Pailsėti nuo miesto šurmulio – į šimtametį ąžuolyną šalia Vilniaus

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2012, Gegužės 15d.

Po sunkios darbo dienos ar savaitės vienintelis noras yra ištrūkti iš miesto gniaužtų ir aplinkos keliamą triukšmą iškeisti į ramų gamtos prieglobstį. Vilniečiams, kurie dar nerado savo ramybės oazės, siūlome sėsti į automobilį ir jau po pusvalandžio mėgausitės išsvajota tyla ir gamtos ramybe.

 

Paslaptingasis ąžuolynas

Už 25 kilometrų nuo Vilniaus (važiuojant Kernavės link – aut. past.) lankytojų laukia šimtametis Dūkštų ąžuolynas. Jis priklauso Neries regioniniam parkui, o pastarasis įtrauktas į šių metų „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ lankytinų vietų Lietuvoje dešimtuką.

Čia esantis pažintinis takas tęsiasi 2, 3 kilometro, tad pusantros valandos galėsite niekieno netrukdomi atgauti prarastas jėgas, pasiklausyti paukščių giesmių, galbūt pamatyti juodąjį gandrą ar inkilus, skirtus šikšnosparniams. Palei Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką pastatytos daugiau nei 38 skulptūros, vaizduojančios lietuvių legendų bei mitologijos personažus. Mistinė ąžuolyno aplinka įkvėpė kino filmo „Herkus Mantas” kūrėjus, čia buvo filmuojama dalis šio filmo scenų.

Šiandien ąžuolynai Lietuvoje užima tik apie 1,5 procento visų miškų, o Dūkštų ąžuolynas yra vienas iš didžiausių ir seniausių natūralių, iki šių dienų išlikusių ąžuolynų mūsų šalyje. Jis užima 302 hektarų plotą.

2dukstu-azuolynas2.jpg

 

Neįminti akmens raštai

Neries regioninio parko direkcijos vyr. specialistas rekreacijai Saulius Pupininkas atskleidžia, kad šiame ąžuolyne augančių medžių amžius – apie 200 metų, o tai, kad ši vieta yra vertybė, pripažįsta net pati Europos Sąjunga. „Šiame parke dar yra unikalu tai, kad miške įrengtas daugiau nei 2 kilometrus besitęsiantis pažintinis takas, pritaikytas neįgaliesiems. Žmonės, turintys negalią, gali pasivažinėti po visą ąžuolyną“, – džiaugiasi gidas.

Šiame ąžuolyne lankytojų dėmesio laukia ir akmuo su iki šiol neperskaitytais ženklais. Sakoma, kad šitas akmuo neša laimę. Gal todėl, ant paslaptingojo miško gyventojo galite rasti įvairiausių monetų, čekių ar bilietų. Bet ko, ką ąžuolyno lankytojas rado savo kišenėje ir čia paliko. Idant tai atneštų laimę. „Dar yra sakoma, kad ant šito akmens rašmenų padėjus ranką ir palaikius kelias minutes, pajusite iš tos vietos sklindančią šilumą“, – intrigavo parko darbuotojas, bet prisipažino į šias legendas žiūrintis gana skeptiškai.

Legendomis apipinti ir patys raštai ant akmens. Keturių rašmenų įrašas iškaltas aiškiai ir yra 70 cm ilgio. Pasakojama, kad po akmeniu buvo užkasti pinigai. „O pagrindinės teorijos, iš kur atsirado užrašai, yra dvi. Viena sako, kad tai yra senąja rusų kalba kirilica parašytos raidės, kaip tam tikras riboženklis. Tai reiškia, kad šis akmuo buvo tam tikros žmogaus žemės valdos dalis. Kiti sako, kad jokia čia ne kirilica, o kad tai yra senųjų baltų rašmenų liekanos – runos“, – pasakoja S.Pupininkas ir priduria, kad nei vienos teorijos šalininkai savo tiesos dar neįrodė.

Įrengiant ąžuolyno pažintinį taką, dalis žemių aplink akmenį buvo nukasta. Viename jo šone pasirodė kryžius, nelabai primenantis krikščionišką. Pagaliukai pakankamai vienodi, o galai šiek tiek užriesti.

 

Šikšnosparnių rojaus kampelis

Dūkštų ąžuolynas taip pat puiki traukos vieta ekstremalių pojūčių mėgėjams. Tiksliau, nebijantiems susidurti su nakties padarais, gyvenančiais miške.

