Markučiai: laukas, pieva, kelias, upė… Vilniuje

Autorius: Aurelija Meškaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Birželio 02d.

Sako, vietiniai dažnai nevertina to, ką turi. Tenka įvertinti tik atvykėliams. Pavyzdžiui, lietuviai, jei tik išgali, vyksta į šiltus kraštus, kur linguoja palmės ir plyti žydra arbatinė jūra. Tuo tarpu pas mus atvyksta užsieniečiai, kuriuos vilioja mūsų natūrali gamta, tyri ežerai, švelnus, ne per karštas klimatas ir t. t. Toliau nuo jūros gyvenantys tautiečiai vasarą traukia būtent ten – į Palangą ar Nidą. O neretai tenka bendrauti su palangiškiais, kurie jau keletą metų net nebuvo paplūdimyje. Ir nenori. Vaikštant Markučių dvaro parke, čia sutinkami praeiviai – vien vietiniai. Arba jie vertina savo aplinką, arba nedaug kas apie šią vietą žino.


Markučiai – velniai žino kas?

Vilnius. Arkikatedra. Lipame į 10 maršruto numerio autobusą, važiuojantį į Markučius. Žaliasis Sereikiškių parkas, gotikinė šv.Onos bažnyčia, didingoji stačiatikių katedra, Tymo turgelis, gynybinės sienos liekanos… Štai ir paliekame senamiestį. Subačiaus apžvalgos aikštelė – bene paskutinė vieta, kur dar atklysta turistai ar prie įstabios panoramos atvažiuoja nusifotografuoti vestuvininkai. Čia vaizdai ima keistis ir senamiesčio toli gražu nebeprimena. Tarp tolumoje žaliuojančių medžių viršūnių galvą kelia baldų ir audinių gigantas „Audėjas“, čia pat matyti „Markučių“ gelžbetonio fabrikas, virš žalumos išlindęs ir aptriušęs sovietinis devynaukštis. Galbūt tokie vaizdai daugelį ir atbaido nuo minties keliauti toliau? Tačiau čia prasideda pačios įdomybės.

Vos dešimt minučių nuo senamiesčio, o skirtumas – milžiniškas. Matyti paprasti, skurdūs nuosavi namai, kai kurie – tiesiog primityvios trobelės. Čia žmonės vandenį pilasi iš mėlynųjų „kranų“, skirtų keliems kaimynams naudotis, nešasi su kibiriuku namo, o paplovas pila tiesiai į gatvę. Einant galima užuosti ir lauko tualetų dvelksmą. Kaimas mieste? Sutikta moteris greitakalbe papasakojo, kad gyvena čia visą gyvenimą, ir jos mama, ir močiutė gyveno, ir gražu čia, Markučiuose, būtų, jei nebūtų taip apleista ir nesutvarkyta. O kelio ženklas nurodo: vaizdingas maršrutas…

Šiek tiek išgąsdinti gali ir grotomis pasipuošęs pašto skyrius, įspėjantis užrašas ant vaikų darželio tvoros: „Lipti per tvorą draudžiama“ ar poros daugiaaukščių namų laiptinės su šlapimu atsiduodančiais liftais, besimėtančiomis neaiškomis atliekomis, išdaužytais langais ir išplėštomis pašto dėžutėmis. Tačiau apskritai čia gyvenimas teka ramiai, o kalbinti vietiniai sakė, kad jokių nemalonumų niekada nėra patyrę. Štai dar visai neseniai buvusi alkoholikų landynė persimainė į tvarkingą parduotuvėlę, o čia pat veikiantis vaikų dienos veiklos centras suteikia idiliškos ramybės įspūdį: argi čia gali būti nesaugu?

