Autostopu iki Naujosios Zelandijos

Autorius: Raminta Žalkauskaitė , 2010, Lapkričio 23d.

Nors sunkmetis daugeliui apribojo galimybes keliauti, sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Štai Andrejų Sobolevskij pablogėjusi situacija darbe kaip tik paskatino leistis į seniai svajotą kelionę. Apie aštuonis mėnesius autostopu važiavęs iki Naujosios Zelandijos jis įveikė 43,5 tūkst. kilometrų, prilygstančius kelionei aplink pasaulį, ir aplankė devynias šalis, tarp kurių didžiosios Rusija, Kinija ir Australija.


Kaip sugalvojai autostopu leistis į šią kelionę?

Seniai turėjau neitin apibrėžtą ilgos kelionės svajonę. 2009-ųjų vasarą su draugu paragavau gyvenimo kelyje mindamas dviračiu aplink Pietryčių Europos šalis. Po kelių mėnesių jau buvau pasiilgęs tokio gyvenimo ir norėjau kažko panašaus. Kaip tik tuo metu mano darbovietės direktorius pradėjo nelabai palankias reformas darbe ir buvo sumažintas mano atlyginimas. Nusprendžiau nebešvaistyti laiko ir imtis tos svajonės įgyvendinimo. Neturėdamas didelių lėšų svarsčiau leistis keliauti dviračiu arba autostopu. Pasirinkau autostopą, nes tokių didelių šalių kaip Rusija ar Kinija, kad ir kaip norėdamas, nebūčiau spėjęs praminti dviračiu per vizų galiojimo laikotarpius. Tai buvo ir pigesnis variantas, nereikalaujantis tiek daug išlaidų maistui kaip fiziškai labiau aktyvus keliavimas dviračiu.


Kodėl pasirinkai tokį maršrutą?

Norėjau keliauti ilgai ir todėl užsibrėžiau tolimiausią įmanomą tikslą, kuris buvo kitoje planetos pusėje esanti Naujoji Zelandija. Tuomet tiesiog panagrinėjau politinį pasaulio žemėlapį ir suplanavau paprasčiausiai atrodantį maršrutą iki tos šalies. Tam didelės įtakos turėjo ir šalių vizinė politika.


Kokios ankstesnės keliavimo autostopu patirties turėjai?

Anksčiau autostopu beveik nesu keliavęs. Tik kelis sykius teko tranzuoti Lietuvoje bandant nusigauti iki tam tikro žygio starto vietos ir atgal namo.


Kiek laiko ir kaip ruošeisi šiai kelionei?

Pasiruošimui skyriau apie keturis mėnesius. Daugiausiai norėdamas sukaupti daugiau lėšų. Tuo tarpu skaitinėjau įvairius forumus ir kitų panašiai keliavusių žmonių tinklaraščius. Taipogi įstojau į Vilniaus Austostopo Klubą (VAK). Nuėjau į kelis susitikimus pasiklausyti kitų žmonių keliavimo autostopu patirties.


Kur dažniausiai nakvojai kelionės metu?

Dažniausiai nakvojau pasistatęs palapinę netoli nuo kelio esančiame miške, krūmuose ar kitoje vietoje, kur nebūčiau lengvai pastebėtas vietinių žmonių. Dėl laukinių gyvūnų nesibaiminu, baiminausi tik laukinių žmonių (juokiasi).

autostopas5.jpg


Kokį maistą valgei?

Mano įprastas dienos valgis yra miusli pusryčiams, sumuštiniai arba dažniausiai tiesiog duona su uogiene dienos metu, retkarčiais kokie nors vaisiai, vakare dujinės viryklės pagalba pasiruošdavau įvairios košės ar makaronų bei arbatos.


O kaip vietinė šalių virtuvė?

Nuo pat Kinijos iki Pietryčių Azijos šalių teko ragauti daug skanių ir aštrių patiekalų. Šiose šalyse buvo didelis maisto vegetarams pasirinkimas. Stebėtinai plati ryžių patiekalų įvairovė. Daug niekad anksčiau gyvenime nematytų vaisių.


Kokiose iš aplankytų šalių geriausiai sekėsi tranzuoti ir kuriose buvo sudėtingiausia?

Lengviausios tranzavimui šalys iki šiol buvo Indonezija ir Naujoji Zelandija. Tai greičiausiai lemia žmonių draugiškumas šiose šalyse. Ypatingai Indonezijoje. Joje draugiškumas užsieniečiui tiesiog yra dalis jų kultūros.

Sudėtingiausia vieta pasirodė Australija. Kaip niekur kitur čia kartais tekdavo išlaukti iki penkių valandų bandant sustabdyti automobilį. Daugiausia taip yra dėl įtin mažo populiacijos tankumo kai kuriose šios didžiulės šalies valstijose. Taipogi prie to prisidėjo prieš dvidešimtmetį vykusios serijinės autostopininkų žmogžudystės. Nors ir atbulai, tai neigiamai atsiliepė būtent autostopininkams. Vienoje iš valstijų toks keliavimo būdas buvo net uždraustas.


Su kokiais dar sunkumais susidūrei keliaudamas?

Vienas pagrindinių sunkumų keliaujant per Kiniją ir Pietryčių Azijos šalis buvo kalbos barjeras. Stengiausi išmokti bent tuos žodžius ir frazes, kurios padėtų tranzuojant. Vis tik trūko normalesnių pokalbių. Todėl stipriau jautėsi, kad keliauju vienas. O apskritai sunkumais pavadinčiau tik psichologinius dalykus. Viską, kas liečia pačios kelionės reikalus ir nesklandumus, priimdavau šalta galva.

 

autostopas6.jpg 

Kokių nuotykių patyrei kelionės metu?

Rusijoje teko susitranzuoti mašiną, kurios vairuotojas nemiegojo jau trečią parą važiuodamas nuo Sankt Peterburgo iki Krasnojarsko apytiksliai penkis tūkstančius kilometrų. Važiavau su juo paskutinius 1800 kilometrų, stengiausi palaikyti aktyvų pokalbį. Bet atstumas ne toks ir trumpas, kad nuolat turėtum apie ką kalbėti. Vienu momentu vairuotojas vis tik užsnūdo ir mes trenkemės į prikrautą sniego pusnį. Nieko blogo neatsitiko ir juokaudami kelionę tęsėm.

Kinijoje pavežėjęs vairuotojas pradėjo reikalauti pinigų ir nusuko nuo mano kelio. Buvo daug streso, nežinojau, ko tikėtis, nes susikalbėti, aišku, niekaip neišėjo. Galiausiai kažkaip jam išaiškinau mano kelionės ir biudžeto esmę primityviais piešiniais užrašų knygutėje.

Indonezijoje belipant į Kerinči ugnikalnį man pasidarė bloga, tad iš pradžių teko išgerti daug turėto vandens ir lipti į 3805 metrų aukštį vien su puslitriu. Lipau naktį tikėdamasis pamatyti saulėtekį. Kelias iš pradžių ėjo pro aukštas perraizgytas medžių šaknis siauru tuneliu tarp purvinų sienų. Žodžiu, trasa buvo itin prasta ir mane kankino troškulys. Galiausiai prie viršūnės sutikau kitus laipiotojus, kurie išaiškino, kad tam tikri ženklai pakeliui rodė vandens šaltinius. Tai, aišku, buvo parašyta indonezietiškai, bet žinodamas, kad lipu į ugnikalnį žodį „air“, indonezietiškai reiškiantį vandenį, palaikiau ugnikalnio dujom.

Naujojoje Zelandijoje susistabdžiau vietinių maorių vairuojamą pikapą, gabenusį ant plačios lentos pritvirtintą televizorių, kuris dengė visą krovimui skirtą galą. Vietos viduje nebuvo, tai teko atsisėsti ant tos lentos galo. Jos buvo metras iki pačios mašinos pabaigos ir užtektinai į šonus, kad galėčiau laikytis pirštų galais. Važiavom viso labo 24 kilometrus, bet jie buvo ilgiausi mano gyvenime. Tai buvo 100 kilometrų per valandą greitis per kalvotą vietovę itin vingiuotu keliu. Neturėjau galimybės parodyti vairuotojui, kad sustotų, tad teko laikytis. Nulipęs nuo mašinos, pirštų jau nebejaučiau, bet vairuotojui pasakiau, kad tai buvo smagus pasivažinėjimas.

autostopas7.jpg


Kas lankytose šalye buvo netikėta ir neįprasta?

Neįprastai atrodė žmonių draugiškumas ir geranoriškumas. Niekada negalvojau, kad pasaulyje yra tiek daug noriai pagelbstinčių žmonių. Bet tai labiau tokio keliavimo būdo privalumas nei kurios nors šalies kultūros aspektas.

 

Kas iš aplankytų šalių, vietų paliko didžiausią įspūdį?

Rusijoje tai buvo užšalęs Baikalo ežeras, ant kurio pastovyklavau vieną naktį, Kinijoje – languotas Guoliang tunelis aukštai Taihang kalnų šone, iškaltas pačių vietinių kaimo gyventojų, Tailande – istorinio Ayuthaya miesto griuvėsiai, Malaizijoje – Bujang slėnis su jo kraštovaizdžiu ir griuvėsiais, Indonezijoje – Kerinči ugnikalnis ir Toba ežero apylinkės: kalnai ir Sipisopiso krioklys, Australijoje – keistos išdžiuvusio Ballard ežero statulos, išsidėsčiusios per visą jo plotą, Naujojoje Zelandijoje – Tongariro ugnikalnių masyvo perėja, kur buvo filmuotas Mordoras iš Žiedų Valdovo trilogijos.


