Ypatingi lietuvės Naujieji metai Ganoje – šalyje, į kurią po šio pasakojimo svajosite nuvykti (II)

Autorius: Astra Petkūnaitė | Kelionių manija , 2014, Kovo 17d.
Naujuosius metu tolimojoje Ganoje sutikusi žurnalistė Jūratė Ražkovskytė keliautojų portalui kelioniumanija.lt toliau pasakoja apie šios šalies kontrastus ir stereotipus, „gatvinį“ gyvenimo būdą ir ypatingai aštrų maistą.

Kokius stereotipus pati sau ar draugams paneigei apie Ganą? Kaip juokavai pati, iki šiol visi galvojame, kad afrikiečiai gyvena medžiuose ir laksto nuogi.

Gana – viena geriausiai išsivysčiusių Vakarų Afrikos valstybių. Jeigu jie kada ir lakstė pliki, dabar to tikrai nepamatysite nei miestuose, nei kaimuose. Ganoje nėra Kenijai ar Etiopijai būdingų laukinių kaimelių su vis dar pusiau laukiniais gyventojais. Žmonės čia rengiasi normaliais, europietiškais drabužiais, o eidami į bažnyčią, ar per šventes, puošiasi iš spalvingų vietinių audinių siūtais rūbais. Dažniausiai per šventes, laidotuves, ar priimdami garbingus svečius, vyrai apsirengia pagal senąsias tradicijas – ilgas raštuotas medvilninio audinio gabalas perjuosiamas per strėnas ir vienas galas užmetamas per petį. Kartais tai – net karališkos kilmės ženklas. Šiaurės Ganoje gyvena daugiau musulmonų, todėl ten moterys dėvi kur kas uždaresnius drabužius, vyrai – plačias, laisvas liemenes.

Mitas, kad ganiečiai nešvarūs ir apsileidę. Dauguma drabužius tebeskalbia rankomis, nes skalbimo mašina yra prabanga, tačiau vaikšto visada akinančiai švariais rūbais. Ypatingai vyrai mėgsta baltos spalvos marškinėlius ir kelnes. Ir po kelių išėjimų į gatvę vėl to paties apdulkėjusio ir priprakaituoto drabužio nebesirengs.

Kaip juokdamasi pasakojau draugams, ganiečių gyvenimo būdas – gatvinis. Ryte atsikėlę, nusiprausę, švariai apsirengę jie eina į darbus, universitetus ar tiesiog į gatves. Čia tu gali gauti visko, nes ant sankryžų stoviniuoja būriai pardavėjų su traškučiais, vandeniu, apelsinais, kompaktiniais diskais, karoliais, kempinėmis, skutimosi peiliukais, žuvimi, duona… Įsivaizduokite, kad visi mūsų Gariūnai staiga išeitų į gatves. (Juokiasi.) Automobiliams sustojus prie šviesoforo, vieni prekeiviai įkyriai savo prekes kiša pro atvirus langus, kiti tiesiog lėtai juda tarp mašinų eilių su sunkiais padėklais ant galvų.

Daugumai ganiečių namai – tai lova, ar net čiužinys tiesiog ant žemės, pora kėdžių ir spinta. Jokių paveikslų ant sienų, nebent koks plakatas, pridengiantis remonto reikalaujančią kiaurymę. Turtingesniuose namuose pagrindinė puošmena – dirbtinių gėlių kompozicijos ir tarsi nuo amerikietiškų serialų nusižiūrėtos dailiai klostuotos užuolaidos su kutais. Jeigu tik kišenė išgali, dar privalomos masyvios sofos ir foteliai, kuriuose patogiai išsidrėbus žiūrimas televizorius ir klausomasi muzikos.

Visgi dažniausiai europietiškas namų puoselėjimas ir puošimas jiems visiškai nesuprantamas. Jiems kur kas svarbiau užsidėti ant savęs tai, ką turi geriausio. Tave, išėjusį iš namų, visi turi matytų švarų, gražų ir puošnų. Moterys dievina ne tik ryškiaspalvius drabužius, bet ir ryškiai dažo kojų bei rankų nagus, vokams negaili blizgių ryškių šešėlių, o jų aksesuarai turi būti masyvūs ir traukiantys akį. Tiesa, būti moterimi Ganoje nelengva – jos nėra itin gerbiamos vietinių vyrų, jos dirba kur kas daugiau ir sunkiau nei vyrai, gimdo vaikus ir plačiomis audinio juostomis užsirišusios juos už nugaros, vėl išeina į darbus.

 

6gana-senovin--s-apeigos.jpg

Senovinės apeigos Ganoje

 

Ar savarankiškai keliauti į Ganą nusprendusiems turėtum patarimų apie kelionės planavimą? Kokias vietas būtina aplankyti, kokių saugumo priemonių laikytis?

Geriausias laikas Ganoje – nuo spalio iki gegužės mėnesio, nes vėliau prasideda liūčių sezonas ir galite gauti visai neplanuoto lietaus. Iš esmės karštis ten nuolatinis ir beveik nekintantis. Mažiau karšta beveik nebūna, būna tik daugiau karšta. (Juokiasi.) Termometras gali nuolat rodyti tuos pačius 30 laipsnių šilumos, bet jausmas tarsi būtum drėgnoje 70 laipsnių karščio pirtyje.

Pirmiausia keliauti į Ganą patarčiau be jokių kelionių agentūrų. Lietuvoje, kiek žinau, kol kas ir nėra nė vienos, kuri organizuotų tokias keliones. Kelionių agentūras domina nebent Etiopija, Kenija ar Pietų Afrikos Respublika. Viską lengva susiplanuoti pačiam. Vizą irgi pigiau darytis pačiam: visus reikiamus dokumentus siunti į Ganos ambasadą Berlyne ir vizą atsiimi asmeniškai arba per kurjerį. Pigesnių skrydžio bilietų reikėtų pradėti ieškoti likus geram pusmečiui iki numatomos kelionės, nes ilgainiui jie pabrangsta, kartais net triskart. Vidutiniškai bilietas į abi puses atsieina apie 2500-3500 litų. Viešbučiai Akroje nėra pigūs. Už maždaug 60-80 litų per parą galite gauti kambarį netoli nuo centro, su dušu ir kondicionieriumi, tačiau net dviem žvaigždutėmis tokio kambario pažymėti nedrįsčiau. Kita vertus, ne viešbutyje juk sėdėti tokį kelią nuskridus. (Šypsosi.)

Gana yra ganėtinai didelė šalis, tad net po sostinę judėti pėsčiomis gana sudėtinga: šaligatvių nerasite, o vos pasukus už kampo – nei gatvės pavadinimo, nei pačios gatvės nebelieka. Tarp namelių ir parduotuvėlių vingiuoja išminti molio takeliai, kuriuose orientuojasi tik vietiniai. Be vietinio vairuotojo ir automobilio pasiklysti labai lengva.

Šalies grožis ir natūralumas atsiskleidžia ištrūkus iš sostinės centro. Mieste net jūra yra be galo nešvari. Pakrantėje yra įsikūrę gana prabangūs viešbučiai, tačiau jie vilioja ne sutvarkyta pajūrio pakrante, o žydrais chloruotais baseinais ir aukšta tvora aplinkui, saugančia turistus nuo įkyrių prekeivių, vaikštančių pajūriu. Sumanius pasivaikščioti pakrante ir žengus už tvoros ribos, gali patekti tiesiai į sąvartyną ar kiaulių ganyklą, nes baisiausias nusikaltimas, kurį daro ganiečiai – šiukšles meta ten, kur stovi. O ypatingai saugotis nėra ko, nebent įkyrių gerbėjų, žūtbūt norinčių susipažinti ir pabendrauti.

 

Kuri vieta Ganoje tau pačiai yra mylimiausia ir mėgstamiausia?

Mano rojus Ganoje – Brenu paplūdimys, kur yra du viešbutukai (vienas pigus, kitas brangus), kavinukė, kur pietums tau gali patiekti ką tik sužvejotą omarą, išspausti šviežių ananasų sulčių. Bet svarbiausia – švarutėlis paplūdimys praktiškai be žmonių.

 

6gana-Brenu-beach-8.jpg

Brenu Beach, Gana 

Vykstant į kiekvieną šalį, visuomet maga paragauti tradicinių patiekalų. Ar tave sužavėjo Ganos virtuvė?
Mūsų skoniui Ganos virtuvė yra visiškai neįprasta ir be galo aštri, bet kai ką valgyti įmanoma. Vietinėse kavinukėse europietiškų salotų ar kotletuko negausi, tad tenka priprasti ir prisitaikyti. Mums įprasčiausias – palmių aliejuje apskrudintas vištos ketvirtis su ryžiais, kurie šiek tiek pakepinami su morkomis ir žirneliais.
Vietiniai beveik nevalgo daržovių, todėl kavinėje nesitikėkite gauti šviežių salotų. Geriausiu atveju tai bus baltagūžis smulkiai pjaustytas kopūstas, sumaišytas su majonezu. Užtat dieviška yra imbiero ir pipirų mišiniu įtrinta ir tiesiog ant grotelių iškepta tilapija.

6gana-o--kienos-tro--kinys-su-banku.jpg

Ožkienos troškinys su banku Ganoje valgomas rankomis

 

O štai populiariausia Ganoje yra tirštą riebų padažą primenanti sriuba su gabalu ožkienos arba vištienos. Garnyras prie daugelio tokių troškinių yra fufu arba banku. Abu jie yra gaminami kelias valandas specialiame mediniame inde trinant ir plakant miltingą bulvę primenantį šakniavaisį. Skonis šiek tiek primena žalią tešlą. (Šypsosi.)

Maistas valgomas pirštais atsignybiant po gabalėlį fufu ar banku ir mėsos. Jie net įsigudrina tą padažą primenantį skystį išsemti be jokių šaukštų, tik pirštais!

Dar vienas populiarus patiekalas – waache: į vieną lėkštę sukraunamos virtos pupelės, makaronai, virtas kiaušinis, gabalas mėsos ir gabalas žuvies. Viskas užpilama pačiu aštriausiu pasaulyje aitriųjų pipirų padažu. Paprastai tokia baltymų bomba suvalgoma anksti ryte, nes suteikia energijos visai dienai.  Nors Ganos virtuvė – be galo aštri ir nėra ypatingai skani, užtat – visada šviežia. Vaisiai čia neapsakomo saldumo ir aromato.

 

6gana-a--trausi-pasaulyje-pipiriukai.jpg

Aštriausi pasaulyje pipiriukai

 

Kas iki šiol tave labiausiai stebina šioje šalyje, prie ko negali priprasti, kas galbūt vis dar šokiruoja ar net gąsdina?
Jeigu atvirai, labiausiai gąsdina kažkokia ypatinga tos šalies trauka. Esu keliavusi po kur kas gražesnes, kur kas egzotiškesnes ir net įdomesnes vietas, tačiau kartą aplankęs šią šalį, ne vienas nori sugrįžti. Galbūt užburia vietinių žmonių draugiškumas, gal šypsenos, gal egzotiška gamta ir kardinaliai priešingas mums gyvenimo būdas. Iš ten parsivežta savotiška vidinė laisvė paskui dar gerą pusmetį padeda gyventi nuolat skubančioje ir šurmulingoje mūsų Europoje. Nustoji beprotiškai skubėti, „kalti pinigus“, kovoti už vietą po saule ir karjerą…

Dar kurį laiką norisi valgyti rankomis, šokti vos suskambus muzikai, puoštis masyviais spalvingais karoliais ir, į šalį nustūmus visus juodus ir pilkus drabužius, rengtis spalvotai. Iš ten išsiveži ir malonius prisiminimus, kaip vietiniai vyrai nenuleido nuo tavęs žvilgsnių, kaip po valandos pokalbio išpažino tau meilę, kaip jauteisi geidžiama su visais papildomais ar neegzistuojančiais kilogramais. Juokauju, kad Afrika – vienišų baltųjų moterų rojus. (Šypsosi.) Kiek paskui tų kurortinių meilės romanų virsta tikra, nuoširdžia meile, istorija nutyli. Bet būti baltaode moterimi Ganoje – visai neblogas jausmas. (Šypsosi.)

 

6gana.jpg

Nuotraukos iš asmeninio Jūratės archyvo

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.