Gruzija – turistų dar nenusiaubtas kraštas

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2011, Spalio 17d.

Vilnietė Indrė Vainalavičiūtė dar gyvena gruziniškomis nuotaikomis, o žiūrėdama nuotraukas prisimena neseniai aplankytą, atrodo, tokią pažįstamą, tačiau stebinti nepaliaujančią Gruziją. Mergina juokiasi, kad legendinis rusų filmas „Kaukazo belaisvė“ iki šiol atspindi paslaptingą ir gamtos grožiu džiuginančią šalį. Tiesa, būsimų žmonų vyrai jau nebegrobia.

 

Kodėl savo atostogoms pasirinkai Gruziją?

Kelionę į šią šalį pradėjau planuoti prieš gerą pusmetį, tad sprendimas keliauti tikrai nebuvo spontaniškas, o patį pasirinkimą nulėmė kelios priežastys: jau seniai labai norėjau pamatyti nors vieną iš Kaukazo regiono šalių, o po 2008-ųjų įvykių apie situaciją Gruzijoje buvo daug ir plačiai kalbama, vykdyta gausybė įvairių bendradarbiavimo projektų, tad savo akimis norėjosi pamatyti kaip atrodo, vienų žodžiais tariant „kenčianti skurdą ir karo nusiaubta šalis“, kitų – „gamtos turtais apdovanotas unikalios kultūros ir svetingų žmonių kraštas“.

Nors šią šalį Lietuvos užsienio reikalų ministerija įtraukė į šalių, į kurias vykstant reikia imtis ypatingų saugumo priemonių sąrašą, lietuviams, panorusiems aplankyti Gruziją nereikia rūpintis vizomis, o ir skrydžiai nėra labai brangūs.

 

Kokį Gruzijos vaizdą buvai susidariusi prieš kelionę ir ko tikėjaisi iš šios šalies?

Ne kartą teko girdėti, kaip guodėsi iš egzotiškų kraštų sugrįžę keliautojai, kad realybėje Egipto piramidės nėra tokios didingos kaip kelionių katalogo nuotraukose, o legendiniame Tadž Mahalyje jaučiamas ne amžinos meilės dvelksmas, o svilina kaitri Indijos saulė, tad keliaudama į Gruziją neleidau įsisiautėti savo vaizduotei ir jokių „turistinių“ nusivylimų išgyventi neteko, veikiau atvirkščiai – ši šalis pranoko visus mano lūkesčius.

Visus, kurie Gruziją įsivaizduoja tokią, kokia ji pavaizduota legendiniame Leonido Gaidajaus filme „Kaukazo belaisvė“ galiu pradžiuginti: įspūdingi kalnai ir sraunios kalnų upės niekur nedingo, užstalėje tebeskamba tostai ir laisvai liejasi vynas, žvalgantis po apylinkes vis dar galima sutikti vietinių gyventojų, kurių transporto priemonė – asilas, o pagrindinis verslas – avininkystė. Tik nuotakų ir narsiųjų džigitų gyvenimas pasikeitė: grobti sau žmoną tapo ne tik nemadinga, bet ir draudžiama įstatymu, o džigitai nuo žirgų jau persėdo į rusiškus, japoniškus ar korėjietiškus automobilius.

Abejoju, ar nors vienam į Gruziją atvykusiam turistui pavyko tik aikčioti iš nuostabos gerintis kalnų peizažais ir mėgautis kitais atostogų malonumais, nepastebint gyvenimo, kuris verda visai šalia. Prabangių namų kvartalus vykstant į užmiestį pakeičia daugybę metų nedažyti, sukrypę namai, pakelėse laisvai ganosi karvės ir kiaulės, kurios tik vietiniams gyventojams žinomu mistiniu būdu vakare sugrįžta namo.

Daugybė šeimų verčiasi prekiaudami savo užaugintomis daržovėmis ir vaisiais tiesiog pakelėse, o kalnų papėdėse įsikūrusių kaimų elektra dar nepasiekė. Nepaisant į akis krentančio skurdo, negali nepastebėti, kad šios šalies žmonės, nors ir gyvendami kukliau, su didesne pagarba žvelgia į šeimos vertybes, turi daugiau nuoširdumo ir paprasto supratingumo nei mes, kartais save išdidžiai vadinantys vakariečiais. Ir šiuo atveju, mažiau – jokiu būdu nereiškia prasčiau.

 

7gruzija--5-.JPG

 

Ar Gruzija pakankamai įdomi mums, lietuviams? Gal geriau rinktis egzotiškesnes šalis?

Jei tikitės pasakiško komforto, kurį esate įpratę gauti tokiose turizmą puikiai išvysčiusiose šalyse kaip Graikija ar Turkija, tuomet vykti į Gruziją nereikėtų, nes galite nemaloniai nustebti pamatę, kad lipant iš lėktuvo jūsų nelaukia būrys įvairiausių paslaugų ar pramogų siūlytojų, bet jei norite savo akimis pamatyti, kaip iš tiesų gyvena Kaukazo regiono žmonės, kuo savita jų kultūra ir koks iš tiesų yra gruzinų svetingumas, aplankę šią šalį tikrai nesigailėsite.

Ar Gruzija įdomi lietuviams? Neabejotinai taip. Tai šalis, kuriai nesvetima vakarų kultūra, bet kartu dera ir rytietiškoji. Nenustebkite, jei paklaidžioję po turgų, kuriame vietiniai aršiai derasi su pardavėjais, nosį kutena gausybė kvapų (ne visi malonūs), prekystaliai lūžta nuo prieskonių, tabako, įvairių egzotiškų vaisių ir daržovių, o vos pasukę už kampo atsitrenksite į modernaus kompiuterių salono vitriną.

Kol kas Gruzija dar nėra turistų nusiaubtas kraštas, tad kiekvienas čia apsilankęs turi progą atrasti šį tą sau. Pasitaiko ir pesimistiškesnių nuomonių – labiau patyrę keliautojai sako, kad apsilankę šioje šalyje sovietmečiu ir užsukę čia dabar, esminių skirtumų visuomenės mąstyme nepastebi, bet ir tai taip pat savitai nuspalvina kelionės įspūdžius.

 

Koks buvo pirmasis gruziniškas įspūdis?

Dar skrendant lėktuvu gėrėjausi iš po debesų kyšančiomis snieguotos kalnų viršūnėmis, kurios, kaip ir patys kalnai, man asocijuodavosi su nenusakoma ramybe. Nusileidus Gruzijos sostinėje Tbilisyje pasitiko vėlyvos vasaros (Lietuvoje būtų jau rudens) vakaras, nuo kalnų pūtė šiltas vėjas, o vos oro uosto durims užsivėrus – pasitiko gatvės triukšmas, vakarinės automobilių spūstys, nuolatinis vairuotojų pypsėjimas, kuris jau seniai tapo vietine vairavimo kultūros dalimi, į akis krito iškabos gruzinų kalba, kurių perskaityti negalėtų net ir pačią lakiausią vaizduotę turintis lietuvis. Mažos, viena prie kitos susispaudusios parduotuvėlės ir kepyklos, siauros, kylančios į kalną ar į nuokalnę besileidžiančios miesto gatvės, chaotiškas eismas – tiek daug įspūdžių liko iš pirmosios valandos Gruzijoje.

 

O kokie šios šalies gyventojai?

Gruzinai – labai svetingi ir nuoširdūs, neįkyrūs, bet draugiški ir geranoriškai bendraujantys žmonės. Jei paklausite kelio ir užkalbintas žmogus negalės jums tiksliai atsakyti, jis netrukus pasiklaus kito praeivio ar puls skambinti savo bičiuliui ar giminaičiui, o reikiamo adreso nerandantis taksistas apsuks ne vieną ratą po rajoną, kol jus pristatys į vietą, bet skaitiklio parodymai neturėtų jūsų šokiruoti, mat dažniausiai kaina suderama iš anksto ir šio susitarimo laikomasi.

 

Kokius miestus pavyko pažinti?

Gruzijos sostinėje Tbilisyje teko svečiuotis neilgai. Atskridus pavakare, buvo šiek tiek laiko pasivaikščioti po miestą, apžiūrėti jo įžymybes, tokias kaip Samebos katedra, Metechi soboras,

Narikalos tvirtovė, garsiosios sieros pirtys, Taikos tiltas.

Teko lankytis Kutaisio ir Zugidi miestuose ir keletą dienų praleisti Juodosios jūros pakrantėje įsikūrusiame Batumio kurorte, garsėjančiame unikaliu botanikos sodu ir 16 km ilgio pajūrio nusidriekusiu bulvaru.

 

7gruzija--3-.JPG


Gal turi kokių patarimų keliaujantiems į Gruziją?

Suprantama, kad papunkčiui išdėstyti patarimai, ką daryti ir ko ne, palengvina turisto gyvenimą, bet kartu atima galimybę pačiam atrasti, sužinoti, patirti. Patarimas būtų vienas: jei vykstate į Gruziją, pasistenkite, kuo atviriau pažvelgti į šios šalies kultūrą, nebijokite aplankyti atokesnių šalies kampelių, pabendrauti su vietiniais žmonėmis – tai paliks neišdildomus įspūdžius, o už draugiškumą ir nuoširdumą bus atlyginta svetingumu.

 

O ką gi reikia parvežti lauktuvių namuose likusiems draugams ir artimiesiems?

Ne paslaptis, kad daugelis keliautojų iš Gruzijos veža vyną, o mėgstantys stipresnius gėrimus lauktuves papildo „Chahia“ – gruziniška vynuogių degtine. Tik persistengti su tokiomis lauktuvėmis nereikėtų, nes į ES šalis vienam žmogui leidžiama įvežti iki keturių litrų nestipriųjų vynų ir litrą stipraus alkoholio. Iš Gruzijos galima parsivežti vairių rūšių medaus, pavyzdžiui, surinkto iš eukaliptų ar kalnuose pavasarį žydinčių gėlių.

Nors šalyje arbatos plantacijų nėra daug, parduotuvėse galima nusipirkti Gruzijoje užaugintos ir fermentuotos arbatos, o mėgstantys sukiotis virtuvėje bus maloniai nustebinti lauktuvių gavę gruziniškų prieskonių. Įvairių prieskonių galima įsigyti kiekviename didesniame turguje, o ir kaina tikrai bus labai priimtina. Tiesa, kai kurių prieskonių pavadinimai nė iš tolo negirdėti lietuvio ausiai, bet čia pat jums bus pasiūlyta paragauti, patys pardavėjai taip pat noriai pasakoja atvykėliams, koks prieskonis, kokiam patiekalui tinka.

Gruzija garsėja vilnos ir keramikos dirbiniais, tad parsivežtas rankų darbo suvenyras ar vynui skirtas molinis ąsotis ilgai primins apie kelionę į nuostabaus grožio šalį.

  

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.


Nuotraukos iš Indrės Vainalavičiūtės asmeninio archyvo

 

Taip pat skaitykite:

Kopinėti medaus autostopu į Gruziją





SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos