Savaitgalis Berlyne: viešnagė kitapus sienos

Autorius: Daiva Zaveckienė | Kelionių manija , 2014, Rugsėjo 03d.

Tarybinės duonos ragavau tik už tėvų uždirbtus rublius, tad ir mano anų laikų prisiminimai labiau nuspalvinti vaikystės nei absurdo ar nostalgijos spalvomis. Vis tik, atminty iškilę vaizdai su pustuštėmis parduotuvių lentynomis, o ir gal įtartinai teigiamos rekomendacijos apie interaktyvią ekspoziciją, viešint Berlyne mane nuviliojo į Berlyno katedros pašonėje prisiglaudusį DDR (Deutsche Demokratische Republik) muziejų.

„Where are you from?“ – monotonišku statistikos rinkėjo balsu paklausė senyvo amžiaus muziejaus darbuotojas, paduodamas bilietą. „I‘m from Lithuania“, – atsakiau ir čia pat patikslinau vokiškai, aus Litauen. „A, mano senelis buvo iš Lietuvos“, – angliškai, tačiau ir vėl be emocijų atsakė vyras, tarsi duodamas suprasti, jog visai nėra linkęs leistis į diskusijas apie savo kilmę.

Palikusi susimąsčiusį senioką, žengiau tiesiai į… sovietmetį. Tiesa, su šiokiu tokiu vakarietišku prieskoniu. Nors esmė Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR) buvo ta pati – planinė ekonomika, monotoniški blokiniai namai, saugumo baimė, visuotinė lygybė ir, žinoma, „lygesni“ už kitus. Tokie vadinamojo elito atstovai „gaudavo“ prekių iš Vakarų, gydėsi atskirose ligoninėse, vykdavo į tik jiems skirtus pajūrio kurortus ir važinėdavo ne nuolatos gendančiais „Trabantais“, o „Volvo“.

 

6berlynas-trabantas.JPG

 

Tuo tarpu eiliniai gyventojai kitapus Geležinės uždangos kantriai laukdavo savo eilės įsigyti VDR pasididžiavimą, „Trabantą“. Turėjęs tapti atsvara vokiečių vakariečių „bitlui“, inžinerinių aukštumų jis taip ir nepasiekė. Matyt, tam koją pakišo automobilį konstravusių inžinierių moto – kuo mažiau detalių, tuo mažiau problemų. Stebėtis neverta: profesionalaus inžinieriaus alga Rytų Vokietijoje praktiškai prilygo eilinio mūrininko atlyginimui. Vis tik, nepaisant mechaninių nesklandumų, trabis užtikrino, kad ir simbolinę, judėjimo laisvę žmonėms, patekusiems po komunistų sparnu ir gyvenusiems Rytų Vokietijoje.

Besižvalgydama po DDR muziejaus lentynas, stalčiukus ir pritemdytus kambarius – o juose gali rasti visko, nuo tuometinių mados žurnalų ir maisto produktų pakuočių iki kalėjimo kameros ar pasiklausymo aparatūros – patekau į to laikmečio butą. Butas kaip butas, su kišenės didumo virtuve, išdėliotais emaliuotais puodais ir nutrintais baldais. Margais tapetais išklijuotame kambaryje rymojo sekcija rusvomis lakuotomis durelėmis, kambario vidury nostalgiškai svečių lūkuriavo senovinis arbatos servizas, pūpsantis ant gėlėta staltiese užkloto žurnalinio staliuko.

Tačiau labiau nei 7-ojo dešimtmečio stiliaus interjero detalės mano žvilgsnį patraukė žilagalvės moters siluetas, sustingęs ant nublukusios sofos. Nemačiau senolės veido, kuris buvo nukreiptas į juodai-baltą galvą rodantį televizorių. Tačiau toji moteris buvo tarsi neatskiriama šio kambario dalis, lyg nepaprastas šio muziejaus eksponatas, nuo kurio darbuotojai stropiai šluosto dulkes po darbo valandų. Galiu tik spėlioti, ar ši moteris tiesiog trumpam prisėdo atsipūsti, o galbūt buvo užvaldyta prisiminimų apie tuos laikus, kai net giminių, gyvenančių kitoje sienos pusėje, aplankyti šiaip sau negalėjai.

 

19ddr-muziejus2.JPG

 

Atminimo vietų, liudijančių apie absurdišką miesto padalijimą, Berlyne ne viena ir ne dvi. Tai – emocijomis išmarginta East Side Gallery Berlyno sienos atkarpa. Tai – ir kraupiomis bandymų prasmukti kitapus sienos istorijomis apipintas buvęs sienos kontrolės postas Checkpoint Charlie, ir Berlyno sienos muziejus, ir Asisi Panorama. Ir tai tik kelios vietos, kuriose gali įkvėpti ano meto nuotaikų ir įsijausti į šiurpuliukus keliančias istorijas.

Vos ketvirtis amžiaus prabėgo nuo tos dienos, kai tūkstančiais plaktukų, kūjų ir kaltų apsiginklavę berlyniečiai, taikliai praminti „sienos geniais“, ėmėsi ardyti miestą ir žmones skyrusį 3,6 m aukščio betoninį barjerą. Sieną, kuri per beveik tris dešimtmečius nuo 1961 iki 1989 m. tapo žūties vieta daugiau nei 600 žmonių, mėginusių prasmukti į vakarinę miesto dalį. Sieną, už kurios simboliškai galėjau pasisvečiuoti užsukusi į DDR muziejų.

 

19berlyno-siena.JPG

 

Šiemet miestas švenčia Berlyno sienos griūties 25 metų jubiliejų.

 

Nuotraukos autorės

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.