Automobiliu po Kiprą: smaragdiniai paplūdimiai, apleistoji Famagusta ir šėlstanti Ayia Napa

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2014, Rugpjūčio 22d.
Ne vieno „Kelionių manijos“ pasakojimo herojai Kristina ir Julius šį kartą mūsų skaitytojams pasakoja apie Kiprą – tarp lietuvių itin populiarią salą, tačiau kurią retas turistas pažįsta toliau, nei tęsiasi paplūdimio smėlis. 

Savaitę automobiliu po visą salą skersai išilgai keliavę pašnekovai negaili patarimų būsimiems keliautojams ir dalijasi idėjomis, ką verta pamatyti Kipre. 

 

Po Kiprą keliavote automobiliu. Kokių patarimų turėtumėte apie tokį keliavimo būdą šalyje, kurioje eismas vyksta kita puse ir daugelis sako, kad reikia specialių vairuotojo teisių. Kokia realybė?
Julius: Patyręs vairuotojas, visą laiką vairavęs dešine puse, vairuoti kairėje gali priprasti per porą dienų. Vietiniai vairuotojai – mandagūs ir draugiški. Nuomojamų automobilių valstybiniai numeriai yra raudoni, todėl visi naujokus mato ir labai nepyksta už klaidas. Patarimas pirmą kartą vairuosiantiems Kipre – rinkitės automatinę greičių dėžę, nes tai palengvins kelionę kaire kelio puse. Turkiškoje Kipro dalyje pasisaugokite fotoaparatų, fotografuojančių greičio viršytojus. Jų ten gausu visur. Jeigu jau užfiksavo – nebijokite, baudos jums mokėti nereikės, jei artimiausiu metu neplanuojate grįžti į turkų pusę.

Kristina: Prieš kelionę domėjomės, ar reikalingos specialus – tarptautinis – vairuotojo pažymėjimas, nes tokią informaciją radome internete. Pasirodo, tokias teises Lietuvoje siūlosi pagaminti kelios agentūros, už tai prašančios apie 400-500 litų. Geriau pasigilinus paaiškėjo, kad jų veikla nelegali ir šių agentūrų pagaminti „vairuotojo pažymėjimai“ negalioja. Džiugu, kad pavyko neapsigauti. Kipre, kaip ir sakė šioje saloje prieš metus keliavę draugai, pakako įprastų „lietuviškų“ vairuotojo teisių. 

 

19kipras-automobiliu.jpg 

Kaip planavotės ir dėliojotės savo maršrutą? Kokios vietos jus labiausiai domina – istoriniai paminklai, gamtos vaizdai ir pan.?
Kristina: Labiausiai mus domina vaizdingos gamtos vietos – jose paprastai būna ramiau, mažiau turistų nei prie istorinių paminklų. Žinoma, vykdami į užsienį visada stengiamės aplankyti ir svarbiausias istorines vietas.
O maršrutą planavome iš anksto – apie šalį susirinkome informacijos iš straipsnių internete ir įvairių kelionių agentūrų puslapių. Apsilankėme ir Kipro internetiniuose puslapiuose, skirtuose turizmui. Naudingas puslapis: roughguides.
Julius „Google Maps“ apžiūrėjo daugelį objektų, į kuriuos planavome važiuoti – tai padėjo nuspręsti, verta ten vykti ar ne. Skrisdami lėktuvu žemėlapyje pasižymėjome lankytinus miestus, paplūdimius, istorines vietas ir kt., susidarėme preliminarius maršrutus.

Taip pat pravertė anksčiau Kipre buvusių draugų rekomendacijos, patarimai ir gautas turkiškosios dalies žemėlapis, kurį rasti vietoje būtų buvę labai sudėtinga. Graikiškojoje ir turkiškojoje dalyje miestų pavadinimai yra skirtingomis kalbomis, todėl žemėlapiais būtina pasirūpinti – galima atsispausdinti rastą internete, taip pat paprašyti oro uosto informacijos centre.

 

Papasakokite apie kiekvieną dieną ir jos maršrutą. Kiek iš viso kilometrų nuvažiavote?
Kristina: Pirmas dienas intensyviai keliavome, likusias – ilsėjomės. Per penkias dienas įveikėme 1974 kilometrus (labai simboliškas skaičius, nes 1974 m. turkai okupavo rytinę salos dalį).  
Pirmą dieną vykome į Cape Greco kyšulį, esantį pietrytinėje salos dalyje. Kyšulyje mus pasitiko žydrai smaragdinė jūra, įspūdingos uolos ir nuo kranto į vandenį šokinėjantys ekstremalai. Toliau vykome į Larnaką, ten aplankėme Hala Sultan Tekke mečetę, kurios prieigose buvo visas būrys sulaukėjusių katinų, o tolumoje bolavo išdžiūvęs druskos ežeras. Paskui keliavome į UNESCO saugomą Chirokitiją (Choirokoitia) – atkurtą neolitinę gyvenvietę, egzistavusią VII−IV tūkst. pr. m. e. Pirmą dieną spėjome ir į Limasolio miestą apžiūrėti Kolossi tvirtovės. Sugalvoję aplankyti piečiausią šalies kyšulį – Cape Gata – buvome sustabdyti britų karališkų oro pajėgų darbuotojo, liepusio mums apsisukti. Pasirodo, dviejose Kipro vietose – Akrotirio ir Dekelijos teritorijose – yra britų karinės bazės. Teko nieko nepešus grįžti namo…

Antrą dieną vykome į deivės Afroditės gimimo vietą – įspūdingą, gausiai turistų lankomą Petra Tuo Romiou paplūdimį. Pakrantė nusėta akmenėliais, o jūroje stūkso didelės ir mažesnės fotogeniškos uolos. Iš ten patraukėme į Akamas nacionalinį parką, esantį salos vakaruose. Automobiliu keliavome remdamiesi popieriniu žemėlapiu ir navigacija – pastaroji mus kiek suklaidino, todėl norėdami pasiekti laukinį vėžlių paplūdimį Lara, kelyje užtrukome ilgiau, nei planavome. Dardėti dulkinu žvyrkeliu buvo pabodę, tačiau paplūdimio vaizdas besileidžiant saulei atpirko visus nepatogumus – kiek užmatė akys, aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Vaikščiodami pajūriu radome daug vėžlių peryklų, uždengtų apsauginiais metaliniais gaubtais.

 

19kipras-automobiliu1.jpg 

Trečią dieną važiavome apžiūrėti prie Polio miesto esančias Afroditės vonias, vaikščiojome parke įrengtais pėsčiųjų takais ir grožėjomės iš aukšto atsiveriančia vakarine salos panorama. Taip pat užsukome apžiūrėti Kykos vienuolyno, puošto paauksuotomis freskomis. Galiausiai per pušimis, eglėmis ir maumedžiais apaugusius kalnus vingiavome link Troodos vietovės, kur pakilome į 1951 m. aukščio Olympos kalną. Kildami į jį pakeliui kelio vingiuose skrodėme baltą tirštą rūką –debesis. Jei kalno apačioje palikome 26 laipsnių šilumą, viršūnėje, nuo kurios driekėsi įrengtos slidinėjimo trasos (jos tuo metų laiku neveikė), mus pasitiko 15 laipsnių gaiva.

Ketvirtą dieną vykome į salos šiaurės vakarus – turkiškąją dalį. Jau buvome išsiaiškinę, kad salą kerta siena, kurią galima pereiti / pervažiuoti 7 vietose. Sieną kirsti pavyko ne iš karto – tiek važiuojant pirmyn, tiek ir grįžtant, nes žemėlapyje nebuvo aiškiai pažymėti pasienio punktai, o iki jų nuvykti trukdė vienpusis eismas. Šioje salos dalyje lankėme Famagustos miestą, kurio pietinė dalis aptverta tvora ir visiškai apleista. Prie tvoros  bokšteliuose budėjo ginkluoti apsauginiai, draudę daryti apleistosios dalies nuotraukas.

Lankėme ir šiauriausią tašką – Cape Apostolos Andreas kyšulį, pasitikusį mus laisvai besiganančiais asiliukais, gražiais paplūdimiais, uolėtais skardžiais ir oranžinės spalvos žvyrkeliais. Taip pat viešėjome Kirenijos uostamiestyje bei sostinėje Nikosijoje, kurioje rasti išvažiavimą į graikiškąją pusę pasirodė labai sudėtinga.

Penktą dieną važinėjome po netoli viešbučio esančias apylinkes: Larnaką, Ayia Napą, Protarą, Paralimni.

 

19kipras-automobiliu2.jpg 

Buvote ir Kipro Ibiza vadinamojo Ayia Napoje. Kokį įspūdį paliko miestas ir jo naktinis gyvenimas?
Julius: Naktinis gyvenimas – tai tiesiog vienas didelis festivalis, su garsia muzika ir šėlstančiu jaunimėliu. 

Kristina: Nesitikėjome, kad tose keliose miesto gatvėse pamatysime tiek daug vienas kitą muzikos garsumu bandančių nustelbti barų ir tokią jaunimo koncentraciją – kai kuriose gatvių vietose buvo net sunku prasilenkti. Stebino trilitriniai alkoholiniai kokteiliai ir gatvėse pardavinėjami balionai su juoko dujomis bei kai kurių klubų lankytojų ar go-go šokėjų neskoningumas. Trumpi šortukai kurorte nestebino, bet nuo kelių merginų, dėvinčių rožinius peršviečiamus triko, buvo sunku atplėšti žvilgsnį…

 

Apsigyvenote šeimai priklausančiame viešbutyje. Kokie pasirodė kipriečiai?
Julius: Viešbučio savininkai maloniai pasitiko ir aprodė apartamentus. Aptarnavimas nenuvylė. Žmonės pasirodė draugiški ir pasiruošę visada padėti, gerai mokantys anglų ir rusų kalbas.

Kristina: Viešbučio personalas buvo dėmesingas ir atidus, degalinių ir parduotuvių darbuotojai taip pat buvo paslaugūs.

 

Kokius nacionalinius patiekalus ragavote? Ar pavyko susidaryti vaizdą, kokia yra tradicinė kiprietiška virtuvė?

Kristina: Buvome išsinuomoję studiją, todėl stengėmės valgyti pačių gamintą maistą, tačiau nusprendėme paragauti bent vieną tradicinį vietos patiekalą. Išsirinkome daugelyje kavinių reklamuojamą Meze – mėsos rinkinį. Iš pradžių ant stalo mums buvo patiektos salotos, bandelės, marinuotos alyvuogės ir įvairiausi padažai. Vėliau padavėjai atskirose lėkštutėse vis nešė karštus vištienos, kiaulienos jautienos ir avienos patiekalus: dešreles, troškintas kepenėles, kepsnius ir t. t. Deja, nors patiekalai buvo be galo gardūs, visų jų nesugebėjome įveikti… Beje, Kipre siūlomas ir žuvies, jūros gėrybių Meze.

 

Apibendrinant visą kelionę, ar patiko jums Kipras? 
Kristina: Taip, be abejo. Kipre gausu ir įspūdingų gamtos vietų, ir istorinių paminklų, todėl sala tinkama ne tik pailsėti, pasideginti ir pasimaudyti jūroje, bet ir pakeliauti. Vykstantiems į šią šalį patarčiau pasidomėti šalies istorija, Kipro graikų ir turkų santykiais, Didžiosios Britanijos vaidmeniu šalies istorijoje. Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti žemėlapiais skirtingomis kalbomis. 

Julius: Kiprą galima pažinti tik keliaujant automobiliu, nes turizmo agentūros veža tik į turistų lankomus objektus, kurie yra tik nedidelė dalis gražios Kipro salos.  

 

19kipras-automobiliu3.jpg 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Kelionių idėjos