Lietuviams pristatinėti Kroatijos nereikia. Dažnas jei ne pats maudėsi krištoliniuose Adrijos jūros pakrančių vandenyse, tai bent girdėjo saulėtų ir šiltų atsiliepimų iš šioje gamtos turtais apdovanotoje šalyje apsilankiusių draugų, giminių ar bendradarbių. Vienas iš gražiausių ir įdomiausių Kroatijos regionų – Istrija, kuriame daugelis ras idealias atostogas.
Mėlynas ir žalias pusiasalis
Mėlyna jūra ir žali laukai – tai dvi spalvos, apibūdinančios vakarinėje Kroatijos dalyje beveik iš visų pusių Adrijos jūros skalaujamą Istrijos pusiasalį. Tačiau šis regionas siūlo ne tik saulę, jūrą ir vaizdingus kalnų peizažus, bet ir yra turtingas istoriniu bei kultūriniu paveldu, stebina puikiu maistu bei savotišku vynu. Dažnas pripažįsta, jog Istrija primena klasikinį vynuogynais bei alyvmedžių giraitėmis paįvairintą ir viso pasaulio poilsiautojų pamėgtą Italijos Toskanos regiono kraštovaizdį.
Istrijos pusiasalio vardo kilmė siejama su ilyrų genties Histri, kurie, kaip manoma, pirmieji įsikūrė šiame pusiasalyje, pavadinimu. Čia savo kolonijas bei vilas buvo įkūrę romėnai, o viduramžiais dėl įtakos žaliajame pusiasalyje ir Adrijos jūroje kovojo įvairios tautos ir valstybės.
Jaukūs pakrančių miesteliai, šilta ir švari jūra, puikus klimatas ir širdingi žmonės – tai pagrindinės priežastys, kodėl Istrijos pusiasalį pamėgo ne tik savo jūros neturintys austrai, bet ir pretenzingieji vokiečiai, o taip pat ir italai.
Romėnų pėdsakais
Nors Istrijos pusiasalyje žmonių gyventa jau priešistoriniais laikais, pirmieji urbanizaciją šioje vietovėje pradėjo romėnai. Jie kaip ir daugelyje kitų Viduržemio jūros regiono teritorijų čia kūrė savo kolonijas, statė miestus, tiesė kelius ir plėtojo prekybą. Savo vilas Istrijos pusiasalyje turėjo nemažai kilmingų romėnų.
Romėnai Istriją buvo pamėgę dar ir dėl to, kad šiame krašte buvo apstu akmens – pagrindinės jų naudotos statybinės medžiagos. Regione buvo ne viena akmens kasykla.
Daugiausia romėnų palikimo išsaugota Puloje, didžiausiame Istrijos pusiasalio mieste. Romėnai čia savo koloniją įkūrė I a. pr. Kr., o ilgainiui Pula tapo svarbiausiu prekybos centru regione. Čia išlikusi imperatoriui Augustui dedikuota šventykla, aplink kurią kadaise buvo išsidėstęs miesto forumas. Taip pat išlikę Heraklio vartai ir Triumfo arka.
Vis dėlto žymiausias romėnų laikų statinys Puloje yra imperatorius Vespasiano statytas amfiteatras, kuris laikomas penktu pagal dydį pasaulyje. Pirmajame mūsų eros amžiuje statytas amfiteatras talpindavo 20 tūkstančių žiūrovų, susirinkdavusių stebėti gladiatorių kovas bei kitus renginius. Įdomu tai, kad anuomet mieste gyveno 5 tūkstančiai gyventojų, t.y. keturis kartus mažiau, negu galėdavo tilpti amfiteatre.
Puloje romėnų laikais taipogi buvo svarbus aliejaus spaudimo centras. Amfiteatro rūsyje eksponuojamos didžiulės molinės amforos, kuriose aliejus būdavo gabenamas ir laikomas.
Romėnų II a. pr. Kr. įkurtas Porečas kadaise buvo karinė stovykla, o senamiestis yra puikiai išlaikęs klasikinį romėnišką suskirstymą kvartalais. Forumo vietoje esančioje Maraforo aikštėje galima išvysti trijų romėnų šventyklų liekanas.
Romėnų pėdsakų gausu ir Brijuni salose, kuriose šiuo metu yra įkurtas nacionalinis parkas. Čia buvo aptiktas didžiausias šio regiono romėnų gyvenamasis kompleksas, kuriame rasta ne tik vilos, bet ir trijų šventyklų, bibliotekos, pirčių liekanos. Taip pat saloje auga alyvmedžiai, kuriems, kaip teigiama, jau daugiau nei 2000 metų.
Viduramžių miesteliai
Ankstyvaisiais viduramžiais Istrijos pusiasalį puldinėjo barbarų gentys, vėliau apsistojo slavai. Tačiau strategiškai patrauklus pusiasalis buvo įvairių tautų ir valstybių interesų sritis. Tad nenuostabu, jog dauguma šio regiono miestelių turėjo masyvias sienas, saugančias nuo užpuolikų. Ypatingai stipriais įvirtinimais galėjo pasigirti labiausiai atakuojami pakrančių miestai.
Adrijos jūroje pradėję karaliauti venecijiečiai siekė išlaikyti savo poziciją bei įsitvirtinti rytinėse Adrijos jūros pakrantėse. XV a. jie kontroliavo beveik visus Istrijos ir Dalmatijos uostamiesčius.
Vienas gražiausių Istrijos pusiasalio miestelių yra Rovinjas, įsikūręs nedideliame pusiasalyje, tad iš visų pusių yra supamas vandens. Venecijiečių valdymo metu tai buvo klestintis miestas. Ir šiandien senamiesčio namai primena tipiškus spalvotus Venecijos pastatus. Virš jaukaus senamiesčio kyla Šv. Eufemijos bažnyčios bokštas, kuris yra aukščiausias visoje Istrijoje.
Dar vienas jaukus senovinis miestelis – tai Motovunas, įkurtas XII a. ant kalvos. Pasakojama legenda, kad miestelį pastatę milžinai, kurie kadaise gyvenę Mirnos upės slėnyje. Charizmatiškasis Motovunas garsus tuo, jog čia kertasi energetiniai meridianai, skleidžiantys itin teigiamą energiją ir turintys raminamąjį poveikį žmonėms.
Opatija – buvęs imperatorių kurortas
Kvarnerio įlankoje esantis Opatijos kurortas yra vienas prabangiausių ir žinomiausių šiame regione. XIX a. viduryje vienas iš Rijekos pirklių greta tuometinio žvejų kaimelio pasistatė vilą ir pavadino ją „Villa Angiolina“, kuri vėliau buvo pertvarkyta į viešbutį ir tapo mėgstama Austrijos-Vengrijos imperatoriškosios šeimos poilsio vieta.
Šiandien Opatija – populiarus kurortas, kviečiantis pasimėgauti saulės voniomis ir tyru Adrijos jūros vandeniu akmenuotose įlankėlėse, išsibarsčiusiose palei 12 km ilgio taką, besidriekiantį pakrante. Netoliese esančių kalnų dėka kurorto klimato sąlygos yra itin patrauklios poilsiui.
Romantiška, judri, pulsuojanti – tokia ta Opatija, įsikūrusi kalno šlaite ir pasislėpusi lauramedžių šešėliuose. Vis dėlto, dar daugiau šių kilniųjų medžių išvysite netoliese esančiame Lovrano kurorte. Jau pats viduramžių miestelio pavadinimas, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia lauramedį, išduoda, kad šis medis čia yra svarbiausias augalas.
Taip pat skaitykite:
Kroatija: nuo šurmuliuojančių kurortų iki gamtos stebuklų
