Laosas: Mėlynosios lagūnos paieškos ir ne visai pavykęs urvų eksperimentas

Autorius: Justina Poškevičiūtė | Kelionių manija , 2013, Birželio 25d.

Nors Vang Viengas, miestelis centriniame Laose, garsėja savo pramogomis (Laosas: žemyn upe Vang Vienge), su naująja hostelio drauge nusprendėme išsinuomoti motorolerį ir pusdieniui nuvykti prie vienos lagūnų, esančių pakankamai netoli šio miestelio. Motoroleris – išnuomotas. Benzinas – šiaip ne taip, kitų keliautojų pagalba, užpiltas (po dešimties minučių panikos vietinėje degalinėje, jau bepradedant galvoti, kad atverti baką yra tiesiog neįmanoma). Žemėlapis – iš kažkur gautas. Akiniai nuo saulės – ant akių, belieka lengvai sau nuriedėti prie tos pažadėtosios lagūnos ir tiesiog ja pasidžiaugti.

 „Lengvas nuriedėjimas“, greitai supratome, visgi nebuvo toks ir lengvas. Pradėjome savo kelionę, ir, vos keliui išsišakojus, jau klausėme vietinių pagalbos. „Perkirsite tiltą, tada dar porą kilometrų ganėtinai tiesiui keliu važiuokite, ir po to bus posūkis į dešinę.“ Posūkis tai posūkis, važiuoti vienu keliu irgi neturėtų būti sunku, tad…pirmyn!

O, jei kas būtų pasakęs, kaip lėtai ir pavojingai tas „pirmyn“ bus. Važiuojame sau žvyrkeliu, aš jau gerai prisispaudusi prie draugės, kuri turėjo šiek tiek patirties vairuojant motorolerį, ir abi matome, kaip kelias tik bjaurėja, didėja didelių akmenų, ir viskas tarytum apipilta geru purvo sluoksniu (keliui bjaurėjant, didėja ir mūsų akys). Įsikimbu į draugę dar tvirčiau – lyg tas padėtų bent vienai iš mūsų, jei tas motoroleris virstų… Abi susikaupiame, įsitempiame, ir tęsiame kelionę. Aš, būdama gana lakios vaizduotės, jau matau, kaip tas motoroleris virsta, abi griūvame į vieną pusę, ant tų pačių pakankamai aštrių akmenėlių, kurių net ir purvo balos labai nesuminkštintų. Kelionė čia ir baigiasi, arba, geriausiu atveju, abi nubrozdintais keliais grįžtame į Vang Viengą ir apraudame nuotykį kokiame bare, begurkšnodamos pigų laosietišką viskį (na, gerai, tokia vakaro pabaiga būtų visai ir nieko).

Bet, dėkui dievui, mintyse nuvertinau draugės vairavimo įgūdžius (ir automatinės pavarų dėžės privalumus), ir, su keletu sustojimų (mano paaiškinimas: „ne ne, viskas, tu važiuok su motoroleriu greitai per tą balą, bet, kad nenuvirstume, aš praeisiu va čia, kad ir truputį per purvą, šalia“), pagaliau pasiekiame tą lemtingąjį posūkį. Pasistatome brangiąją transporto priemonę jau prie kitų ten stovinčių motociklų, ir patraukiame – saugiai, nes pėsčiomis – lagūnos link. 

 

9laosas-laguna2.jpg 

 

Po tokios trumpos, bet tokios baisios kelionės pamatyti tą lagūną ir ją supančius kalnus mums pasirodė pats geriausias atlygis. Mėlynas ir gaivinančiai šaltas vanduo, šalia – platformėlės deginimuisi, aplink – pasakiško grožio kalnai, ir dar nauja sutikta kompanija: ko daugiau ir benorėti iš po tokio streso kupino važiavimo? 

O norėti ko visgi sugalvojome. „Ei, ten, aukščiau palipus, uoloje turi būti Budos skulptūra“, pasakė naujieji draugai ir parodė į vieną prie pat lagūnos esančių kalnų, į kurį vedė toks, kaip vėliau paaiškėjo, pseudo-takelis. „Hmmm, kad jau čia esame…kodėl gi ne?“ sutarėme ir pradėjome savo kopimą. Gerai, tas kopimas nebuvo nei ilgas, nebuvo jis nei labai baisus, bet, kaip man, tai yra, žmogui visad nepasitikinčiam savo kojomis ir avalyne, tos dešimt minučių pasirodė labai jau baisios. Visi, atgaudami kvapą, pasiekėme tai, ką galvojome esant įėjimui į tą urvą kalne, palaukėme vieni kitų, ir vis dirsčiojome į to urvo pradžią. Čia veikė ta pati logika: kad jau čia esame, turime pažiūrėti, kas yra viduje. Logika…logiška, ką bepridursi. „Gerai, kažkas sakė, kad viduje, kiek toliau, yra Budos statula, tai, nors pats nežinau, bet reikia pasižiūrėti“, pasakė vienas naujųjų nuotykio draugų, po kurio pasakymo sekė vienas nesąmoningiausių ir trumpiausių dialogų per visą mano kelionę. 

 

9laosas-laguna3.jpg 

 

„Gerai, ar kas turi kokį žibintuvėlį ar telefoną su pakankamai stipria šviesa?“ (seka kelių sekundžių pauzė, per kurią visi spėjame pasitikrinti kišenes). „Ne“ (vėl trumpa pauzė). „Hmmmm, tai ką, lipam žemyn tada?“

Šitas absurdiškas dialogas ir buvo mūsų nuotykio pabaiga! Pakeliui žemyn dar, žinoma, gerai pasijuokėme, kad gal būtų gerai buvę prieš pradedant čia lipti pasižiūrėti, ar bus įmanoma patekti į tą urvą, bet, tikriausiai tas nuotykių troškimas (galbūt vien ta baisi kelionė pavojingu žvyrkeliu sukėlė visiems adrenalino antplūdį?) aptemdė bet kokį tų nuotykių kvestionavimo troškimą.

Grįžome prie lagūnos, dar sykelį pasidžiaugėme gaivinančiai šaltu vandeniu, ir patraukėme namo. Kelias, kad ir koks baisus, jau buvo pažįstamas, nors leidžiantis nuokalne viskas atrodė ne ką mažiau pavojinga, bet galbūt nuovargis kažkokiu stebuklingu būdu visgi mažino tą racionalią ir iracionalią baimę. Pasiekėme tą ilgai lauktą tiltą, parsiradome į miestelio pusę, po kiek klaidžiojimų po Vang Viengo gatves pagaliau prisiminėme, iš kur tiksliai gavome motorolerį, ir jį atidavusios vėliau padarėme tai, ką buvau įsivaizdavusi tame siaubingame scenarijuje savo galvoje: užsukome į vieną (ar kelis, tiksliai jau nebepamenu) barą viskio pagurkšnoti, susitikome su kitais hostelio draugais, ir tada jau jiems įnirtingai pasakojome, kad netoli yra Mėlynoji lagūna, prie kurios, kad ir su visomis kliūtimis, tikrai verta nuvažiuoti. 

Ne visai puikūs keliai, baimė, ir kad ir nenusisekęs bandymas pamatyti urvą kalnuose – tai tik mažos, bet, viską prisimenant, smagios detalės, kurios tą pusdienį pavertė ne ramiu pasivažinėjimu, o tikru nuotykiu. Tokios dienos, mano nuomone, ir yra pačios įsimintiniausios: kai planuotą ramybę pakeičia neplanuoti, bet labai smagūs įvykiai ar tiesiog juokingos aplinkybės. Kaip sakoma, kiekvienas įvykis yra arba gera patirtis, arba gera istorija. 

 

9laosas-laguna4.JPG

 
Nuotraukos autorės 
Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.