O kas nepatiko?

Nepatikusius dalykus sunkiau atsiminti. Iš dalies erzino Pietryčių Azijoje atsitiktinių žmonių šūkavimai „Kur eini?“ ir apskritai žiūrėjimas į užsenietį kaip pinigų šaltinį. Ypatingai nemalonu buvo, kai išlipau iš kelto, atvykusio į Indoneziją. Buvau tiesiog apsuptas ir aprėktas taksi vairuotojų su tais „kur eini?“. Nepatiko dideli miestai, stengiausi jų vengti. Per daug vargo kelionės metu ištranzuoti iš jų. Ypač Kinijoje, kur dėl hieroglifų kelio ženkluose man teko tik apytiksliai orientuotis miestuose vien kompaso pagalba ir tik kartais žemėlapiais stotelėse.


Kiek tau kainavo ši kelionė? Kam daugiausia teko išleisti?

Apie šešis su puse tūkstančio litų. Daugiausia pinigų teko vizoms ir lėktuvų bilietams, kur jie man buvo reikalingi persigauti per vandenynus. Maistui daug neišleisdavau. Bent ne iki Australijos, kur pradėjęs žongliruoti gatvėse, pasipildžiau kelionės biudžetą. Indonezijoje išvis per mėnėsį išleidau tik 25 dolerius maistui ir internetui kartu.


Kiek laiko truko kelionė, kiek kilometrų nuvažiavai ir kiek šalių aplankei?

Šiuo metu baigiu keliauti Naujojoje Zelandijoje ir kelionės trukmė dabar yra apie devynis mėnėsius. Autostopu nuvažiavau apie 43,5 tūkst. kilometrų, kas jau viršija atstumą aplink pasaulį. Šios kelionės metu aplankiau devynias šalis, daug atstumo buvo įveikta vien keliaujant per Rusiją, Kiniją ir Australiją.

autostopas8.jpg


Kokie tolimesni tavo planai?

Mano pradinis planas grįžimui buvo skrydis į Japoniją ir partranzavimas atgal per Rusiją. Tačiau pamatęs, kad kelto iš Japonijos į Rusiją kaina padvigubėjo, pakeičiau planus ir nusprendžiau keliauti toliau aplink pasaulį. Sumanymas dar labiau sutvirtėjo, kai pamačiau, kad galiu užsidirbti žongliruodamas. Gatvės pasirodymai yra gan įprastas reiškinys kai kuriose šalyse. Mokėdamas žongliruoti jau iš pat pradžių numaniau, kad galėsiu tai panaudoti kelionės biudžeto papildymui. Australijoje sugebėjau prisižongliruoti nešiojamam kompiuteriui ir bilietams į Naująją Zelandiją bei vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios bus mano kelionės po abi Amerikas pradžia. Grįžęs į Europą tikriausiai pratęsiu tranzavimą po vakarinę jos dalį, galbūt užsuksiu ir į Šiaurės Afriką, taip apimdamas penkis kontinentus viena kelione.


Ką patartum planuojantiems panašią kelionę autostopu?

Jei tai būtų pirma tokia kelionė, patarčiau iš pradžių pasibandyti kur nors arčiau Europoje. Susipažinti su gyvenimo kelyje ypatumais ir pasitikrinti, kiek tai yra jų jėgoms ir charakteriui. Tai būtų ir geras būdas apsiskaičiuoti realias gyvenimo išlaidas kelionės metu. Vertėtų pasiskaityti kitų autostopininkų kelionių aprašymus, forumus bei tinklaraščius apie autostopą.

Pagrindinė kliūtis yra pradėti. Žmonės dažniausiai yra klaidingai įsitikinę, kad toks keliavimas yra pernelyg sudėtingas ir pavojingas. Vienas dalykas, kuris yra tikrai teisingas, tai, kad tranzavimas yra sunkiau prognozuojamas. Tačiau šitas aspektas, nors ir keliantis nerimą pradžioje, vėliau pradeda kelti tik geras emocijas. Asmeniškai aš pradėjau mėgautis staigmenomis, kurias suteikia tranzavimas.

 

Nuotraukos Andrejaus Sobolevskij

 

Taip pat skaitykite:

Išgyvenimas laukinėje Australijos gamtoje

Kelionė aplink pasaulį

Jachta aplink žemę

Aplink pasaulį per 337 dienas

 


 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.