Briuselis: asmeninis atsiprašymas

Autorius: Justina Poškevičiūtė | Kelionių manija , 2013, Liepos 08d.
Grįžusi į Europą po beveik metų, praleistų Azijoje, draugams atvirai sakiau: žinot, Azija mane gerokai išpaikino. Ne, ne kokia tai neregėta prabanga, nors jos ten tikrai galima rasti. Ogi tuo, kad net ir nedidelės kelionės jausdavosi, kaip…kelionės, ir tas pats nuobodus sėdėjimas autobuse Tailande būdavo kažkoks įdomesnis nei sėdėjimas, kad ir visiškai toks pat, autobuse iš Bratislavos į Varšuvą. Ech, kiek daug tokios „kelionių arogancijos“ buvau įgijusi!

 

Kaip atsidūriau Briuselyje
Na, tiesą sakant, jos turiu dar ir dabar, gal dėl to, kad Europoje keliauti tiesiog labai patogu. Bet štai visai neseniai iš mano ir taip sujauktos galvos dingo vienas itin arogantiškas nusistatymas. Nusistatymas prieš…Vakarų Europą. „Brangus maistas (kai Indijoje galėjau mėgautis samosomis po tris rupijas…) brangus…viskas,  oras nekoks, keliauti nėra pigu… Nesąmonė, kaip jaunas žmogus, noriu būti kažkur kitur, c‘mon.“
Ir kalbu gi kartą su vienu geriausių draugų, daug pasaulio išmaišiusiu ispanu, ir, išgirdęs mano „kodėl pusė kursiokų taip nori į Briuselį? Kodėl jie nenori…kažkur kitur, kažkur toliau?“ nieko negrįstą nusiskundimą, sako:  „Žinai, aš gi pats atlikau praktiką Briuselyje ir man ten visai patiko. Mieste pilna jaunimo iš visokių šalių, yra ką veikti, ten, Juste, ne taip ir blogai.“ Jo komentarą palydėjau kiek skeptišku „Hmm, gal, gaaaal..“ ir greitai primiršau apie tą mūsų edukacinį pokalbį.
Kiek vėliau, keliaudama po Artimuosius Rytus, susipažinau su jaunu belgu, ir nusprendžiau jį, galimybei pasitaikius, aplankyti toje pačioje Belgijoje. „Kurgi vykti pailsėti nuo disertacijos rašymo? Ieškoti pigių skrydžių į Graikiją? Į kokį Kiprą įdegio užtvirtinti? Balkanai šiuo metu per šalti… Hmmm kiek šaltokas Briuselis?.. Ech, Briuselis, tebūnie!”

Taigi, pats metas paaiškinti šio mano pasakojimo pavadinimo kilmę. Atsiprašymą pačiam Briuseliui savo galvoje suformulavau jau antrą dieną tame mieste. Gražios aikštės, daug jaunų žmonių, sendaikčių turgelis sekmadieniais, ir net gražus oras (!): Vakarų Europa, gal ir nieko… Aišku, su gera kompanija turbūt jokia vieta, joks miestas, tiesiog negalėtų nuvilti, bet, kaip ten bebūtų, Briuselis nenuvylė ir pats savaime.

8briuselis-kelione1.JPG 

 

Pokalbiai apie alų ir prie alaus
Aišku, rašant apie Belgiją, ypač, kai esi iš Lietuvos, negalima nepaminėti vieno dalyko. Tas dalykas padėjo man atsikratyti ir kito arogancijos objekto, kas bet kuriam lietuviui yra teigiama vyresniųjų nuo pat vaikystės: kad turim geriausią alų Europoje. Ne, ne Europoje, ką čia, visam pasauly! Ir nepasakysi gi tam vyresniam dėdei, kad ir Laose alus visai skanus, ir Maroke, ir Palestinoj…

Taigi, sėdim sau su draugais bare, užsisakom alaus, visi skirtingo, ir, aišku, lietuviški genai prabyla, ir pradedam diskutuot apie nacionalinius gėrimus ir kokias gardžias turime alaus rūšis. „Na, visoj Rytų ir Centrinėj Europoj turim tikrai skanų alų, jokia čia naujiena“, sakau, ir iki šiol nesiginu šio pasakymo. Kalbam toliau, draugai pradeda girti belgišką alų, kuris, aišku, irgi yra pasaulyje žinomas. Sakau, „na gerai, gal ir jūsų neblogas, pasižiūrėsiu pati.“ Gaunam savo užsakymą. Pasiimu savąjį alų. Paragauju. Reakcija: o, dieve! (pridėkit dar ir tokį stiprų akių išpūtimą). Paragauju draugo alaus: wow! Kito draugo: negali būti, kas čia per velnias, nejau visas alus toks skanus Belgijoje?! Diplomatiškai nesutvardžiusi savo reakcijos tas alaus rūšis ragaudama, aišku, nieko daugiau sakyti negaliu: pokalbiui belieka pakrypti mano pagyrų belgiškam alui link. Ką gi, jei jau pralaimėti, tai garbingai…

8briuselis-kelione.JPG 

 

Dideli lūkesčiai ir mažytė statula
Tokį mano atvirumą beragaujant alų kiek vėliau atsvėrė ir pačių belgų draugų atvirumas. Vaikštinėjam sau po miesto centrą, nuo vienos aikštės prie kitos, ir, sakom, aiiiišku, kad reikia nueiti prie garsiosios berniuko skulptūros. Žygiuojam žygiuojam, prižygiuojam jau gatvę, kurioj tuoj pamatysiu tą miesto simbolį, ir prieš man žengiant paskutinį žingsnį jo link, draugai juokdamiesi sako: „Va, pasiruošk dideliam nusivylimui.“ Net nesuspėjau paklausti, ar tas nusivylimas turėtų būtų dėl skulptūros dydžio, ar kaip, kai, už to metro supratau, kad…taip, tikrai dėl dydžio. Dar prisiminiau vieną kažkur internete rastą straipsnį „Top 10 labiausiai nuviliančių statulų“ ir pati įsitikinau, kad tas berniukas ten vietą tikrai užsitarnavęs. Va va, jei ne su kokiu žmogum pirmame plane jį fotografuoji, tai mastelis ir lieka toks apgaulingas.
Kad ir su mažyte statula, ir gal, ech, ne visai pigiu tuo skaniuoju alumi, visgi Briuselis, kaip sakau, „visai nieko“. Tiek pats Briuselis, tiek kiti netoliese esantys miestai, kaip turbūt ne vienam iš neblogo filmo pažįstama Briugė, tikrai verti bent vieno savaitgalio. Jei ir jūs arogantiškai žiūrit į kai kurias „oficialiai“ lankytinas vietas, turbūt pats geriausias būdas atsikratyti tokio galvojimo yra tiesiog nuvykti ir patiems pasižiūrėti, koks gi tas miestas ar net šalis, apie kurią turite susidarę, dėl įvairių priežasčių, ne kokį – o gal kaip tik jokio? – įspūdį. Cha, koks įdomus būtų šalių rinkimosi principas: vykstu ne ten, kur traukia, o būtent ten, kur galvoju, kad man nepatiks. Tam, kad pasižiūrėčiau, kas bus. O būti gali visai gerai, pasirodo. 

8briuselis-kelione2.JPG

© Nuotraukos Justinos Poškevičiūtės 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.