Kamanos: pelkių senio pasakos ir žliugsintys takeliai

Autorius: Daiva Zaveckienė | Kelionių manija , 2013, Birželio 17d.
„Sunku suprasti, kodėl žmonės pusę gyvenimo praleidžia ieškodami sniego žmogaus, kai čia pat, Žemaitijos balose, tyreliuose ir klampynėse, visai šalia mūsų, gyvena Pelkių seniai,“ – tokiais žodžiais pasitinka Kamanų valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centras. Jame įrengta šiuolaikiška ekspozicija, pasakojanti ne tik apie pelkių gyventojus ir augmeniją, bet ir šmaikščiai supažindinanti su pelkių senio gyvenimu neįžengiamose klampynėse. 

Kamanų pavadinimas žemaičių kalba reiškia šlapią, klampų ir sunkiai bepereinamą raistą. Tokį ir tikimės išvysti gyvai, apsižvalgę interaktyvioje lankytojų centro salėje, kurioje galima ir pačiupinėti, ir išgirsti, ir užuosti. Tenka pavažiuoti keliolika kilometrų, kol išlipame ties ženklu, draudžiančiu įeiti… be rezervato darbuotojų. 

 

kamanu-rezervatas1.JPG 

Rezervato lankytojų centro eksponatai, kurių gali prireikti pelkėje 

Netrukus jau žingsniuojame pro juodos spalvos vandens telkinį ir bebrų namą link naujai nutiesto, daugiau nei 3 km ilgio, mokomojo tako per pelkę, pievą, mišką. Tiesa, mūsų apsilankymo metu dalis jo dar nebaigta, tad kai kur tenka šokinėti nuo lentos ant lentos, stengiantis nepaslysti ant išmirkusios medienos. Vienas žingsnis į šoną – ir tu jau smengi iki kelių. Anot mus lydinčios rezervato darbuotojos, iki rudens greta tako turėtų iškilti ir medinis apžvalgos bokštas, leisiantis iš paukščio skrydžio pasidairyti po aukštapelkę.

 

kamanu-rezervatas2.JPG 

Bebro namas Kamanų pelkėje 

Prieš akis – nuolat kintantis vaizdas. Miško tankmę su uodų būriu keičia samanotas pelkės lagas. Toliau takas vingiuoja pro Kamanų senežerį, už kurio jau tik pora žingsnių iki atviros pelkės-klampynės, kurioje balzganoje saulėje apgaulingai blizga pelkių akys ir svyruoja šimtametės pušelės. Tiesa, šimtametės tik savo amžiumi. Jų išvaizda labiau primena nedidelius, vos vieną metrą pasistiebusius, išpuoselėtus japoniškus bonzus: net ir palyginti nereikliems augalams pelkių sąlygos ne itin patinka.  

kamanu-rezervatas3.JPG 

Takelis, vingiuojantis per pelkę

 

Nors šįsyk klampynėmis braidžioti ir neteko, o ir pelkių senių nesutikome, tačiau grįžome pasisėmę energijos ir švytinčiomis akimis. Anot Kamanų rezervato lankytojų centro darbuotojų, „pelkės yra gyvos metraštininkės, todėl tereikia mokėti ištraukti istoriją iš jų atminties klodų“. Ką gali žinoti, gal tose legendose, pasakojančiose apie pelkių senių pagalbą senovės žemaičių karvedžiams priešų antpuolių metu, ir yra dalis tiesos. 

 

kamanu-rezervatas4.JPG 

© Nuotraukos autorės 

 

Kelionę organizavo Valstybinis Turizmo departamentas, įgyvendindamas projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas“, skatinantį atvykstamąjį ir vietinį turizmą, kuris yra bendrai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.