markuciai-parkas2.JPG

Markučiai. Parkas

Norint į mišką, nebūtina važiuoti toli

Nors neretai įsivaizduojama, kad tikras miškas – tik keliasdešimt kilometrų nuo miesto, kur neatpučiamos automobilių išmetamosios dujos ir nebesigirdi judrios sostinės garsų, tačiau Markučiuose prasidedantis Pavilnių regioninis parkas byloja ką kita. Čia – pats tikriausias miškas, o paėjus toliau nuo gatvės, galima ne tik nuo triukšmo pabėgti (galbūt tik retkarčiais pravažiuojantis traukinys sudrums tylą), paukštelių paklausyti, uogą ar grybą rasti, bet net ir pasiklysti. Prie pat teka Vilnios upė, visiškai ta pati, kaip ir žvelgiant nuo žavių turistinių Užupio tiltelių, tik gamtos apsupta. Į ją būtent Markučiuose įteka ir Kaukysos upelis. Čia jau vasaros pradžioje vietiniai pėdina maudytis ir pakrantėje prigula saulutėje pasikaitinti.

Dar žygiuojant Pavilnio gatve gilyn į Markučius, kairėje pusėje galima gėrėtis tolumoje iškilusiais medžiais ant aukštų kalvų Belmonto draustinyje, o dešinėje tęsiasi Markučių kraštovaizdžio draustinis. Abiems miškų masyvams būdingas kalvotumas, susiformavęs nuo slenkančių ledynų. Tęsiant kelionę ta pačia gatve, galima pastebėti, kad čia pridygę ir visai naujų, prabangių namų, tuo tarpu apsukus ratą ir einant Subačiaus gatve ir toliau matyti paprastutės, neišvaizdžios, tarsi sodo nameliai, trobelės.


Grįžus prie Vilnios kilpos, iki Markučių autobusų stotelės, galime patekti į Markučių dvaro parką. Užlipus laiptais, iškart  pastebime centrinę Markučių dvaro sodybą, kurios viduje įsikūręs rašytojo Aleksandro Puškino muziejus, o vėliau nusileidus – du žavingi tvenkinukai ir puiki vieta pasivaikščiojimams. Čia nebūtų Markučiai, jei vėl nepasižymėtų kontrastais – ant vieno suoliuko sėdi mamos, besūpuojančios vaikiškus vežimėlius, o ant kito – grupelė tatuiruotų, trankios rusiškos muzikos klausančių vaikinų. Ir visiems viskas gerai.

 

markuciu-dvaras1.JPG

Markučių dvaras


A. Puškinui atminti – muziejus Markučių dvare

Markučių dvaras minimas nuo XVIII amžiaus, o patys Markučiai (tik kitokiu pavadinimu) mena ir didžiųjų kunigaikščių laikus. Paskutinė dvaro šeimininkė – Varvara Puškina, Aleksandro Puškino jaunesniojo sūnaus Grigorijaus žmona. Dvaro teritorija tuo laiku tęsėsi kone iki „Audėjo“, nes visai netoli jo esantis griozdiškas begriūvantis (tiesa, neseniai nupirktas, todėl aptvertas ir įspėjamaisiais ženklais padabintas) bokštas ir sienų griuvėsiai – kaip teigiama, buvusio alaus bravoro, priklaususio dvarui, liekanos.

Dabartinis dvaro parkas – tik menki likučiai anksčiau klestėjusio, didžiulio ploto, įvairiausių egzotinių augalų ir medžių turtingo parko. Tačiau parkas yra paskelbtas valstybės saugomu, jame įkurtos ir šeimyninės Puškinų kapinaitės, pastatytas paminklas A. Puškinui, taip pat ant kalvelės stovi šv. Varvaros koplyčia.

Būtent Varvaros Puškinos sprendimu po jos mirties dvare buvo įkurtas rašytojo literatūrinis muziejus. Jame eksponuojami išlikę šeimos naudoti baldai, knygos, archyvai, kiti daiktai. Muziejus siūlo kelias ekspozicijas – apie A. Puškino gyvenimą ir kūrybą, rašytoją ir Lietuvą bei memorialinę Puškinų ekspoziciją, rengiamos ir moksleivių piešinių parodos, užsiimama kita kultūrine veikla.

Tai kada į Markučius?

 

markuciu-buves bravoras-1.JPG

Markučiai. Buvęs bravoras

Nuotraukos Aurelijos Meškaitės


Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos