Pėsčiomis per Farerų salas: pažintis su paukščių, avių ir nenuspėjamų orų kraštu

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2014, Spalio 21d.

Esu kalbinusi nemažai po Europą keliavusių pašnekovų, tačiau niekuomet neteko klausyti pasakojimo apie Farerų salas. Nors pavadinimas mums visiems gerai žinomas, panašu, kad retas lietuvis traukia atostogauti į šias salas. Tačiau aktyvų poilsį mėgstantys Vilniaus universiteto Žygeivių klubo nariai Austėja ir Ignas nesivaiko mados tendencijų ir į savo aplankytų vietų sąrašą džiugiai įtraukė Farerus, po kuriuos pėsčiomis keliavo net pustrečios savaitės.

Kaip kilo idėja keliauti į Farerus? Kaip planavotės kelionę ir kur ieškojote informacijos?
Apie Farerus kaip apie galimą variantą atostogoms prieš metus pirmą kartą papasakojo bei nuotraukas parodė ten keliavęs draugas iš Prancūzijos. Sudomino ir suintrigavo tai, jog Farerai – ne itin populiari, ganėtinai nedažnai pasirenkama vieta atostogoms, o Lietuvoje apie juos dažniausiai žinoma tik tiek, kad, turėdama vos 50 tūkst. gyventojų, ši šalis turi futbolo komandą, prieš kurią Lietuvos rinktinė kartais netgi laimi. (Juokiasi.) Įdomu ir tai, kad Farerų salos priklauso Danijos karalystei, tačiau nepriklauso Europos Sąjungai.

Mūsų kelionės planas nebuvo konkretus. Žinojome, kad turėsime gana daug laiko, taigi tikslas buvo tiesiog pasivaikščioti po salas, kalnus, pajusti jų „dvasią“. Šiek tiek informacijos apie salas ir galimus maršrutus radome internete, na, o vos atvykus, oro uosto turistų informacijos centre pasiėmėme nemokamą ir ganėtinai išsamų turistinį gidą, taip pat nusipirkome detalų žemėlapį, kuriame buvo pavaizduoti ne tik automobilių, bet ir pėsčiųjų takai.

 

17fareru-salos.jpg 

Kodėl nusprendėte keliauti pėsčiomis arba tranzuoti? Nesate poilsinių kelionių mėgėjai?
Mėgstame aktyvų poilsį bei atostogas, abu priklausome Vilniaus universiteto žygeivių klubui. O keliavimas pėsčiomis Fareruose – ko gero vienintelis būdas, leidžiantis geriau pažinti šį kraštą. Automobiliu viską įveiktum labai greitai, dviračiu negalėtum kopti stačiais žolingais šlaitais. Einant pėsčiomis galima užtikti tokių vietų, apie kurias nerašo gidai ir kiti kelionių vadovai, sudaryti daugiausia tiems, kurie pastato automobilį aikštelėje, aplanko kokį nors turistinį objektą, nusifotografuoja ir grįžta į viešbutį. Nors, tiesą sakant, Fareruose tokių vietų nėra itin daug…

Ėjimas kalnų ir pievų takeliais palei stačius vandenyno skalaujamus šlaitus, kai vieninteliai sutinkami gyventojai yra avys ir paukščiai, yra tai, kas labiausiai žavi ir leidžia pasijausti Farerų bei jų gamtos dalimi. Dauguma mažų, kartais vos pastebimų takelių, kuriais eidavome – tai senieji keliai, jungę kaimus ar nuošaliai stovinčias žvejų sodybas. Šiais laikais į daugumą miestelių jau veda puikūs asfaltuoti keliai, tačiau tik einant senaisiais maršrutais galima pamatyti tikrąjį salų veidą. Ten, kur asfaltuotų kelių nebūdavo galima išvengti, ar norint persikelti į kitą salą (daugumą salų šiuo metu jungia tiltai bei tuneliai) rinkdavomės tranzavimą, o ne viešąjį transportą, nes taip atsirado galimybė šiek tiek pabendrauti bei susipažinti su vietiniais gyventojais.  

 

17fareru-salos2.jpg 

Tad po salas keliavote 2,5 savaitės. Kokį įspūdį paliko tenykštė gamta?
Visų pirma į akis krenta tai, kad Fareruose nėra medžių. Aukščiausias Farerų kalnas nėra itin didelis – 886 m aukščio, tačiau visas salynas be galo kalvotas, su į vandenyną besileidžiančiais stačiais uolėtais skardžiais, kurių plyšiuose peri ir gyvena tūkstančiai paukščių. Fareruose yra ir aukščiausias Europoje (bei vienas aukščiausių pasaulyje) skardis į jūrą, kurio aukštis 750 metrų – vaizdai ten stovint išties įspūdingi. Kalnai salose apaugę žalia žole, po kurią ganosi daugybė avių. Dėl nuošalumo, ramybės ir nedidelio gyventojų skaičiaus, Farerai – rojus įvairiausiems paukščiams bei jų stebėtojams ar fotografams. Ypatingai mieli yra mažieji pufinai, kurių didžiausia kolonija gyvena vos 10 kv. km dydžio Mykines saloje. Jie peri žaliuose salos šlaituose esančiuose urveliuose.

Atskira tema Fareruose – oras. Kadangi salos išsidėsčiusios tiesiai ant Golfo srovės Atlanto vandenyne, klimatas čia drėgnas ir gana švelnus. Žiemą temperatūra dažniausiai nenukrenta žemiau nulio, na o vasarą paprastai laikosi apie 10-12 laipsnių šilumos. Dėl Golfo srovės bei kalnuoto kraštovaizdžio orai keičiasi gana greitai, dažni rūkai, debesys, vėjai, lengvi lietūs. Labai iš anksto planuotis maršruto dažniausiai neverta, nes orai dažnai planus pakoreguoja. Pvz., vieną dieną buvom suplanavę užlipti į aukščiausią Farerų kalną, nuo kurio viršūnės turėjo atsiverti visų salų panorama. Deja, užlipus ant viršūnės viskas, ką matėme, tai buvo maždaug 10 metrų prieš save…

Kelias valandas dar turėjome vilties, kad situacija pasikeis, tačiau vėliau pasidavėme ir nusileidome žemyn. O tada debesys staiga prasisklaidė ir ėmė šviesti saulė. Pasitarę nusprendėme grįžti ir antrą kartą per tą pačią dieną pabuvojome ant aukščiausio kalno viršūnės, tik šįkart vaizdo jau nebegadino debesys ir rūkas. (Šypsosi.) Dažnai būdavo ir taip, kad vienoje saloje lyja, o pavažiavus vos 10 kilometrų – oras visiškai kitoks, taigi kartais užklupus prastam orui, bandydavome nuo jo „pabėgti“ į kitas salas.

 

Ilgesnius atstumus tranzuodavote ir taip turėjote galimybę susipažinti su vietiniais. Kokie
jie? Ar noriai pavežėdavo?

Tranzavimas Fareruose didelių problemų nesukėlė ir buvo labai puiki galimybė iš arčiau susipažinti su gyvenimu salose.  Laukti dažniausiai netekdavo ilgai, o ir patys vairuotojai buvo draugiški, noriai pasakodavo bei atsakinėdavo į mūsų klausimus.

Visuose Fareruose gyvena vos apie 50 tūkst. žmonių, tačiau jie turi savo kalbą, kildinamą iš senosios norvegų kalbos, be to, visi laisvai kalba daniškai. Anglų kalba taip pat yra labai populiari, ja puikiai bendrauja net ir vyresnio amžiaus žmonės. Taigi susikalbėti su vietiniais problemų tikrai nekildavo.

Įdomu tai, jog beveik visi klausdavo, ar mes nepriklausome „Green peace“ ar „Sea Shepards“ organizacijoms, mat kiekvienais metais į Farerus atvyksta šimtai savanorių, kovojančių prieš čia vykstančias banginių medžiokles. Apie šį reiškinį buvom šiek tiek girdėję anksčiau, tačiau tranzuodami galėjome išklausyti abi stovyklas – tiek vietinius gyventojus, kuriems šis reiškinys yra šimtmečius gyvuojanti bendruomenės tradicija, tiek mus pavežėjusius  Fareruose „patruliuojančius“ savanorius, visomis išgalėmis kovojančius prieš šį reiškinį.

Kai kurie tranzuojant sutikti žmonės buvo itin malonūs. Pvz., paskutinę dieną sutikta ir mus vos kelis kilometrus turėjusi pavežėti garbaus amžiaus pora pasikvietė į svečius arbatos. Žinoma neatsisakėme, taigi gavome puikią progą ilgiau pabendrauti su visą savo gyvenimą Fareruose pragyvenusiais fareriečiais bei paragauti labai skanių  tradicinių žuvies kotletukų, gaminamų su avienos lašiniais.

 

17fareru-salos3.jpg 

Kelionės metu gyvendavote palapinėje. Kokiose vietose dažniausiai apsistodavote?

Fareruose visa žemė – privati nuosavybė, tad nėra valstybinės žemės. Beveik visur pievos yra skirtos avims ganytis, taigi sklypai aptverti tvoromis. Teoriškai statyti palapinę galima tik gavus žmogaus, kuriam ta žemė priklauso, leidimą. Tačiau rasti tą žmogų (o kartais ir apskritai rasti žmogų) nėra lengva, tad palapinę statydavom tiesiog ten, kur rasdavom lygesnę ir gražesnę vietą. Artėjant vakarui pradėdavom palengva tokios ieškoti. Pageidautini kriterijai palapinės „viešbučio“ vietai: upelis, gražus vaizdas, toliau nuo gyvenviečių, užuovėja. Jokių problemų dėl palapinės statymo neturėjome.

 

Ar daug pinigų išleidote? Nes Farerai skamba tikrai brangiai ir prabangiai.
Pagrindines išlaidas sudarė lėktuvo bilietai. Iš Vilniaus su „Wizzair“ skridome į Bergeną Norvegijoje, iš čia, pernakvoję oro uoste, kitą dieną su „Atlantic airways“ išskridome į Farerus. Lėktuvo bilietai pirmyn–atgal mums kainavo apie 1200 Lt. Pačiuose Fareruose labai daug išlaidų neturėjome, visų pirma dėl to, kad nakvodavome palapinėje, taip pat turėjome primusą ir maistą gamindavomės patys. Tad tik atvykus svarbiausi pirkiniai buvo detalus salų žemėlapis ir dujų balionėlis. Radus šiuos daiktus, kelionei buvo pasiruošta. 
Kadangi Farerai – ypatingai brangi šalis, maisto kainos viršija lietuviškas 2-3 kartus, didžiąją dalį maisto atsivežėme iš Lietuvos, pritrūkus, ar užsinorėjus ko nors ypatingo, pvz., pieno su sausainiais, nusipirkdavome maisto prekių parduotuvėse. Kavinėse valgyti nebandėme. (Juokiasi.) 

Pusryčiams ir vakarienei gamindavome įvairias kruopų košes, makaronus, pietums dažniausiai užtekdavo sumuštinių, turėjome nemažai lietuviškų saldumynų, riešutų. Šiaip kainos panašios kaip Norvegijoje ar Danijoje, tačiau salos yra tokios mažos, kad vos ne viską gyventojai turi importuoti, tad akivaizdu, jog susidaro nemaži antkainiai. Įdomu tai, kad net ir avieną, nors avių Fareruose daugiau nei gyventojų, fareriečiai importuoja iš Brazilijos ar Naujosios Zelandijos, nes savų avių, laisvai besiganančių žaliose salų pievose, mėsą labiau apsimoka eksportuoti, nei vartoti patiems. Taigi grįžtant prie finansų, 2,5 savaitės Fareruose mums kainavo apie 1800 Lt žmogui.

 

Kokių patarimų turėtumėte tiems, kurie susidomėjo Farerais?
Neplanuokite kelionės labai detaliai iš anksto. Viską geriau spręsti vietoje, nes čia oras diktuoja sąlygas. Geriau iš anksto nusiteikti, kad ne oras lemia nuotaiką ar kelionės „sėkmę“. Reikia mėgautis vaizdais bei ypatinga Farerų atmosfera tiek šviečiant saulei, tiek lyjant lietui. (Šypsosi.)

Iš „techninės“pusės patarimas būtų įsimesti GPS arba kompasą su žemėlapiu, kas tikrai praverčia užslinkus rūkui. Gana svarbu Fareruose – tinkama apranga, kuri turėtų būti neperšlampama, atspari vėjui, greit džiūstanti. Jei planuojate nakvoti palapinėje – tas pats galioja ir jai.

 

17fareru-salos1.jpg 

Nuotraukos iš asmeninio Austėjos ir Igno archyvo 

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos