Didžiausi lūšnynai pasaulyje

Autorius: Kelionių manija , 2011, Sausio 07d.

2011-ieji pasauliui bus ypatingi metai – gimus kūdikiui, kurio tapatybės niekada nesužinosime, peržengsime per 6 mlrd. Žemės gyventojų slenkstį. Jau šiais metais mūsų pasaulyje bus daugiau, nei 7 mlrd. Skamba įspūdingai, ypač prisiminus, kad vos prieš 50 metų pasaulyje gyveno tik 3 mlrd. žmonių. Visgi didėjant gyventojų skaičiui, didėja ir skurdas – šiandien vienas iš septynių žmonių pasaulyje gyvena lūšnyne.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei tarptautinė bendruomenė nesiims būtinų priemonių, iki 2030-ųjų lūšnynų gyventojų padvigubės, t.y. juose gyvens apie 2 mlrd. žmonių.

 

Maliarijos, bado ir šiukšlių karalystės

2008-aisiais viso pasaulio dėmesį sukaustė aštuonis Oskarus laimėjęs filmas „Lūšnynų milijonierius“. Tačiau filmo populiarumui atslūgus, kalbos apie lūšnynus ir juose klestintį skurdą taip pat nutilo. Nepaisant to, kad susitaikyti su tokia žiauria kasdienybe kiekvieną dieną priversti vis daugiau žmonių visame pasaulyje.

Skirtingose valstybėse žodžio „lūšnynas“ apibrėžimas skiriasi. Visgi visi jie turi kelis bendrus bruožus. Lūšnynais įprasta vadinti miestų teritorijose esančius gyvenamuosius rajonus, kuriuose įsikūrę ypač neturtingi žmonės, neturintys absoliučiai jokios nuosavybės. Šie žmonės neteisėtai užima nenaudojamą žemės sklypą, priklausantį privačiam asmeniui arba miestui.

Lūšnyno užuomazgos – kaimo vietovėse gyvenančių žmonių svajonė susikurti geresnį gyvenimą ir viltis, kad tai pavyks padaryti nuvykus į miestą. Neišsivysčiusiose ar besivystančiose valstybėse ši viltis milijonus kaimuose gyvenančių žmonių paskatina migruoti į didmiesčius. Tai padarę didžioji dalis šių žmonių iškart susidūria su pagrindine problema – gyvenamąja vieta. Turėdami labai mažai pinigų, dažnai – jokio išsilavinimo ir vos kelis, kokiam nors darbui galinčius praversti įgūdžius, šie žmonės neturi kito pasirinkimo, kaip tik tuščiame žemės sklype nelegaliai susiręsti pašiūrę.

Kadangi tokios pašiūrės pastatomos nelegaliai, viešosios paslaugos lūšnynuose dažniausiai yra visiškai netinkamos arba apskritai neegzistuoja. Vandens tiekimas, elektra, sanitarija, keliai, kanalizacija; mokyklos, ligoninės ir prekyvietės – tai lūšnynams faktiškai niekada nepasiekiami dalykai.

Lūšnynuose pastatytose pašiūrėse nėra net vandens. Kai kada šiose gyvenvietėse įrengiama bendra prieiga prie vandens, tačiau šis vanduo dažnai būna užterštas ekskrementais ir kitomis atliekomis. Tačiau lūšnynų gyventojai geria šį vandenį ir jame prausiasi.

Lūšnynuose esančiose prekyvietėse parduodamas surūgęs pienas, sugedusi vištiena ir pašvinkusi mėsa. Didžiajai daliai lūšnynų gyventojų švarus geriamas vanduo yra neprieinamas, jie kenčia nuo bado ir tokių ligų, kaip AIDS bei maliarijos.

 

lusnynas5.jpg

 

Lūšnynai – visame pasaulyje

Lūšnynai nėra paplitę kurioje nors vienoje šalyje ar žemyne. Tai faktiškai be išimties viso pasaulio skaudulys. Be abejo, besivystančiose šalyse šis skaudulys yra nepalyginamai didesnis, nei išsivysčiusiose.

 

  • Dharavio lūšnynas, Indija

Dharavio lūšnyną matėme filme „Lūšnynų milijonierius“. Šis lūšnynas įsikūręs trečiame pagal dydį mieste pasaulyje, Mumbajuje, ir užima didesnį, nei 200 hektarų, plotą. Skaičuojama, kad šiame lūšnyne gyvena nuo 600 tūkst. iki 1 mln. žmonių ir jų skaičius didėja sulyg kiekviena diena.

Dharavio lūšnynas išskirtinis. Tokį jį daro faktas, kad didžioji dalis čia gyvenančių žmonių dirba. Kas perdirba plastikinius indelius, kas gamina kokias nors sudėtines įvairių daiktų dalis, kas išdirba odą. Skaičiuojama, kad iš Dharavio lūšnyno į pasaulį eksportuojamų daiktų apyvarta kasmet siekia 650 mln. JAV dolerių (1 708 mln. litų). Teko skaityti, kad visi švedų drabužių gamintojai kokias nors sudėtines šių drabužių dalis gamina būtent Dharavyje. Taigi didelė tikimybė, kad daugybė europiečių ar kitų žemynų gyventojų turi po mažytę dalelytę, pagamintą didžiausiame Indijos lūšnyne.

Kadangi Dharavio lūšnynas yra savotiškas sraigtelis pasaulinėje ekonomikoje, jo gyventojus taip pat gan stipriai paveikė pasaulinė finansų krizė.

 

lusnynas1.jpg

 

  • Orangi lūšnynas, Pakistanas

Didžiausias lūšnynas Azijoje įsikūręs Karačio mieste. Nors tikslus šio lūšnyno gyventojų skaičius šiandien nėra žinomas, 1998 metais jame gyveno per 720 tūkst. skirtingoms etninėms grupėms atstovavusių Pakistano gyventojų.

 

  • Kiberos lūšnynas, Afrika

Vienas iš penkių Nairobio gyventojų Kiberos lūšnyną vadina savo namais. Teigiama, kad iš viso lūšnynuose gyvena 60 proc. Nairobio gyventojų. Gyvenimo sąlygos Kiberos lūšnyne tragiškos. Jo gyventojams neteikiamos jokios viešosios paslaugos. Čia niekas neatvažiuoja net išvežti atliekų, taigi gyventojai tiesiogine to žodžio prasme gyvena ant savo šiukšlių. Negana to, kai kurios lūšnyno dalys yra net pastatytos iš tų pačių šiukšlių.

Atliekos, tarp kurių ir ekskrementai, nuolat dengia purvinas Kiberos gatves. Tos pačios atliekos teršia ir vandenį. Šiukšlių gausa kelia daugybę pavojų lūšnyno gyventojų sveikatai. Infekcinės ligos čia nuolat „ant bangos“, ilgą laiką ypač didelį susirūpinimą šiame lūšnyne kelia maliarija.

Neseniai taip pat teko skaityti apie šio lūšnyno moterų „atradimą“ – „skraidančius tualetus“. Kadangi be visų kitų daugybės problemų, su kuriomis susiduria Kiberos lūšnyno gyventojai, ypač aktuali yra ir moterų prievartavimai, norėdamos apsisaugoti, moterys ir mergaitės sutemus stengiasi nekelti kojos iš namų. Kadangi lūšnose tualetų nėra, visus gamtinius reikalus moterys atlieka į plastikinius maišelius, kuriuos vėliau pro savo būstų langus tiesiog išmeta į lauką.

Niekas tiksliai nežino, kiek iš viso žmonių gyvena Kiberoje, tačiau skaičiuojama, kad 1,6 kvadratiniame kilometre jų gyvena 750 tūkst. Tai viena iš labiausiai perpildytų vietų Žemėje.

 

lusnynas4.jpg

 

  • Rio de Žaneiras, Brazilija

Apie gyvenimą skurdžiuose Brazilijos rajonuose daug sužinojome iš filmo „Dievo miestas“. Brazilijoje lūšnynas vadinamas fevela. Šioje šalyje perpildyti lūšnų miesteliai šiek tiek skiriasi nuo įprastinių lūšnynų savo kilmės ir lokacijos prasme. Kaip jau buvo rašyta, dažniausiai lūšnynus sukuria iš kaimo vietovių į miestą geresnio gyvenimo ieškoti atvykę žmonės. Tuo tarpu lūšnų miesteliai atsiranda, kai didelės grupės žmonių staiga netenka savo namų.

Šiandien didžioji dalis favelų turi elektrą, tačiau šie miesteliai yra nepasiekiami automobiliams. Prieš penkiasdešimtmetį Rio de Žaneire buvo suskaičiuota apie 300 favelų. Šiandien jų jau bemaž dvigubai daugiau. Rio de Žaneiro ir San Paulo yra vienos iš didžiausių favelų Brazilijoje.

 

lusnynas3.jpg

 

Taip pat skaitykite:

Gyvenimas su mirusiais Manilos kapinėse

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.