7 Antikos pasaulio stebuklų paieškos

Autorius: Kelionių manija , 2010, Kovo 18d.

Prieš 2500 metų dar nebuvo komercinių kelionių organizatorių ir lankytinas vietas išsamiai aprašančių kelionių gidų. Tačiau tuo metu klestėjusios senovės Graikijos rašytojai ir istorikai, keliaudami ir pažindami tuometinį pasaulį, aprašė įspūdingiausius to meto statinius. Jų kelionės apsiribojo Viduržemio jūros regionu, tad ir 7 Antikos stebuklus rastume čia. Deja, tik vienas vienintelis iš jų išliko iki mūsų dienų. Visų kitų statinių vietoje liko tik griuvėsiai, o apie jų didybę žinome tik iš istorinių šaltinių.

 


Didžioji Gizos piramidė


Egipto Gizos slėnyje, netoli Kairo esanti Cheopso piramidė yra vienintelis iš septynių Antikos stebuklų, išlikusių iki mūsų dienų. Beveik 4 tūkstančius metų tai buvo aukščiausias pasaulio statinys. Maždaug 2500 m pr. Kr. pastatyta piramidė buvo skirta egiptiečių faraonui Cheopsui. Skaičiuojama, jog Didžiąją piramidę, kuri užima maždaug 40 tūkst. kv. m plotą statė apie 100 000 žmonių. Manoma, jog 147 m aukščio piramidė buvo pastatyta per 20 metų.


Aleksandrijos švyturys


Aleksandro Makedoniečio Egipto žemėje įkurtos Aleksandrijos uoste stovėjęs švyturys laikomas pirmuoju pasaulyje švyturiu. Faro saloje III a. pr. Kr. pastatytas 117 m aukščio švyturys turėjo padėti į uostą įplaukiantiems laivams išvengti povandeninių uolų.

Švyturio skleidžiama šviesa buvo matyti už 50 km kadangi jo viršūnėje nuolat kurstomų laužų šviesą atspindėjo specialiai įrengti bronzos lakštai. XII a. uždumblėjęs Aleksandrijos uostas ilgainiui buvo apleistas. Švyturys taip pat buvo nebenaudojamas, o XIV a. šį Antikos stebuklą sugriovė žemės drebėjimas. Faro švyturio griuvėsiai buvo panaudoti dabar jo vietoje stovinčios tvirtovės statyboms. 


Artemidės šventykla


Dabartinės Turkijos teritorijoje kadaise klestėjusiame Lydijos krašte vienas svarbiausių miestų buvo Efesas, kurį, pasak legendos, įkūrusios amazonės – karingųjų moterų gentis. Bene žymiausias Efeso statinys buvo milžiniška Artemidės šventykla.

Iš marmuro ir kalkakmenio pastatyta šventykla buvo skirta graikų mėnulio deivei ir gyvūnų globėjai Artemidei. Šventyklos, kuri buvo kur kas didesnė už Atėnų Partenoną, skliautus rėmė apie 120 masyvių kolonų. Iki šių dienų archeologinėje Efeso vietovėje išlikusi viena kolona ir žymiosios šventyklos pamatų likučiai.


Kabantys Babilono sodai


Klestintis senovės Babilono miestas buvo įsikūręs ant Eufrato upės krantų, netoli dabartinio Bagdado Irake. Miestas garsėjo čia įrengtais kabančiaisiais sodais. Nors šis Antikos stebuklas neišliko iki mūsų dienų, tačiau archeologai teigia aptikę šių sodų liekanų.

Apie Babilono sodus rašę Antikos autoriai teigė, jog sodai buvo įrengti maždaug 600 m. pr. Kr. Tuo metu Babiloną valdęs karalius Nabuchodonosoras įsakė terasose įrengti sodus, kuriuose buvo auginami įvairiausių rūšių augalai, atgabenti iš tolimiausių krašto kampelių. Sodai buvo skirti karaliaus žmonai vardu Amytis.


Dzeuso statula


Graikijoje esanti Olimpija kadaise buvo vienas svarbiausių religinių centrų, čia buvo rengiamos olimpinės žaidynės. V a. pr. Kr. Olimpijoje buvo pastatyta šventykla, skirta vyriausiajam graikų dievui Dzeusui, o jos viduje buvo sukurta soste sėdinčio Dzeuso skulptūra, kurios aukštis siekė 13 m.

Deja, statulos likimas buvo liūdnas. IV a. pabaigoje ėmus įsigalėti krikščionybei, romėnai uždraudė olimpines žaidynes, uždarė graikų šventyklas, o Dzeuso statulą išplukdė į Konstantinopolį, kur nepraėjus nė 100 metų kilus gaisrui statula buvo sunaikinta. Šiandien Olimpijoje galima išvysti tik legendinės šventyklos griuvėsius.


Didysis Halikarnaso mauzoliejus


Vieno žymiausių Persijos imperijos valdovų Mausolo sostinė buvo įsikūrusi Halikarnase, dabartinės Turkijos teritorijoje, dabar populiaraus Bodrumo kurorto vietoje. IV a. pr. Kr. valdęs Mausolas, norėdamas įamžinti savo galybę, ėmė statytis didingą antkapį, kuris buvo užbaigtas tik po valdovo mirties. Šis Mauzoliejumi pavadintas antkapis buvo toks įspūdingas, jog jo pavadinimas tapo bendriniu žodžiu.

Didžiulę graikų šventyklą primenančio mauzoliejaus viršūnėje 43 m aukštyje stovėjo žirgų, traukiančių ištaigingą kovos vežimą, skulptūra. Maždaug XV a. galingo žemės drebėjimo metu mauzoliejus buvo visiškai sugriautas, o vėliau iš didingojo statinio likusius akmenis imta naudoti kitų pastatų statybai. Kelias mauzoliejaus vietoje archeologų rastas statulas dabar eksponuoja Britų muziejus Londone, o Bodrume galima pamatyti tik kolonų bei pamatų griuvėsius.


Rodo kolosas


Įspūdingo dydžio saulės dievo Helijaus statula kadaise žymėjo vartus į Rodo uostą. Netoli Turkijos krantų esančios ir Graikijai priklausančios Rodo salos gyventojai statulą nusprendė pastatyti III a. pr. Kr. pergalei prieš graikus pažymėti. 33 m aukščio bronzinė statula kelią į uostą žymėjo tik apie 50 metų ir sugriuvo žemės drebėjimo metu. Žynių sprendimu statula nebuvo atstatyta ir gulėjo apie 900 metų, traukdama smalsuolius apžiūrėti „nuvirtusį“ dieva, kol VII a. kraštą užkariavę sirai statulą išardė, o bronzą išsigabeno į Siriją.

 

Taip pat skaitykite:

Naujieji septyni pasaulio stebuklai

Paslaptingos vietos

Dižiausios pasaulio šventyklos

10 žymių istorinių sienų



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.