10 patarimų besiruošiantiems eiti šv. Jokūbo piligriminiu keliu

Neseniai iš Ispanijos, kur šv. Jokūbo piligriminiu keliu nuėjo daugiau nei 300 kilometrų, grįžusi vilnietė Aliona neslepia: „Jei prieš kelionę būčiau žinojusi tiek, kiek žinau dabar, ji būtų buvusi mažiau skausminga ir daug lengvesnė.“ Tad visiems, kas ruošiasi eiti šiuo piligrimų keliu, mergina negaili patarimų ir išskiria 10 pagrindinių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį.

 

Alionos įspūdžius skaitykite čia: Šv. Jokūbo keliu ėjusi lietuvė: „Pamirškite romantiką, tai sunkus išbandymas“ 

Alionos kuprinė buvo 50 litrų, tačiau puikiai užtektų ir 40 litrų. Prikrauta ji turėtų sverti apie 7 kilogramus, nes 10 kilogramų sverianti kuprinė jau yra per sunki. Geriausia neštis ne daugiau nei 10 proc. kūno svorio sveriančią kuprinę. Renkantis kuprinę taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ji turėtų visus papildomus dirželius ties juosmeniu ir pečiais.

 

Aliona pataria neimti per daug drabužių. Geriausia turėti kelis komplektus drabužių – vienus, kuriais einate, kitus – kuriuos persirengiate vakare, jei sulytų lietus. Beveik visuose alberguose (piligrimų nakvynės namuose – aut.) yra skalbimo mašinos ir džiovyklos, tad problemos išsiskalbti drabužius tikrai nėra. Taip pat mergina pataria neimti didelio rankšluosčio, nes dažnai juos piligrimai pirmuosius palieka kelyje ir įsigyja daug mažesnius. Taip pat merginoms reikia gerai pagalvoti, ar verta imti daug kosmetikos priemonių, nes jų tiesiog nebus kur panaudoti ir galiausiai viskas bus palikta pakeliui.  

 

 

 

Prieš išvykstant iš Lietuvos reiktų pasirūpinti specialia knygele-gidu. Ją reikėtų siųstis angliškai, nes lietuvių kalba ji nėra išleista. Vėliau, kelyje, jų nebus galima rasti. Perkant kelionių vadovą Aliona siūlo atkreipti dėmesį į leidimo metus ir pirkti kuo naujesnį, nes kasmet atsiranda vis naujų piligrimų nakvynės namų. Ten taip pat būna nurodytas aukščių skirtumas, visi nakvynės namai, atstumai.

 

Daugiau nei 300 kilometrų nuėjusi Aliona tikina, fizinio pasirengimo prieš piligriminį žygį nereikia. Tačiau nereikia ir užsibrėžti per didelių tikslų, pavyzdžiui, nueiti per dieną po 30 kilometrų. Pasak merginos, normali distancija, kurią galima nueiti be didelio fizinio skausmo, yra 20 kilometrų, vėliau – 25 kilometrai. Tačiau pirmąsias dienas Amliona siūlo nueiti tik po 13-15 kilometrų, kad kūnas apsiprastų su krūviu. Planuojantis kelionę taip pat reikia atsižvelgti į aukščių skirtumus, nes kartais tenka 15 kilometrų lipti aukštyn, o paskui tiek pat leistis.

 

Avalynė yra svarbiausia šios kelionės dalis, nes būtent nuo batų kokybės priklauso kaip lengvai ar sunkiai nueisite šį piligriminį kelią. Tačiau Aliona įspėja, kad batai nutrins bet kuriuo atveju. Mergina nesiūlo eiti su sportbačiais, nes jų padas yra per minkštas, tad greitai pradeda „laužti“ pėdą. Geriausia rinktis kalnų batus. Ir nebūtina pirkti naujų. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės jau panešiotų batų, kurie dar geriau prisitaiko prie pėdos. O jei pirksite naujus, prieš leisdamiesi į kelią būtinai juos išbandykite – nueikite bent po penkis kilometrus per dieną. Neštis atsarginės batų poros taip pat nebūtina. Kojines reiktų pirkti specialias, pritaikytas sportui, jų užteks kelių porų. 

 

Einant šv. Jokūbo keliu labai padeda lazdos, kuriomis galima pasiramsčiuoti ar kopti į įkalnę bei leistis nuo jos. Tačiau reikia nepamiršti, kad ne visuose lėktuvuose ir ne visas lazdas galima skraidinti. Tačiau, jei neturi patirties ir nemokate vaikščioti su lazdomis, prieš kelionę pasipraktikuokite. Yra nemažai nemokamų šiaurietiško ėjimo pamokų, kurios tam puikiai tiks.

 

Kraunantis kuprinę Aliona siūlo atkreipti dėmesį ir į miegmaišį. Kadangi didžiąją laiko dalį miegosite jame, miegmaišis neturi būti šiltas. O kad neužimtų per daug vietos kuprinėje, pirkite mažiuką, kuris labai kompaktiškai susipakuoja.

8. Apsiaustas nuo lietaus

Šioje kelionėje taip pat svarbus geras lietpaltis. Jis turi būti ilgomis rankovėmis, jeigu norite, kad apsaugotų nuo lietaus, pirkite ilgą, iki kulnų. Taip pat reikia, kad po juo tilptų ir kuprinė. Galima jai naudoti ir specialų uždangalą, tačiau tuomet sušlampa petnešos. Aliona tikina, kad kai kelyje lyja, tai lyja ne taip, kaip pas mus, o visą dieną pliaupia. Kas nenori sušlapti batų, irgi turėtų pagalvoti apie specialų jų uždangalą. Paskutiniai 150 kilometrų eina per vietovę, kur per metus lyja 300 dienų, tad tikimybė patekti į jį – beveik šimtaprocentinė.  

9. Pleistrai ir apsauga nuo saulės

Nors pirmomis dienomis atrodo, kad kojų neskauda, pūslių neišvengia niekas. Mūsų pašnekovė su drauge kiekvieną vakarą pradurdavo pūsles ir jas dezinfekuodavo, tačiau girdėjo ir apie kitokį būdą, populiarų tarp keliautojų. Sako, kad padeda pūslę praverti siūlu ir jį ten palikti. Tuomet pūslė  neužgyja ir joje nesikaupia skysčiai. Itin geri yra „Compeed“ pleistrai. Lietuvoje jie kainuoja 15 litų, o Ispanijoje – 8 eurus, tad geriau jų įsigyti pas mus. Pirkti paprastų pleistrų Aliona nepataria, nes vos koja suprakaituoja, jie nusitrina. O reikiamu metu vaistinės pakeliui galite ir nerasti.

Taip pat būtinas apsauginis kremas nuo saulės, ne mažesniu nei 50 SPF. Juo reiktų tepti visas atviras kūno dalis, netgi ausis ir kaklą, nes šios vietos itin greitai nudega.  

10. Pinigai

Per 14 dienų Aliona išleido 2,5 tūkst. litų. Į šią sumą įėjo viskas: lėktuvo bilietai pirmyn ir atgal, kelios naktys viešbučiuose, maistas, vietinis transportas ir kiti smulkūs dalykai. Tačiau mergina neslepia, kad galima išleisti beveik per pusę mažiau pinigų. Norint sutaupyti, reiktų visas naktis praleisti alberguose, kambariuose dažnai miega 20-30 žmonių, dažnai patiems gamintis maistą. Su piligrimo pasu pusryčiauti galima baruose ar kavinėse, pusryčiai kainuoja iki 10 eurų, bet dažnai galima pavalgyti už 2-3 eurus. Pietų kaina su piligrimo pasu – apie 10 eurų. Į kainą įeina salotos arba užkandis, antras patiekalas, desertas ir butelis vyno.

 

Nuotraukos iš asmeninio Alionos archyvo