„Ąžuolynas yra vertingas ne tik senais ąžuolais, bet ir tuo, kad ši vieta yra kaip lopšys gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, kurios čia tiesiog tarpsta, – intriguoja po neįprastai atrodančiu inkilu medyje stovintis parko darbuotojas. – Tai inkilas šikšnosparniams.“

Nors daugeliui vos išgirdus šio gyvūno pavadinimą per nugarą nubėga šiurpuliai, S.Pupininkas tikina, kad šiuos gamtos sutvėrimus reikia jei ne mėgti, tai bent jau neskriausti. „Visi žinome, kad inkilus keliame pavasarį paukščiams, bet kad galima iškelti inkilą šikšnosparniams – retai susimąstome. Tai yra tam tikras būdas jiems padėti ir daugiau apie juos sužinoti. Lietuvoje yra 14 šikšnosparnių rūšių, o mūsų parke gyvena trylika“, – pasakojimą apie nakties padarus pradeda parko darbuotojas.

Pasak jo, inkilų kėlimas – vienas iš būdų atkreipti žmonių dėmesį į šiuos gyvūnus, nes jų negalima skriausti. Pusė šikšnosparnių žiemą išskrenda žiemoti į pietų ar vidurio Europą, kita pusė – užmiega žiemos miegu, dažniausiai rūsiuose. „Žiemą jie būna labai pažeidžiami. Būna, ateina žmogus į rūsį,  pamato, kad kažkas kabo, paima į rankas, o šikšnosparnis žiūrėk ir atsigavo. Tai reiškia, kad pavasario jis tikriausiai nesulauks, nes maisto medžiagų jam neužteks“, – dažniausiai liūdnai besibaigiantį žmonių smalsumą smerkė S.Pupininkas.

Gido teigimu, ąžuolynas ypatingas tuo, kad jame apstu senų medžių drevių, įvairių žievės atplaišų, todėl šikšnosparniams čia yra pakankamai gera vieta gyventi. Tuos, kurie nebijo šių gyvūnų ar nori tą baimę įveikti, parko darbuotojas kviečia į ąžuolyną atvykti liepos mėnesio naktį.

„Yra toks prietaisas, ultragarso detektorius, kuris šikšnosparnio skleidžiamus garsus paverčia mums girdimais. Atvažiavus liepos mėnesį su šiuo prietaisu ir vidury nakties pasivaikščiojus po ąžuolyną, galima išgirsti čia vykstančius roko koncertus. Šikšnosparniai tarpusavyje šneka, o kiekviena rūšis turi savo kalbą“, – pramogą ekstremalių pojūčių mėgėjams rekomendavo S.Pupininkas.

2dukstu-azuolynas.jpg

 

Retų gyvūnų buveinė

Gidas taip pat neslepia, kad ąžuolyne yra perinčių juodųjų gandrų pora. Tokius paukščius retai kada galima pamatyti, todėl jų perėjimo vieta yra slapta. „Tačiau ramiai pasivaikščiojus ne tik pažintiniu taku, galima pamatyti skrendantį juodąjį gandrą“, – žadėjo Neries regioninio parko darbuotojas.

Be retųjų gandrų, ąžuolyne gyvena ir didžioji miegapelė. Lietuvoje yra dešimt vietų, kur jos gyvena, o šiame parke yra net trys. Gidas sako, kad tam yra tinkama vieta – senas miškas, kur yra daug drevių ir lazdynų pomiškis, kur miegapelės gali susirasti maisto. Anksčiau, Lietuvos miškuose šių gyvūnų buvo daugiau, tačiau, dėl miškų veiklos, jų populiacija sumažėjo. Didžioji miegapelė pramiega didžiąją dalį metų – net septynis mėnesius.

„Ąžuolyne yra ir daugiau keistenybių. Nei grybu, nei gyvūnu nepavadinamas krokinis minkštenis įsikuria ant pačių seniausių medžių. Tai oranžinis, pinties formos grybas. Mokslininkai paskaičiavo, kad Europoje yra tik 120 vietų, kuriose jis gyvena/auga. Lietuvoje yra 20, pas mus parke – 3“, – pasakoja S.Pupininkas. – Ąžuolyne taip pat gyvena vabalas, labai keistu pavadinimu – niūraspalvis auksavabalis. Jis tamsus, gelsvos spalvos, gyvena medžių, dažniausiai ąžuolų, drevėse ir minta pūvančia mediena.“

 

Nuotraukos Neries regioninio parko

 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos