Padėkos diena Bostone, arba ačiū bent už sumuštinius

Autorius: Justina Poškevičiūtė | Kelionių manija , 2013, Rugsėjo 16d.

Vienų savo atostogų nuo studijų metu su draugu nusprendėme aplankyti Bostoną. Viskas, šalink knygas, (veikiau – atsispausdintus .pdf dokumentus…) ir šiaip miegą valgančius mokymosi įpročius: greitai viską susipakavę įšokome į netoli Bostono gyvenusio draugo automobilį ir patraukėme šiaurės link (tada gyvenau Pensilvanijos valstijoje, tad Bostonas nebuvo – neišsigąskite – taip toli). Pakeliui mūsų už vairo sėdėjęs draugas dar pasiskundė, kad štai, JAV po truputį brangsta benzinas, ir, palyginę benzino kainas JAV su jo kainomis bet kur Europoje, su draugu gardžiai iš to pasakymo pasijuokėm. Ir, aišku, slapčia džiaugėmės, kad būtent tų pigių degalų dėka riedame apžiūrėti vieno seniausių JAV miestų.

 

Kai atsipūsti priverčia…miesto išplanavimas
Nors gal ir nuskambės kiek keistokai, vienas labiausiai patikusių Bostono aspektų tiek man, tiek draugui (irgi iš Europos) pasirodė pats miesto išplanavimas. Tai yra, daug miestų JAV (pavyzdžiui, Niujorkas) yra tarytum sudaryti iš kvadratėlių, t.y., stačiai susikertančios gatvės sudaro tinklelio struktūrą. Tad bevaikščiodami Bostono netiesiomis gatvėmis tarytum atsipūtėm, kadangi jis turbūt ne vienam europiečiui – ir ne-europiečiui – primena senesnius miestus gimtojoje šalyje. 

Ne tik miesto planas, aišku, sudaro tokį įspūdį. Taip pat – ir senos bažnyčios, kartais supamos naujų dangoraižių, ir garsusis Quincy turgus, prie pat kurio ir buvome apsistoję (ir kurio pigus maistas padėjo neišleisti visų santaupų). Jaukios gatvelės, gražūs parkai su skulptūromis, gatvės muzikantai, ir, kaip Bostonui ir pridera, gausybė airiškų barų, kurių nepamatyti per kokias dešimt minučių bešmirinėjant po miestą neįmanoma: „taip, Bostonas gal ir nieko“ buvo mūsų nesudėtingų įvertinimų išvada. 

 

4bostonas-2.JPG 

Ne itin prabangi Padėkos dienos vakarienė…
Pamiršau paminėti, kad į Bostoną vykome beveik per pačią Padėkos dieną, vieną svarbiausių nacionalinių švenčių JAV. Studentai, visi kas tik gali, skuba namo, ir tada jau sėda prie stalo, žadančio persivalgymą. Atsukus laiką metus atgal nuo kelionės į Bostoną, aš irgi būtent taip sutikau savo pirmąją Padėkos dieną. O antra… Antra, maisto atžvilgiu, buvo kiek kitokia.
Taigi, Padėkos dienos vakare beklaidžiodami po Bostoną, nusprendėme save kuo nors palepinti (t.y., valgyti nebe pigiajame turguje, o „normalioje“ kavinėje). Iš pradžių dar naiviai galvojome, kad gal bus sunku rasti laisvų barų ir kavinių – gi, visgi, šventė, ir žmonės, turbūt, bus vietas rezervavę ar tiesiog sugužėję į restoranėlius. Sakau, „naiviai“, nes tokios mintys reiškė ir įsitikinimą, jog…kavinės ir restoranai bus, visų pirma, atidaryti.

Tad, pradėjome paieškas. Pirma vieta – uždaryta. Bandome dar kartą – nieko. Kavinės kitoj gatvėj – visos su „uždaryta“ ženklais. Taip bergždžiai pasivaikščioję gerą pusvalandį,visgi susitaikėme su karčia – nors, veikiau, beskone – tiesa, kad visgi Padėkos dieną žmonės švenčia namuose, ir viskas užsidaro. Iš šios situacijos mus dalinai išgelbėjo visą parą dirbanti parduotuvė, iš kurios pirktos „gėrybės“ vėliau papuošė mūsų „vaišių stalą“. Keletas šaltų sumuštinių ir pora pakelių sausainių: nors galbūt tą dieną dėkoti turėjome už ne itin daug, visgi abu džiaugėmės, kad gyvenime nieko netrūksta ir, štai, dabar dar ir Bostoną sugebėjome pamatyti.

 

Muzikali kelionė namo 
Iki šiol iš visų miestų, kuriuose teko pabuvoti JAV (jų sąrašas nėra įspūdingas, bet..panašus į tikrą sąrašą), Bostonas paliko bene geriausią įspūdį. Teko į jį sugrįžti ir vėliau, tad pamačiau dar daugiau gražių vietų, kiek priminusių ne vieną Europos miestą. 

Na, o savo kelionę užbaigėme su tuo pačiu draugu automobilyje, besiklausydami, kaip sakoma, senų gerų dainų, ir kartas nuo karto muzikos klausymąsi paversdami į karaokė vakarėlį ant ratų (nors mašinoje buvome tik trise, visgi kaip ir tikrame karaokė bare, buvo ir gerai dainuojančių, ir siaubingai; kuriai pusei aš priklausiau – istorija nutyli). Pasiekę savo universiteto miestelį, dar kartą pasidžiaugėme degalų kainomis ir tuo, kad po tų daugiau nei septynių valandų kelionės pagaliau krisime kad ir į ne itin prabangias bendrabučio lovas. „Bostonas – check, žiūrėsime, kas bus toliau.“

 

4bostonas-1.JPG 

Nuotraukos Justinos Poškevičiūtės 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos