turėjau nemalonios patirties – buvome apgauti arbatinėje („tea scam“ – labai populiari apgavystės forma turistinėse vietose). Todėl prieš įžengdama į šią šalį, slapta tempiausi nemalonią išankstinių nuostatų naštą. Tačiau pačiomis pirmosiomis dienomis ji kaipmat išgaravo. Todėl turistinių vietų apskritai vengiame, nes jaučiame, kad ten dauguma vietinių su kaukėmis. Apie mūsų apkeliautas šalis besidomintieji gali plačiau pasiskaityti www.itervitae.me 

 

1Kinija.-Dirbami-laukai.JPG

Kinija. Dirbami laukai

 

Kaip apskritai sekasi keliauti? Dabar jau gali pasakyti, ar buvote tinkamai pasiruošę kelionei.

Kol kas esame sėkmės vaikai. Išgyvenome lauke šaltyje prie -25°C, ir drėgname karštyje, kai termometras rodė +35°C. Į savo numatytą biudžetą sutelpame drąsiai, netgi sugebame gyventi pigiau, nei planavome (apie 20 litų per dieną, įskaitant vizas ir papildomus pirkinius). Daug dalykų susiorganizuojame pakeliui – žmonės padovanoja žemėlapių, o sulūžusius ar sugadintus daiktus taip pat tenka pakeisti pakeliui.

Reikiamą hepatito B vakcinos dozę gavome Gruzijoje, o vaistų prieš maliariją nusipirkome Kinijoje. Šis pirkinys mums vis dar skaudžiai komiškas. Pasirodo šie preparatai, pirkti didmiesčio ligoninėje, yra pagaminti natūralių medžiagų pagrindu. Būtų nuostabu,  mat mažiau gadintume savo sveikatą cheminiais teršalais, tačiau jie turi labai netikėtą pašalinį poveikį. Vartojant šiuos miltelius į tualetą užsimanai staigiai. Sudėtingiausia būna susistabdžius pakeleivingą automobilį ilgam nuotoliui, o tau reikia stoti „tikrai čia ir tikrai dabar“. Galiu tik patikinti tuos, kurie ketina keliauti panašiai – visas pasirengimo spragas dažniausiai galima užpildyti pakeliui.

 

1Stambulas.-Eismas.JPG

Turkija. Eismas Stambule

 

Kokiais būdais keliaujate ir kur apsistojate? Gal susiradote naujų draugų?

Už transportą kol kas patys mokėjome tik didmiesčiuose, kuriuose nukakti iš vienos vietos į kitą būtų fiziškai per sunku ar net neįmanoma. Keliauti autostopu kol kas sekasi labai gerai, gal tik Laose buvo dienų, kai reikdavo palaukti trejetą valandėlių. O šiaip vidutinis laukimo laikas – 15 minučių. Be sunkvežimių ar automobilių, dar buvome susistabdę greitąją, policiją, sniego valymo mašiną, autobusus ir keltą. Laose mus pavežė mašinų vilkikas, tad vietoj automobilių tiesiai ant platformos įsitaisėme mes su savo manta.

 

Esame sukaupę jau nemažą kraitį vietų, kuriose teko nakvoti. Palapines statėme dykumose ar kalnuose, miegojome urvuose, pašiūrėse, net (tvarkingame) tualete, po tiltu, šventyklose ar viešbučiuose (apmokėtuose vietinių), prie greitkelių, jūrų, upių ar ežerų, prie daržų ar pusnyse, pas greitosios pagalbos ar policijos personalą.

Didmiesčiuose stengiamės apsinakvoti pas žmones – nakvynę dažniausiai randame naudodamiesi www.couchsurfing.com. Tame puslapyje galima rasti žmonių, siūlančių savo būstą nemokamai beveik visuose pasaulio kraštuose. Taip suradome draugų, su kuriais iki šiol palaikome ryšį Irane, Azerbaidžane, Turkijoje ar Malaizijoje.

Tačiau niekada neatsisakydavome nakvynės pas visiškai nepažįstamus žmones, nes tokios netikėtos draugystės būdavo labai įdomios, kartais komiškos, bet visada geraširdiškos. Taip galima pažinti vietinę kultūrą, paragauti vietinio maisto. Keliaujant autostopu nori nenori susipažįsti su naujais žmonėmis ir dažnai iš jų labai daug sužinai apie šalį.

 

Kiek dar laiko truks jūsų kelionė? Kur trauksite toliau?

Kelyje esame jau penkis mėnesius ir ketiname savo gyvenimo kelionei skirti dar bent vienerius metus. Australijoje planuojame pabūti apie mėnesį, o tada traukti į Ameriką, o vėliau geriems vėjams pučiant – į Afriką. 

 

1Kinija.-Be-galo-astrus-pietus--kuriais-pavaisino.JPG

Kinija. Be galo aštrūs pietūs

 

Ar artimieji neragina grįžti namo? Ar nesibaimina dėl tavęs?

Apsisprendusi kelionei ilgą laiką dvejojau, kaip geriau pranešti šią žinią artimiesiems. Jaudinausi dėl mamos reakcijos, tačiau nesitikėjau, kad artimieji vis tik labai parems ir skatins. Mano ir Karolio šeimos ir draugai yra patys ištikimiausi skaitytojai, jie dažnai primena, kad palaiko mus mintyse ar maldose. O tai labai svarbu sunkiose situacijose. Žinoma, jie baiminasi, ir kai kurie teiraujasi, ar neketiname sugrįžti anksčiau, bet drauge jiems smalsu, kas laukia naujoje šalyje.

 

1Iranas.-Miegas-po-tiltu-Shiraz-mieste.JPG

Iranas. Miegas po tiltu Shiraz mieste

 

Kiekvienoje kelionėje žmogus iš naujo atranda save. Ypač tokioje. Ką pati apie save naujo sužinojai?

Atradau iš naujo savo fizinį ir psichologinį tvirtumą ir supratau, kad žmogaus organizmas – vis tik kai juo rūpinies – gali labai daug ištverti. Mokausi stebėti savo pojūčius ir pasikliauti intuicija, pripratau prie nežinomybės ir noriu pasitikėti žmogumi, keliu ir Dievu. Mokausi kasdien gyventi tos dienos įvykiais bei rūpesčiais ir kiekvieną akimirką išgyventi kaip įmanoma pilniau. Todėl Kazachstane dar negalvojau apie tai, kaip bus Malaizijoje, o dabar nespėlioju, kaip kelias klostysis toliau.

Anksčiau darbo ir mokslo krūvis buvo pavertęs mane naktinėtoja, o dabar labiau susigyvenau su natūraliu gamtos ritmu – keliamės penktą arba šeštą valandą drauge su saule, o miegoti einam gerokai prieš vidurnaktį. Pakeičiau savo gyvenimo tempą, turiu laiko pamąstyti ir stebėti aplinką bei save.

Įdomiausia ir sudėtingiausia keliauti su tuo pačiu žmogumi. Su Karoliu mes vis juokiamės, kad net praėjus penkiems nuolatinio buvimo drauge mėnesiams vis daugiau atrandam apie ką šnekėti, svajoti ar filosofuoti, bet suprantame, kiek dar nedaug vienas apie kitą žinome. Mokomės ieškoti kompromisų, be kurių nepajudėtume iš vietos arba išsiskirtume po mėnesio. Atviri pokalbiai ir pagarba kito žmogaus skirtumams išlaiko mus drauge ir sustiprina ryšį naujiems iššūkiams.

Išmokau tiesiog imti iš paties Kelio. Būdavau visada aktyvi savo kelionių planuotoja, žinoma minimaliai leisdavau ir netikėtumams skaninti planus. Tačiau šioje kelionėje išmokau priimti Kelio dovanas, mėgautis pačiu plaukimu pasroviui.

 

Nesigaili, kad leidaisi į šį nuotykį?

Net pačiose sunkiausiose situacijose nesigailėjau einanti šia Gyvenimo Kelione – Iššūkiu. Iškart nujaučiau, kad bus visko – ir rūgštaus, ir saldaus. Sunkumai grūdina, tvirtėja fiziniai ir psichologiniai raumenys, o nelengvą minutę sau primeni, kad mūsų visų gyvenimo tėkmė laikina ir kad kažkada visi suplauksime į nežinomybės jūrą. Be to, labai stipriai jaučiu artimųjų paramą.

Patirtos akimirkos, pamatytos vietos, žmonių gerumas visose apkeliautose šalyse mane vis labiau įkvepia būti geresnei ir dosnesnei sugrįžus namo. Pradėjau labiau justi pasaulio pulsą, neiškreiptą spaudos ar kitų žmonių įspūdžių. Stengiamės keliauti kaip įmanoma arčiau paprastų žmonių. Regis pagyvendavome bent pusvalandį, o gal net akimirką vairuotojų, laukuose dirbančiųjų, šventyklų vienuolių ar mus priėmusių jų žmonių gyvenimo. O tai buvo ir tebėra mano svajonė.

 

1Azerbaidzanas.Zachyras-ir-jo-seima.JPG

Azerbaidžanas. Zachyras ir jo šeima

 

Nuotraukos iš Evelinos ir Karolio asmeninio archyvo


Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos