Dieniniai ir naktiniai pasivaikštinėjimai po Tel Avivą ir Jafą

Autorius: Justina Poškevičiūtė | Kelionių manija , 2013, Lapkričio 04d.

Nors Tel Avive teko lankytis ne vieną kartą, tikriausiai įsimintiniausia diena šiame mieste buvo pirmo mano vizito Izraelyje metu. Ryte atsisveikinusi su savo į darbą išėjusiu couchsurfer‘iu, paskutinę dieną Izraelyje maniau praleisianti viena, tiesiog – kad ir su sunkoka kuprine – bevaikštinėdama po miestą ir bandydama žiemos metu įgauti kiek įdegio (ech, tas lietuviškas mentalitetas). Tačiau vos įkėlus koją į miesto paplūdimį, viskas pasisuko visiškai kitokia ir daug smagesne, nei galėjau planuoti, linkme.

 

Bohemiškos gatvelės ir elektroninės muzikos klubai

Ką Tel Avive su savo naujaisiais draugais buvau mačiusi dar kelionės pradžioje buvo kažkas, sakyčiau, ganėtinai europietiško. Tai – ir bohemiškos gatvelės su kartais atsidarančiu turgumi, barai ir klubai, kurių muzika priminė Budapešto (kuriame tada gyvenau) naktinį gyvenimą, ir paplūdimys, man pasirodęs kažkuo panašus į Barselonos. Užsėdę ant žalių miesto dviračių, su draugu apžvelgėme didelę dalį miesto, man slapčia besidžiaugiant, kad net ir gruodį nereikia būtent tokį judėjimą stabdančio šilto palto. 

Dalis izraeliečių mėgsta teigti, jog Tel Avivas – tarytum Vakarų salelė Artimuosiuose Rytuose. Bevaikštinėdama miesto gatvėmis, sau galvojau: atmetus diskusijas apie politiką, vizualiai tam tikras Tel Avivo dalis tikrai galima būtų palaikyti kokiu pietų Europos miestu. Politikos neatmetus, žinoma, diskusijos labai stipriai pasikeičia. 

 

Senasis Jafa miestas arba WOW

Taigi su sunkiąja kuprine ant pečių savo paskutinę dieną Izraelyje žygiavau paplūdimio link. Jį pamačiusi, įšokau į smėlio nesibaiminančius sandalus ir atsipūčiau: na, ką gi, teprasideda drybsojimas, desperatiškai gaudant kiekvieną saulės spindulį. Bet vos man pradėjus pėdinti vandens link, ranka pamojo mažutį šunelį tuo pačiu paplūdimiu vedžiojęs vyras. Pradėjome kalbėtis, ir po kelių minučių jis pasisiūlė būti mano gidu iki pat mano skrydžio. Sekundėlę pagalvojusi (diena neveikiant nieko ar…diena pamatant daugiau miesto? – pasirinkimas ne toks ir sunkus), sutikau. Jei nebūčiau sutikusi, dabar galvoju, būčiau taip ir išvykusi nepamačiusi tikriausiai pačios gražiausios Tel Avivo dalies.

Ta dalis – tai senasis Jafa miestas, kuris prie Tel Avivo savivaldybės buvo prijungtas šeštajame dešimtmetyje. Pačiam Tel Avivui – tik kiek daugiau nei šimtas metų, o Jafa jau skaičiuoja ne vieną tūkstantmetį. Su naujuoju „gidu“ nuvykusi į pačią seniausią Jafos dalį, negalėjau nesistebėti kontrastu su pačiu Tel Avivu: siaurutės gatvelės, mažutės galerijos, pagrindinė aikštė su laikrodžio bokštu ir, žinoma, vaizdas į mėlyną jūrą. Kaip ant delno matyti dauguma Tel Avivo paplūdimių, po kuriuos anksčiau vaikščiodama net nenutuokiau (dėl pačios neapsiskaitymo, aišku), jog vos keletas kilometrų į pietus įsitaisęs toks gražus senovinis uostas. 

 

1tel-avivas-kelione1.JPG 

 

Pietinis Tel Avivo rajonas

Vakarą prieš tai su draugu teko praeiti ir pro pietinį Tel Avivo kvartalą, kuriame įsikūrusi viena pagrindinių miesto autobusų stočių. Kaip draugas ir minėjo, šis miesto rajonas – pigiausias, tad jame įsikūrę daug imigrantų iš įvairių šalių, ypač – karų ir konfliktų nuniokotų Rytinės ir Centrinės Afrikos valstybių.

Beeidama iš ten įsikūrusio klubo, spėjau pagalvoti, jog tik į Tel Avivą atvykusiam ir tik šiomis gatvėmis bevaikštinėjančiam turistui miestas galėtų sudaryti visiškai kitokį įvaizdį, nei žygiuojant tik pagrindinėmis jo gatvėmis. Žinoma, kiekvienas miestas turi įvairiausių rajonų, tad, ypač jei ką domina Izraelio imigracijos politika, pamatyti šį rajoną gal ir nėra nieko tokio įspūdingo, bet ganėtinai įdomu.

 

Dietas įveikiantys restoranėliai bei pokelioninės refleksijos

Nors asmeniškai nelaikau maisto pačia svarbiausia kelionių dalimi, visgi neparagauti – žinoma, prieinamomis kainomis – vietinių patiekalų keliaujant turbūt būtų tiesiog kvaila. Tad su naujuoju gidu, prieš man vykstant į oro uostą, užsukome į mažą restoranėlį tam, kad, taip dabar galvoju, darsyk įsitikinčiau, kokio nepaprasto skonio maistu gali pasigirti regionas. Falafel, humusas, salotėlės, kitokios salotėlės – tik spėk valgyti ir kažkaip nuo to valgymo vėliau jau susilaikyti. Draugas iš Jeruzalės yra tikinęs, jog maistas Izraelyje toks geras, nes yra košerinis: viskas kruopščiai derinama, produktai pasirenkami atsargiai. Nors vėliau teko lankytis ir tokio paties maisto turinčiose arabų šalyse, jos tarytum sudrebino šitokį spėjimą, bet nepakeitė paties fakto: jei rinkčiausi šalį ilgesniam gyvenimui tik pagal maistą, šį regioną tikrai svarstyčiau.

Atsisveikinau su dienos draugu, jo šuneliu ir Artimaisiais Rytais. Į juos vėliau sugrįžau, ne kartą ir net ne taip trumpam. Dabar sakyčiau, jog žinant, kokia graži Izraelyje ir Palestinoje gamta, miestai gal net ir nėra pats įspūdingiausias dalykas šiame krašte. Bet, žinoma, padrybsoti paplūdimyje ir po keliolikos minučių žavėtis kelių tūkstančių metų senumo uostu skamba visai neblogai. Patys pasižiūrėkit, su netikėtai sutiktu gidu ar be jo. 

 

1tel-avivas-kelione.JPG 

Nuotraukos Justinos Poškevičiūtės 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos