Savaitgalis Prahoje (1). Kutna Hora – Bohemijos lobynas

Autorius: Daiva Zaveckienė , 2012, Rugsėjo 12d.

Kadangi vienoje gražiausių Europos sostinių, Prahoje, lankiausi nebe pirmą ir net nebe antrą kartą, daugiausia dėmesio šįsyk skyriau miesto apylinkėse esančių įžymybių lankymui. Viena jų – viduramžių dvasia alsuojanti Kutna Hora, nuo Čekijos sostinės nutolusi apie 75 km.

Pagrindinėje Prahos traukinių stotyje, Hlavní nádraží, už pusantro šimto kronų žmogui įsigiję bilietus į abi puses, sėdome į kone pusšimtį metų skaičiuojantį vagoną ir pajudėjome link tikslo.

Po geros valandos sucypę traukinio bėgiai pranešė, kad mes jau Kutna Horoje. Tiksliau – miestelio pagrindinėje stotyje, kurioje kartu su kitais turistais perlipome į vieno vagono traukinuką. Šis pūškuodamas ir krebždėdamas galiausiai įveikė kelių kilometrų atstumą ir išleido mus Kutna Horoje.

 

Miestą išgarsino sidabras

Kutna Horos istorija glaudžiai siejasi su sidabru. 13 a. aptikta sidabro rūda ilgainiui šią vietą pavertė vienu svarbiausių Europoje monetų kaldinimo centru. 1300 m. įkurtoje Kutna Horos monetų kalykloje iki 1547 m. buvo kaldinami sidabriniai Prahos, arba Bohemijos, grašiai. Vėliau čia buvo kaldinami taleriai, kurie, anot muziejaus gidės, tapo vienos galingiausių pasaulio valiutų, dolerio, protėviais.

Kutna Hora viduramžiais buvo antras pagal svarbą miestas Bohemijoje. 14 a. miesto kasyklose būdavo išgaunama po 5-6 tonas sidabro per metus. Tad nenuostabu, jog miestas klestėjo. Ano meto prabangą liudija iki šių dienų išlikę pastatai. Tačiau 18 a. sidabro atsargos išseko ir buvo uždarytos ne tik kasyklos, bet ir monetų kalykla, o Kutna Hora ilgainiui prarado savo spindesį. 

Viena pagrindinių Kutna Horos įžymybių – Šv.Barboros, kalnakasių globėjos, bažnyčia, kurios trys piramidiškos smailės didingai stiebiasi virš vynuogynais apraizgytos kalvos. Siauromis saulės nutviekstomis akmeninėmis gatvelėmis kylame link šio vėlyvosios gotikos architektūros stebuklo.

Beveik du šimtmečius trukusios bažnyčios statybos buvo užbaigtos 16 a. viduryje. Akį traukia ne tik dailus, tarsi įmantriais nėriniais išpuoštas bažnyčios eksterjeras, bet ir jos vidus: aukšti tinkliniai skliautai bei vertingos viduramžių freskos. Bažnyčią projektavo tas pats architektas, kuris kūrė ir žymųjį Prahos šedevrą, Šv.Vito katedrą.

01savaitgalis-prahoje-kutna-hora2.JPG

Skulptūrų alėja, vedanti link Šv. Barboros bažnyčios

 

Italų dvaras ir pinigų gamybos užkulisiai

Virš raudonų Kutna Horos stogų išstypęs ir 14 a. iškilusios Šv.Jokūbo bažnyčios varpinės bokštas. Visai šalia – vienas svarbiausių miesto pastatų, vadinamasis Italų dvaras, t.y. buvusi monetų kalykla. Norėdami išmokti monetų kalybos amato, vietiniai čekai anuomet pasikvietė italus, garsėjusius šio amato išmanymu. Iš Florencijos atvykę amatininkai apsigyveno šioje vietoje, tad ilgainiui pastatui prigijo Italų dvaro vardas.

01savaitgalis-prahoje-kutna-hora3.JPG

Viduramžių monetų kalyklos amatininko darbo vieta – priekalas

 

Italų dvare buvo įsikūrusi ne tik monetų kalykla. Storos įtvirtintos rūmų sienos taip pat saugojo ir karališkąją iždinę, be to, čia išlikusi freskomis išdailinta gotikinė koplyčia, rūmuose apsistodavo valdovai. Šiandien Karališkasis priimamasis, išsiskiriantis gausiai dekoruotomis medinėmis lubomis, tapo populiaria santuokos ceremonijų vieta. Be to, šioje salėje įteikiami diplomai Kutna Horos universiteto absolventams.

Netoliese buvusioje Hradeko tvirtovėje įsikūręs muziejus, pasakojantis sidabro kasyklos istoriją bei supažindinantis su sidabro išgavimo procesu – nuo rūdos kasimo iki virsmo moneta. Sidabro kasyklose dirbusių kalnakasių darbas buvo labai sunkus. Vien tik nusileidimas į 500-700 m gylyje po žeme esančią kasyklą kasdien trukdavo apie 45 min., o norint sugrįžti į viršų tekdavo 2-3 valandas lipti kopėčiomis. Tokiomis sąlygomis dirbę darbininkai vidutiniškai išgyvendavo tik 35-40 metų.

Tuo tarpu monetų kalyklos darbuotojai ne tik dirbdavo žmoniškesnėmis sąlygomis, bet ir jų gaunamas uždarbis buvo keliasdešimt kartų didesnis. Vis dėlto, ir monetų kalėjo darbas nebuvo iš lengvųjų: jau paruoštą sidabro ir vario lydinio plokštelę tekdavo apkirpti rankiniu būdu ir taip suformuoti apvalią monetos formą. Apžiūrint Italų dvare eksponuojamą senovinių Prahos grašių kolekciją matosi ne visai lygūs monetų krašteliai.

01savaitgalis-prahoje-kutna-hora.JPG

Rankų darbo moneta, pagaminta Viduramžiais Kutna Horoje

 

Vėliau tokia apvali plokštelė būdavo dedama ant priekalo su monetos forma ir vienu kūjo, sveriančio 4-5 kg, smūgiu gimdavo moneta. Tokių monetų Italų dvaro monetų kalykloje viduramžiais per dieną buvo pagaminama apie du tūkstančius. Įdomu tai, kad monetų kalėjai privalėjo dėvėti specialius drabužius be kišenių – kad netyčia nepasisavintų karališkojo turto.

01savaitgalis-prahoje-kutna-hora4.JPG 

Italų dvaro kiemas

 

Memento mori, arba ką pasakoja kaulai

Iki unikaliosios Visų šventųjų koplyčios, kuri populiariai vadinama Kaulų koplyčia, tenka įveikti kelis kilometrus kelio. Ši koplyčia ir Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia stovi atokiau nuo istorinio Kutna Horos centro, Sedlece. Koplyčia žymi savo dekoracijomis, kurios pagamintos iš… žmonių kaulų.

Vos tik įžengus pro koplyčios duris lankytojus pasitinka nuo sienų tuščiomis akiduobėmis liūdnai žvelgiančios kaukolės, abejose koplyčios pusėse riogso iš smulkesnių kauliukų sudėlioti varpai, o koplyčios centre dominuoja iš įvairiausių kaulelių sudėliotas sietynas.

01savaitgalis-prahoje-kaulu-koplycia1.JPG

Sietynas Kaulų koplyčioje

 

Teigiama, kad koplyčios įrengimui panaudoti maždaug 40 tūkstančių žmonių kaulai. Viduramžiais dažnai siautė karai, maras bei kitos ligos, nusinešdavusios tūkstančius gyvybių, tad greta koplyčios esančiose kapinėse nebeužtekdavo vietos mirusiesiems, tad senuosius kaulus pernešdavo į koplyčią.

Pasakojama legenda, kad čia budėdavęs vienuolis išprotėjo ir ėmė iš žmonių kaulų gaminti skulptūras. Nežinia, kiek tame yra tiesos, tačiau dauguma dabar matomų koplyčios dekoracijų buvo pagaminta XIX a. pabaigoje dailidės Františeko Rinto.

Tūkstančiai Kaulų koplyčią puošiančių kaulų niūriai primena: memento mori (atmink, kad mirsi).

01savaitgalis-prahoje-kutna-hora1.JPG 

Kaulų koplyčia

 

Nuotraukos autorės

 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.