UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą papildė 46 | Kelionių manija

UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą papildė 46 nauji objektai

Autorius: Kelionių manija , 2010, Lapkričio 19d.

Šią savaitę UNESCO paskelbė Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo sąrašą papildžiusių objektų pavadinimus. Tarp jų atsidūrė ir lietuviškosios sutartinės. Jau anksčiau į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo sąrašą buvo įtrauktos Lietuvos kryždirbystės tradicijos bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos rengiamos dainų šventės.


Lapkričio 15-19 d. Nairobyje, Kenijoje, vykstančioje  Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje be Lietuvos pateiktos Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacijos buvo svarstomos dar 46 nominacijos UNESCO reprezentatyviam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.


Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacinę bylą rengė etnomuzikologė dr. Daiva Vyčinienė, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.


Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti”, „derėti“) – tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kt. instrumentais atlieka vyrai. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.


Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai. Sutartinės jau nuo XX a. pradžios yra tapusios vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių. Sutartinėmis pagrįsta daugelio šiuolaikinių kompozitorių kūryba. Užsienyje sutartinės yra tapusios savita Lietuvos vizitine kortele.


UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.


Kiti naujai įtraukti Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai:

  • Azerbaidžanas – tradicinis kilimų audimas;
  • Belgija – Aalst karnavalas, Užgavėnių karnavalas šiaurės Belgijoje; Houtem Jaarmarkt, tradicinė žiemos mugė; Krakelingen ir Tonnekensbrand, žiemos pabaigą vainikuojanti duonos ir ugnies šventė, švenčiama pirmąjį kovo pirmadienį;
  • Čekija – Užgavėnių procesijos ir kaukės Hlinecko regione;
  • Indija – Chhau šokis, paplitęs rytinėje Indijoje; Kalbelia tautinės dainos ir šokiai, paplitę Radžastane; Mudiyettu ritualinis teatras ir šokio spektakliai, paplitę Keraloje;
  • Indonezija – tradicinis Angklung instrumentas, gaminamas iš bambuko vamzdelių;
  • Iranas – tradicinė Chorasano regiono muzika; Pachlevani karo menas ir ritualai; Ta‘zīye, dramatiškas ritualinis menas, vaizduojantis istorines ir mitines scenas; Farso kilimų audimo menas; Kašano kilimų audimo menas;
  • Ispanija – flamenko; Castells, žmonių piramidės; Sibilės daina, atliekama per Kalėdas Majorkoje;
  • Ispanija, Grakija, Italija, Marokas – Viduržemio jūros dieta;
  • Japonija – Kumiodori, tradicinis Okinavos muzikinis teatras; Yuki-tsumugi, šilko gamybos tradicija;
  • Jungtiniai Arabų Emyratai; Belgija; Čekija; Prancūzija; Korėjos Respublika; Mongolija; Marokas; Kataras; Saudo Arabija; Ispanija; Sirija – medžioklė su sakalais;
  • Kinija – akupunktūra ir tradicinė kinų medicina; Pekino opera;
  • Kolumbija – Marimbos muzika ir tradicinės giesmės; Wayuu normatyvinė sistema;
  • Korėjos respublika – Daemokjang, tradicinė medinė architektūra; Gagok, tradicinės vokalinės muzikos žanras;
  • Kroatija – imbierinės duonos kepimo tradicijos Šiaurės Kroatijoje; Sinjska Alka, riterių turnyras Sinj mieste;
  • Liuksemburgas – Echternacho miesto „šokinėjanti“ procesija per Sekmines;
  • Meksika – tradicinė Chiapa de Corzo šventė, rengiama kasmet sausio mėnesį; Pirekua, tradicinės P’urhépecha genties dainos; tradicinė Meksikos virtuvė;
  • Mongolija – Naadam tradicinis festivalis, vykstantis kasmet liepos mėnesį ir apimantis tris rungtis: jojimą, imtynes ir šaudymą iš lanko;
  • Omanas – Al-Bar’ah dainos ir šokiai, paplitę Omano Dhofari slėniuose;
  • Peru – Huakonada, ritualinis šokis Mito kaimelyje Anduose; Žirklių šokis, paplitęs indėnų kečujų kaimuose;
  • Prancūzija – Compagnonnage tradicija perduodant amatininkystės žinias; Alençon miesto tradiciniai nėriniai; Prancūzų virtuvės tradicijos;
  • Turkija – Kırkpınar aliejaus imtynės, vykstančios Edirnės mieste; Semah ritualai; Sohbeto susirinkimai;
  • Vietnamas – Giongo festivalis.

Parengta pagal http://unesco.lt/ ir http://www.unesco.org/

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.