Savaitė Gruzijoje – stebuklingos gydyklos, uolų miestas ir | Kelionių manija

Savaitė Gruzijoje – stebuklingos gydyklos, uolų miestas ir upės vyno

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2014, Rugsėjo 11d.

„Jie neturi prekybininko gyslelės. Dažniausiai pardavėjas sėdi ant savo parduotuvės laiptų, tad tau, pirkėjui, norint užeiti, reikia pro jį praeiti, o jam – atsistoti. O tai jau jam nepatogu. Dėl to ir susidariau įspūdį, kad jie šiek tiek tinginiai, mes, lietuviai, daug darbštesni“, – apie vietinius žmones sako savaitę po Gruziją keliavusi Dalia ir priduria, kad pinigai, deja, jau spėjo sugadinti kai kuriuos gruzinus. Turistai iš Europos, jų įsitikinimu, yra turtingi, tad iš jų prašoma vos ne dviguba kaina. Tačiau net ir šie ne itin malonūs niuansai negali nustelbti Gruzijos gamtos ir miestų grožio.

 

Stebuklingos gydyklos ir niekam netrukdanti netvarka
„Į Gruziją skridome su pigių skrydžių avialinijomis tiesiai į Kutaisį. Lėktuvo bilietai tikrai pigūs – 400 litų į abi puses, tad keliauti į Gruziją dabar tikrai verta. O mūsų kelionė prasidėjo nuo Cchaltubo regiono, kuris garsėja savo gydyklomis ir sanatorijomis. Ten esančios požeminės mineralinės versmės turi „stebuklingų“ galių – sako, kad gali išgydyti net nevaisingumą“, – keliautojų portalui kelioniumanija.lt pasakojo gydyklose viešėjusi pašnekovė. Standartinė kaina už nakvynę dviems su pusryčiais tokioje gydykloje ar sanatorijoje – 180 dolerių.
Regionas Daliai priminė lyg po Černobilio sprogimo apleistas vietoves, tačiau viskas šiuo metu tvarkoma ir modernizuojama. Po kelerių metų  Cchaltubas neabejotinai bus turistų traukos tašku.
Toliau pašnekovės kelionė tęsėsi link netoli Kaukazo esančių kalnų, į kur važiuoti teko palei rusų valdomą Osetijos regioną. „Ten viskas ramu, nieko neįprasto nesimato, tiesiog negalima įvažiuoti į tą teritoriją“, – priduria Dalia. Pravažiavus šią vietovę, atsivėrė vaizdas į Kazbeką – aukščiausią Gruzijos viršukalnę.   

„Visuose kalnų lygiuose, kur bepakiltum, glaudžiasi miesteliai. Atrodo, kad gyvenime neužvažiuotum tais serpantinais, o jie ten gyvena! Valstybė kompensuoja tokių miestelių gyventojams dujas, tad žmonės ir gyvena tuose kaimuose. Kartais kyla klausimas, iš ko jie gyvena, nes kiurkso paprastos bakūžės, nėra jokios infrastruktūros, o žmonių – pilna. Net ir jaunų. Jie tiesiog sėdi prie namų ir nieko nedirba, tad tuose kaimuose labai netvarkinga, viskas apaugę žole, o jie sėdi ant suoliukų išsišiepę ir kalbasi“, – vietinių gyvenimo būdu stebėjosi Dalia. 

Nuostabioji sostinė ir paslaptingas uolų miestas
Vėliau Dalia su keliautojų grupe patraukė į sostinę, kuri paliko bene didžiausią įspūdį. Pasak jos, Tbilisis visiškai nepanašus į kitas Gruzijos vietoves – tvarkingas, gražus, kaip sako, tiesiog „išlaižytas“. „Labai gražus sostinės senamiestis, kupinas kultūros objektų. Ir viešasis transportas čia labai pigus – vos 80 centų. Tad tikrai verta važinėti juo, o ne taksi, kuris kainuoja apie 15 litų“, – pataria pašnekovė ir priduria, kad visoje šalyje geriau rinktis viešąjį transportą, mat keliuose labai mažai ženklų, ne visur yra kelio juostos, tad visi važinėja signalizuodami.
Iš Tbilisio visi patraukė į gana kontraversišką vietą – Josifo Stalino muziejų, esantį gimtajame jo mieste – Goryje. „Visi nuėjo į tą muziejų, bet aš iš principo nėjau. Negalėjau patikėti, kai pamačiau, kad pas juos pilna suvenyrų su jo atvaizdais. Net ant degtinės butelio užklijuota Stalino nuotrauka. Tačiau sako, kad šiuo metu gruzinai pasiskirstę per pusę – vieni už Staliną, kiti prieš. Jis, nors ir būdamas gruzinas, savo gimtinei nenuolaidžiavo. Priešingai, gal net buvo žiauresnis“, – tvirtino Dalia.

Tačiau netrukus nemalonią istoriją pakeitė paslaptingesnė ir įdomesnė patirtis. Keliautojai aplankė uolų miestą Vardzią, kuriam net 3 tūkstančiai metų. Ten gyvenę vergai iškalė uolose kambarius, sales, koridorius, laiptines, butus… „Esu lankiusis Kryme esančiame uolų mieste, tad, palyginus su šiuo šedevru, ten viskas labai paprasta. Čia jie iškalė net arkas. Yra legenda, kad kiekvienam vergui buvo duota po akmens luitą, kuriuo jie turėdavo kalti. Jam susidėvėjus viduje likdavo aukso gabalėlis, kuriuo jie galėdavo išsipirkti savo laisvę“, – portalui kelioniumanija.lt pasakojo uolų miestu susižavėjusi Dalia.  

 

19Gruzija-ispudziai1.jpg 

Įspūdingas uolų miestas – Vardzia  

Gruziniškas Dubajus ir sukčiaujantys taksistai
Toliau keliautojai pasuko link žymiausio Gruzijos kurorto – Batumio, kuris, Dalios akimis, yra gruziniškasis Dubajus. Miesto pastatai itin modernūs ir šiuolaikiški, visa pakrantė sutvarkyta ir pritaikyta turistams.
„Vasarą pas juos būna labai daug kultūrinių renginių bei koncertų, mat jie konkuruoja su Turkijos kurortais, esančiais vos už 10 kilometrų. Turkų viešbučiuose paprastai yra „viskas įskaičiuota“, o gruzinai, to neturėdami, turistus mėgina pritraukti savo kultūra. Vienintelis viešbutis, kur viskas įskaičiuota, yra kitame mieste Kapuleti. Jis daug ramesnis lyginant su niekuomet nemiegančiu ir naktinių klubų pilnu Batumiu“, – planuojantiems aplankyti Gruziją, pasufleravo pašnekovė.
Ir tiems, kurie ketina apsistoti Batumyje, Dalia pataria būti itin atsargiais su taksistais, mat šie jau įsigudrino sukčiauti.

„Pasiėmėme vietinį taksistą su „žiguliuku“, kuris pasakė, kad už mūsų keturių valandų kelionę paims 50 larių, tačiau po dviejų valandų nusprendėme, kad nebeverta mums važinėti, nes neradome to, ko norėjome. Staiga vairuotojas už keturias valandas užsiprašė ne 50 larių, o 50 eurų. Nemokėjome jam tos sumos, sumokėjome už dvi valandas tiek, kiek mums atrodė teisinga ir išlipome. Pas juos įsigalėjęs požiūris, kad, jei esi europietis, gali už viską susimokėti. Ir daug. Tas man labai nepatiko“, – nusivylimo taksistų akiplėšiškumu neslėpė Dalia.  

 

Šašlykai, chačapuri ir vynas

Ir pagaliau atėjo laikas pakalbėti apie dar kelis Gruziją garsinančius dalykus – šokius, maistą ir… žinoma – vyną.

 

19Gruzija-ispudziai.jpg 

Gruziniški skanėstai 

kelioniumanija.lt pašnekovę nudžiugino didelis šašlykų pasirinkimas – iš veršienos, jautienos, avienos… „Mėsa ten labai geros kokybės, netgi ta pati kiauliena nepanaši į kiaulieną Lietuvoje. Jie kiaules paleidžia į kalnus, ten jos laksto kur nori. Įdomiausia, kad kiaulės namo grįžta tik rudenį. Paleidi jas pavasarį ir jos pačios rudenį grįžta tiesiai pas tave namo. Sakė, kad būna labai mažas procentas tų, kurias sudoroja laukiniai gyvūnai, o kaimynai, kaip sakė, irgi nevagia gyvulių“, – tenykštę gyvulių auginimo kultūrą gyrė Dalia.
Apskritai, pašnekovės teigimu, gruzinai labai daug valgo. Stalai tiesiog lūždavo nuo nacionalinių patiekalų. Vienas populiariausių patiekalų – chačapuri bandelės, kurias kiekvienas restoranas ruošia vis kitaip. Štai Batumio krašte bandelę kepa krosnyje, o traukdami iš krosnies įmuša kiaušinį ir uždeda sūrio. Vėliau reikia sumaišyti sūrį su kiaušiniu, laužti bandelės galą, dažyti į tą užtepėlę ir valgyti. O desertui gruzinai valgo buivolių rūgpienį. Gal skamba ir ne itin apetitingai, tačiau pašnekovės tvirtinimu, šis desertas – labai skanus.
O kur dar gausybė vynų! „Viename prekybos centre mačiau kokias dešimt merginų, atstovaujančių skirtingas vynines. Gali vietoje paragauti vyno ir išsirinkti, kurį nori pirkti, nes parduotuvėse pūpso ne kelios lentynos vyno, o kelios sienos“, – juokėsi Dalia.
Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.