Dvigubos indiškos vestuvės

Autorius: Lina Balsytė | Kelionių manija , 2010, Lapkričio 08d.

Šešios dienos šventimo, 4 000 svečių, chna išpaišytos rankos ir kojos, beprotiškai gražūs ir prabangūs sariai, vietoj lėkštės – palmės lapas, o dovanų – kokoso riešutas. Visa tai – dalis indiškų vestuvių, kuriose dalyvavo Valda Rukštelytė, parsivežusi į Lietuvą išskirtinę patirtį ir ypatingų prisiminimų.

Apie visa tai kelioniumanija.lt kalbasi su Valda.

  

Kaip atsidūrei Indijoje ir sudalyvavai vestuvėse, vykusiose pagal tos šalies papročius?

Tai buvo mano antroji kelionė į Indiją. Metus prieš tai šioje šalyje pagal mainų programą praleidau penkias savaites ir jų metu gyvenau keliose skirtingose šeimose. Praėjus metams viena iš jų mane pasikvietė į savo dukters, Saros, vestuves.

Tai buvo beprotiškai įdomi šventė: pirmiausiai, priešingai nei gan dažnai būna Indijoje, ši santuoka buvo ne suvestinė (angl. arranged) – jaunieji patys vienas kitą išsirinko. Antra, nors jų šeimos priklausė tam pačiam socialiniam sluoksniui ir tai pačiai kastai, jos išpažino skirtingas religijas. Jaunoji kilusi iš krikščionių protestantų šeimos, jaunasis – iš induistų.

Taigi tai buvo dvigubos, šešias dienas pagal protestantų ir induistų tradicijas vykusi šventė. Savaitės ilgio vestuvės net ir Indijoje nėra įprastas dalykas – dažniausiai jos vyksta apie tris dienas. Tai, kad šios vestuvės buvo švenčiamos tiek daug dienų, lėmė skirtingos jaunųjų religijos.

IMG-2243.JPG

Pirmąją vestuvių dieną, laikantis indiškų papročių, kurie šiuo atveju nesusiję su religija, maždaug 400–500 svečių susirinko nuotakos namuose. Kol vyrai sode šnekučiavosi ir užkandžiavo, moterims ant rankų ir kojų su chna buvo piešiami įvairūs ornamentai – mehendi. Šie raštai yra tarsi moters papuošalas. Indės juos ant rankų ir kojų piešiasi tik išskirtiniais atvejais, tačiau per vestuves mehendi yra būtinas atributas.

Buvo be galo įdomu matyti, kaip vyrai rūpinosi savo moterimis: kol pastarosios džiovinosi išpaišytus ornamentus, vyrai joms visaip kaip asistavo: dėjo į burną maisto, padėjo atsigerti…

 

Po pabendravimo ir moterų rankų bei kojų papuošimo svečiai išsiskirstė?

Taip, pirmąją vestuvių dieną daugiau nieko nevyko. Po mehendi procedūros ir pabendravimo, atvažiavę svečiai išsiskirstė. Nakvoti nuotakos namuose liko tik artimiausi šeimos nariai ir giminaičiai. Nuotakos dėdė su savo šeima buvo atvykęs iš Jungtinių Valstijų, taigi jie visi nakvojo pas Sarą namuose. Visi kiti svečiai – viešbutyje.

Indijoje gyva tradicija – kviesdamas svečią į vestuves, pasirūpini ir jo išlaidomis. Taigi bilietus į Indiją pirkausi pati, tačiau viskuo kitu – viešbučiu, maistu ir pan. pasirūpino į vestuves mane pakvietusi šeima. Jų rūpinimąsi jaučiau viso buvimo Indijoje metu: man nuolat kas nors asistavo, turėjau net asmeninį vairuotoją, kad esant reikalui galėčiau nuvykti, kur man reikia.

 

Kas vyko antrąją vestuvių dieną?

Labai gražiai sutapo, kad viena iš vestuvių dienų buvo per Šv. Valentino dieną, vasario 14-ąją. Tądien vyko didžiulis priėmimas, savotiška įžanga į šventę. Ši diena buvo skirta svečių susipažinimui, o kad visi pasijaustų jaukiai, šventė prasidėjo nuo nuostabaus spektaklio.

IMG-2254.JPG 

Jaunuosius artimai pažinoję draugai ir šeimos nariai sukūrė spektaklį apie poros gyvenimą: apie tai, kokie jie buvo jauni, kaip jie užaugo, kaip įsimylėjo, kaip abiejų šeimos sprendė, ar verta, ar neverta leisti savo vaikams susituokti… Tą vakarą taip pat rodė ir iš nuotraukų sukurtą filmuką apie jaunuosius. Visa tai leido labai įsijauti į judviejų meilės istoriją.

Antrąją, kaip ir pirmąją, vestuvių dieną šventėje dalyvavo apie 400–500 svečių. Tai buvo artimiausi jaunosios ir jaunojo giminės bei žmonės, kuriuos jie labiausiai norėjo pasikviesti. Visa ceremonija vyko milžiniško viešbučio didžiulėje salėje, specialiai papuoštoje šventei.

Ypatinga buvo trečioji vestuvių diena. Tądien šventėje aš nedalyvavau: joje dalyvavo tik patys artimiausi šeimos nariai. Kaip man vėliau pasakojo, tai buvo jauki vakarienė nuotakos namuose, kurioje nedalyvavo net jaunikis. Jis analogišką vakarienę su savo artimiausiu šeimos ratu turėjo savo namuose.

Tai buvo tarsi paskutinis jaunųjų pasibuvimas su šeima, prieš paliekant namus. Saros brolis man pasakojo, kad vakarienės metu buvo prisiminta Saros vaikystė, jos svajonės. Po vakarienės Sarą palaimino tėtis.

IMG-2340.JPG

Galiausiai, ketvirtąją dieną įvyko tikroji pirmoji vestuvių ceremonija. Ji vyko pagal protestantų tradicijas, viešbutyje ant jūros kranto. Šioje ceremonijoje dalyvavo tie patys 400–500 žmonių. Šventei buvo specialiai pastatyta nedidelė koplytėlė, atvažiavo kunigas. Ceremonija labai priminė tą, kurios laikydamiesi mes tuokiamės Vakarų šalyse: nuotaką prie altoriaus lydėjo tėtis, giedojo choras, vyko pamaldos. Ceremonija vyko anglų kalba – Indijoje kalbėti angliškai yra įprasta.

Visos moterys buvo pasipuošusios gražiais, prabangiais sariais,  tuo tarpu vyrai vilkėjo vakarietiškus kostiumus. Jaunoji taip pat buvo pasipuošusi žalsvai melsvu, gražiu sariu, jaunikis – kostiumu. Moteris atrodė indiškai, vyras – vakarietiškai. Tiesa, tik, pagal indų tradicijas, Sarai ant kaktos buvo priklijuotas bindi, jos vyrui kakta patepta šventyklos pelenais.

Man tai buvo pati romantiškiausia vestuvių diena. Galbūt todėl, kad tądien vyko man pažįstama ir priimtina ceremonija. Tikrai jutau, kad tai yra vestuvės. Viskas buvo labai gražu. Po ceremonijos specialiai paruoštoje erdvėje vyko šventė: koncertas, šokiai, saliutai. Vėlgi, viskas labai vakarietiškai, bet su indiškais akcentais. Pagrindiniai iš jų – tai maistas, kitokie, nei mes įpratę, tostai, apranga.

Pasibaigus koncertui, vakarą vedė didžėjus. Vakaro metu grojo vakarietiška muzika: šiek tiek džiazo ir daug geros, senos, klasikinės vakarietiškos muzikos. Buvo labai smagu ir įdomu matyti, kaip visi žmonės, vyresni ir jaunesni, vos išgirdę ABBA grupės dainas pašokdavo nuo stalų ir bėgdavo šokti. Jos jiems labai patinka.

IMG-2365.JPG

Kaip vestuves šventėte penktąją dieną?

Penktąją dieną prasidėjo vestuvių šventimas pagal induistų tradicijas. Tądien visą dieną buvo priimamos dovanos. Aš savo dovaną įteikiau per protestantišką šventę, nes man ši ceremonija buvo arčiausiai širdies. Bet penktoji diena buvo skirta vien tik dovanų surinkimui, pabendravimui ir pavalgymui. Tai taip pat buvo diena, kai vestuvių šventėje dalyvavo 4 000 svečių. Pagal induistų tradicijas, į vestuves reikia kviesti labai tolimus giminaičius – net ir tuos, kurių nepažįsti.

Visoje Indijoje, taigi ir Madraso mieste, vestuvėms yra pastatyti specialūs pastatai. Jie yra milžiniški, viskas čia specialiai suplanuota didžiulei miniai žmonių. Įspūdį paliko tai, kad prie įėjimo į pastatą visus iki vieno svečio pasitiko Saros brolis – su visais pasisveikindavęs ir visiems paspausdavęs ranką.

Pastate buvo kelios salės. Vienoje iš jų visą dieną grojo gyva tradiciška indiška muzika, kitoje salėje ant scenos stovėjo jaunieji. Už jų buvo pastatyta sofa, ant kurios jie dėjo gautas dovanas. Vaizdas buvo įspūdingas: šioje salėje ilga, gyva žmonių eilė iš lėto judėjo jaunųjų link. Priėję jie įteikdavo jauniesiems dovanas, skirtingai nei esame įpratę mes, gėlių indai nedovanoja. Gavę dovaną jaunieji būtinai su visais svečiais asmeniškai nusifotografuodavo. 

Kartu su jaunaisiais ant scenos stovėjo ir jų tėvai.

IMG-2412.JPG 

Visgi bemaž įspūdingiausia patirtis tądien buvo maitinimas. Dar kitoje salėje, kuri buvo paversta savotiška valgykla, buvo sustatyti nežmoniško ilgio stalai ir daugybė kėdžių. Šioje patalpoje nebuvo nė vieno indo ar stalo įrankių. Vietoj lėkščių ant stalų kiekvienam svečiui buvo padėta po didžiulį palmės lapą, atstojusį lėkštę, ant kurio jau buvo uždėtos nedidelės krūvelės maisto – įvairūs tiršti padažai. 

Šioje patalpoje vaikščiojo keli vyresnio amžiaus indai, po kaklu sau pasikabinę kibirą, pilną ryžių. Šie vyrai rankose turėjo po samtį ir eidami prie kiekvieno svečio kabindavo su tuo samčiu ryžių ir kresteldavo juos kiekvienam žmogui į jo palmės lapą. Tai neįtikėtinas vaizdas.

Gavęs ryžius turėdavai mozoti juos į tuos, ant palmės lapo esančius, padažėlius ir tuomet su pirštais viską valgyti. Ant palmės kraštelių buvo ir kitokio maisto – deserto. Tai toks masinis, greitas ir, ko gero, pigiausias maitinimas, koks tik gali būti.

Valgydama pastebėjau, kad visi indai pavalgę palmės lapą užlenkia. Taigi aš pasielgiau taip pat. Tai pamatę mane globoję žmonės iškart pasiteiravo: „Tau kažkas nepatiko, buvo neskanu?“ Padėkojusi pasakiau, kad viskas buvo labai skanu ir tuomet jie man paaiškino, kad tokiu atveju palmės lapą reikėjo užlenkti ne nuo savęs, bet į save, mat tai yra labai svarbus dalykas. Jei palmės lapą užlenki nuo savęs, vadinasi, tau kažkas nepatiko ir tu taip išreiški savo nuomonę. Jei į save – padėkoji už skanų maistą. 

Tuomet, kai jau viską buvome padarę ir ruošėmės vykti namo, prie išėjimo durų pamačiau visą kampą pilną baltų dovanų maišelių. Prie išėjimo stovėjo kelios moterys, kurios visiems išeinantiems svečiams įteikė po tą maišelį dovanų. Man paaiškino, kad atsisakyti priimti šią dovaną negalima: visiems svečiams buvo dovanojami tikri kokoso riešutai, simbolizuojantys meilę ir vaisingumą.

IMG-2443.JPG 

Ir, galiausiai, šeštoji vestuvių dieną. Kas vyko tądien?

Tądien vyko vestuvių ceremonija pagal induistų tikėjimą. Ji, vėlgi, vyko didžiulėje viešbučio salėje, išpuoštoje gėlėmis, čia taip pat buvo specialiai paruošta tokia tarsi pavėsinė, atvyko induistų šventikas.

Ceremonijos metu jaunieji nesirodė, kol nesusirinko visi svečiai. Šios ceremonijos metu jaunikis buvo pasipuošęs didžiule, įspūdinga, tradicine indiška kepure, išpuošta gyvomis gėlėmis. Jis taip pat buvo apsivilkęs tradicinius, baltus indiškus drabužius. Iš paskos jaunojo ėjo artimiausi jo giminaičiai – šeimos nariai, pusseserės, pusbroliai, dėdės, tetos…

Nuotaka taip pat buvo specialiai pasipuošusi šiai ceremonijai. Saros natūralūs plaukai yra iki pečių, tačiau jai buvo pripinta kasa iš dirbtinių plaukų – pagal induistų tradiciją, moteris turi būti su labai ilga kasa. Visa jos galva buvo išpuošta auksu: auksinėmis grandinėlėmis, segtukais, auskarais ir pan. Ji vilkėjo raudoną sarį, per liemenį buvo apsijuosusi labai platų, gryno aukso diržą.

Auksu Sara buvo pasipuošusi ir savo rankas bei kojas. Kai pasiteiravau, kodėl ceremonijoje naudojama tiek daug aukso, man paaiškino, kad Indijoje per vestuves tokiu būdu yra pademonstruojamas šeimos statusas. Taip simboliškai tarsi parodoma, į kokią gerą šeimą atiduodama dukra arba kokią gerą moterį veda sūnus. Auksu pasipuošia ne tik jaunoji, bet ir visi jaunųjų giminaičiai – pastarieji taip pat užsideda visus gražiausius savo auksiniais papuošalus.

Taigi kai jaunieji su savo artimaisiais įėjo į minėtą pavėsinę, joje dvi valandas vyko ceremonija pagal induistų tradicijas. Kalbėjimo beveik nebuvo – induistų šventikas tiesiog atliko įvairius ritualus: buvo deginama ugnis, kerpami siūlai ir pan. Labai daug simbolikos, išreikštos per paprastus dalykus: gėlių girliandas, ryžių mėtymą, siūlų kirpimą ir pan.

IMG-2456.JPG

Tam tikromis akimirkomis visi svečiai atsistodavo ir staiga pradėdavo kažką lyg skanduoti, tuomet vėl atsisėsdavo, vėliau – vėl atsistodavo. Ceremonijos metu buvo gan daug sąmyšio. Galiausiai, po dviejų valandų, pora buvo sutuokta. Po šios ceremonijos kitoje viešbučio salėje įvyko šventė.

 

Kas Tau labiausiai įstrigo iš visų vestuvių?

Man labiausiai įsiminė mehendi ritualas, kai pirmąją dieną moterims ant rankų ir kojų buvo piešiami ornamentai. Taip pat moterų bendravimas ir jų vienybė. Kadangi daugiausiai laiko praleidau tarp moterų, o jos, greičiausiai iš pagarbos man, kad suprasčiau, kas vyksta, tarpusavyje bendravo anglų kalba, galėjau viską suprasti. Jos taip nuoširdžiai džiaugėsi, kad Sara išteka ir taip nuoširdžiai dalino jai patarimus, palaikė… Labai nuoširdžiai kalbėjo, kad gyvenimas santuokoje nebus lengvas, kad meilę reikia puoselėti ir stengtis ją išlaikyti. Man ši moterų vienybė, atvirumas ir nuoširdumas paliko didžiulį įspūdį.

Taip pat labai įsiminė į Indiją pakvietusios šeimos draugiškumas. Visuomet jaučiau dėmesį – mane visos kelionės metu kas nors globojo.

 

Ačiū už pokalbį.

 Nuotraukos Valdos Rukštelytės



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.