Mozūrija – ne vien ežerų kraštas

Autorius: Kelionių manija , 2013, Liepos 09d.
Tūkstančio ežerų kraštu praminta Mozūrija atgyja vasarą. Priežasčių tam daug – aktyvaus poilsio mėgėjus vilioja vandens pramogos, o besidominčius istorija traukia kadaise čia gyvenusių prūsų pėdsakai ir įvairiais istorijos etapais įsirėžę ženklai. Anot legendos, kai Dievas sukūrė pasaulį, negalėjo atsidžiaugti rezultatu ir laimingas pabučiavo Žemę. Šio bučinio vieta ir yra Mozūrija…

Lenkijos šiaurės rytuose esanti Varmijos-Mozūrijos vaivadija – tai buvusio Rytprūsių krašto dalis. Šis kraštas yra rečiausiai apgyvendintas visoje Lenkijoje. Tačiau tuo pačiu tai yra ir švariausias šios šalies regionas, ne veltui vadinamas Žaliaisiais Lenkijos plaučiais. Be to, tai stipriai multikultūrinis kraštas, nes čia gyvena daug tautinių mažumų – lietuviai, ukrainiečiai, vokiečiai, baltarusiai. 

 

Mozūrijos miestai ir miesteliai 
Dauguma miestų Varmijos-Mozūrijos vaivadijoje yra palyginti nedideli. Gražiausi miesteliai – tai Rešelis, garsus žavingu senamiesčiu ir gotikine pilimi, Bickupiec su dailia turgaus aikšte, Lidzbark Warminski ir jo dailioji viduramžių pilis, koplyčių miestas Bištynekas. Elblongas yra seniausias miestas Varmijos-Mozūrijos vaivadijoje, kadaise buvęs svarbus uostas.

Mozūrijos sostinė – Olštinas, įsikūręs tarp ežerų. Vien miesto ribose jų yra 11, o kiek dar ežerų apylinkėse! Gotikinė raudonų plytų pilis ir didinga katedra – tai bene didžiausios Olštino įžymybės. Olštino pilies statybos buvo pradėtos XIV a. vidury. Pilis žymi tuo, jog ją penkerius metus nuo 1516 m. administravo garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Šiandien čia įsikūręs Varmijos-Mozūrijos muziejus, kuriame galima išvysti Mikalojaus Koperniko astronominę lentą – paties mokslininko pagamintą prietaisą. Kone visą vasarą mieste tradiciškai vyksta Olštino vasaros menų festivalis, tad renginių sezono metu čia netrūksta. 

 

Pilys

Mozūrija – tai kraštas, garsus raudonų plytų gotikinėmis pilimis, menančiomis kryžiuočių ordino laikus. Dauguma jų iškilo XIV amžiuje ir kadaise atliko gynybinę ar rezidencinę funkcijas. Gražiausios iš jų – tai Nidzicos pilis, Lidzbark Warminski vyskupų rezidencija, taip pat Kenštyno, Olštino, Ostrodės, Rešelio, Ryno pilys.

 

8nidzica-pilis.jpg 

Nidzicos pilis 

Lidzbark Warminski vyskupų rezidencija primena garsiąją Vavelio pilį Krokuvoje, dėl to dar vadinama „Šiaurės Vaveliu“. Tai viena geriausiai išlikusių pilių Lenkijoje, kurioje šiuo metu įsikūręs muziejus ir romantiškas viešbutis. 

14 a. Ostrodės (Ostroda) pilis žymi tuo, jog joje savo žygių metu 1807 m. keletą savaičių buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas. Mūrinė Kentšino (Kętrzyn) pilis, kadaise vadinta Rastenburgu, priklausė Kryžiuočių ordinui, o dabar čia įrengtas muziejus ir biblioteka. Nidzicos pilis, kadaise kryžiuočių vadinta Neidenburgu, taip pat iškilo 14 amžiuje. Dabar joje įsikūręs Nidzicos kultūros centras ir muziejus, rengiami koncertai. Ryno pilis iškilusi virš nedidelio Ryno miestelio, tarp dviejų gražių ežerų. O vietovės vardas siejamas su Reino upės pavadinimu, esą kryžiuočiams ši vieta priminė jų gimtąsias vietas. Dabar Ryno pilyje įsikūręs prabangus 5 žvaigždučių viešbutis. 

 

8ryn-pilis.jpg 

Ryn pilis

 

Gamtos įdomybės
Nors Mozūrija ir vadinama Tūkstančio ežerų kraštu, iš tiesų, čia jų yra dar daugiau. Dauguma vandens telkinių – ežerų ir upių – susiję tarpusavyje kanalais, dėl to populiarūs ir buriuotojų, ir plaukiančiųjų baidarėmis ar kanojomis tarpe. Vienas populiariausių baidarių maršrutų driekiasi Krutynia upe
Gamtos mylėtojams turėtų patikti apsilankymas „gandrų kaimu“ vadinamame Zywkowo, kadangi čia vienu metu galima išvysti apie 100 gandrų (šis paukštis yra Varmijos-Mozūrijos regiono simbolis), be to, čia yra įrengtas edukacinis 2 km ilgio maršrutas. 

Įdomus ir Kadzidlowo laukinių gyvūnų parkas, kurio tikslas yra supažindinti su vietinėmis šiam kraštui būdingomis rūšimis. 

8Kadzidlowo.jpg 

Kadzidlowo laukinių gyvūnų parkas

 

Technikos stebuklai

Vienas įdomiausių technikos stebuklų ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje – tai Mozūrijos krašte esantis Elblongo kanalas ir juo tebekursuojantis laivas-traukinys, sukurtas prieš pusantro šimto metų. Dalį nuo Ostrodės iki Elblongo apie 80 km nusidriekusio kanalo sudaro bėgiai. Laivai šioje trasoje turi įveikti apie 100 m peraukštėjimą ir sudėtingų konstrukcijų dėka rieda bėgiais. Kadaise šiuo maršrutu buvo gabenamos prekės ir kiti kroviniai, o šiuo metu kanalas pritaikytas turizmo reikmėms. 

 

8elblongo-kanalas.jpg 

Elblongo kanalas 

Besidomintys mokslu turėtų užsukti į Fromborką, kur ilgą laiką gyveno ir buvo palaidotas žymusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Šalia įspūdingos XIV a. gotikinės katedros esančiame vadinamajame „Varpų bokšte“ galima aplankyti planetariumą ir išvysti Fuko švytuoklę.
Dar vienas įdomus technikos stebuklas – tai netoli Stančikų, Blendziankos upelio slėnyje esantys įspūdingi arkiniai geležinkelio viadukai, iš kurių ilgiausias – 150 m. Šių didžiausių visoje Lenkijoje viadukų aukštis siekia per 30 m, o arkų ilgis – apie 15 m. Deja, prieš Pirmąjį Pasaulinį karą pradėtais statyti viadukais, kuriuos projektavo Vokietijos karo inžinieriai, traukiniai nebevažinėja nuo 1943 m. Tuo tarpu retro stiliaus gerbėjai turėtų nepraleisti galimybės pasivažinėti Elko „siauruku“

Reto tipo konstrukciją galima išvysti ir Gižycke. Tai – sukamasis tiltas, kuris, atplaukus laivui, būdavo ne pakeliamas, kaip įprasta, o pasukamas į šoną. Gižycką į savo maršrutą turėtų įtraukti ir besidomintys istorija, kadangi šis miestelis yra glaudžiai susijęs su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu istorijos metraščiuose. Kadaise galindų genčiai priklausiusiose žemėse, kur dabar yra Gižyckas, buvo nužudytas vyskupas Brunonas, atvykęs čia krikštyti pagonių ir po mirties paskelbtas šventuoju. Šis įvykis, 1009 m. aprašytas Kvedlinburgo kronikoje, ir buvo pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas. Vyskupo atminimui vėliau šioje vietoje iškilo kryžius.

 

Šventos vietos

Mozūrijos Baroko perlu vadinamas Šv.Lipkos, arba Šventaliepės, vienuolynas kartu su bažnyčia sudaro religinį ansamblį, traukiantį viso pasaulio maldininkus. Šventaliepės bažnyčios viduje „auga“ liepa – šios vietos simbolis. Bažnyčios vargonai, kuriuos sudaro apie 5000 vamzdžių, garsūs šventųjų figūrėlėmis, pamaldžiai linguojančiomis galvas vos tik užgrojus muzikai.

 

8sv-lipka.jpg 

Šv.Lipka 

Piligrimai taip pat keliauja ir į nedidelę Glotowo bažnyčią, iškilusią XIV amžiuje. Ši šventa vieta dar vadinama Mozūrijos Kalvarija, nes čia įrengta 14 stotelių turintis Kryžiaus kelias. Na, o Gietrzwaldas dar vadinamas Varmijos Čenstachova, pagal šios šalies pietuose esantį miestą, bene svarbiausią piligrimų traukos tašką Lenkijoje.  

Kitos įspūdingos Mozūrijos krašto religinės įdomybės – tai gotikinė Fromborko katedra, viena didžiausių šiaurės rytų Europoje, ir Olštine esanti Šv.Jokūbo katedra, kurią puošia 70 m aukščio varpinės bokštas.

 

Įdomios istorinės vietovės

Be gausybės pilių ir jaukių senamiesčių, Mozūrijoje verta skirti laiko ir kitoms istorinėms vietovėms. Viena iš populiariausių – tai paslaptingasis miškų glūdumoje besislapstantis „Vilko guolis“, buvęs paties Hitlerio karinis štabas. Ši vieta yra netoli Kenštyno (Ketrzyn). Nors gūdžiame miške išlikę tik po nacių atsitraukimo susprogdintų statinių griuvėsiai, tačiau besidomintys Antruoju pasauliniu karu čia atras ne vieną istoriją – ir apie pasikėsinimą į Hitlerį, ir apie jo meilės istorijas.

 

8vilko-guolis.jpg 

Vilko guolis – buvusi slapta Hitlerio būstinė 

Apsilankę Gižycke užsukite į Bojeno tvirtovę, statytą 19 amžiuje ir savo forma primenančią šešiakampę žvaigždę. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu tvirtovė buvo naudojama kaip slėptuvė ir štabas, tačiau 1945 m. buvo smarkiai sugriauta. Apie 100 ha plotą užimančioje tvirtovėje išlikę bunkeriai, kareivinės, ginklų sandėliai, kuriuos juosia tvirta gynybinė siena. Dar viena vieta, kur galima išvysti Antrojo pasaulinio karo bunkerius – tai Mamerki

Už pusšimčio kilometrų į pietvakarius nuo Mozūrijos sostinės Olštino įsikūręs nedidelis Griunvaldo kaimelis. Jis yra ypatingos reikšmės kiekvienam lietuviui,nes prieš daugiau nei 600 metų ties šia vieta vyko Žalgirio mūšis. Istorikų teigimu, Lietuvos-Lenkijos armiją sudarė apie 30 tūkstančių raitelių ir per 2 tūkstančius pėstininkų, o kryžiuočių gretose kovėsi per 20 tūkstančių raitelių ir apie 6 tūkstančius pėstininkų. Stembarke (Stębark) įsikūręs nedidelis muziejus, supažindinantis su viduramžių ginklais ir kryžiuočių vykdyta ekspansija į pagonių kraštus.   

 

Nuotr. sxc.hu ir kelioniumanija.lt

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.