Dviračiais per Islandiją (I)

Autorius: Raminta Žalkauskaitė , 2010, Spalio 04d.

Nors orai jau atšalo, nemažai keliautojų vis dar gyvena atostogų prisiminimais. Aktyvias atostogas ant dviračių šiemet praleido ir aštuonių jaunuolių grupė, mėnesį dviračiais keliavusi po Islandiją. „Kelionės tikslų turėjome įvairių, bet labiausiai norėjome pamatyti nuostabius salos kraštovaizdžius, laukinę gamtą, kontrastus tarp žalių pievų ir lavos laukų, labai primenančių mėnulio kraštovaizdį“ – sako Laura Navasaitytė, su žygio draugais Islandijoje nuvažiavusi 1650 kilometrų.


Kaip prasidėjo jūsų kelionė? Koks buvo dviračių žygio maršrutas?

Į Islandiją susiruošėme keliauti aštuoniese: Austėja, Daiva, Laura, Justinas, Tomas, Tomaš, Violeta ir Vytautas. Kelionė vieniems dalyviams truko 28 dienas, o kitiems – 30 dienų, nes į salą skridome dviem reisais, pasidalinę po keturis žmones. Pasidalinti reikėjo todėl, kad lėktuvai, skraidantys iš Vilniaus į Kopenhagą, yra maži ir iš karto 8 dviračių paimti negali.

Maršrutas apėmė didžiąją salos dalį su gausybe lankytinų objektų. Kelionę pradėjome surinkę išardytus dviračius (tik taip juos galima skraidinti lėktuvu) ir išvažiuodami iš Keflaviko oro uosto, esančio 50 km nuo Reikjaviko. Apžiūrėję sostinę ir prisipirkę maisto, pasukome keliu Nr. 1 link Selfoss, po to link Vik miestelio.

Aplink visą salą einantis kelias Nr. 1, dar vadinamas Ring Road‘u, yra asfaltuotas ir juo vyksta beveik visas eismas – tai tarsi Islandijos autostrada. Aišku, Islandijoje mašinų yra daug mažiau nei Lietuvoje, nes ir gyventojų 10 kartų mažiau, o plotas du kartus didesnis. Be to, dauguma gyventojų gyvena sostinėje.

Apvažiavę Myrdalsjökull ledyną, palikome asfaltą ir F209 keliu pasukome į salos gilumą, link Landmannalaugar spalvotųjų kalnų. Kelias, pažymėtas F raide, reiškia, jog šiuo keliu galima važiuoti tik visureigiams su 4 varomais ratais. Tai neasfaltuoti, labai akmenuoti keliai, kuriuose tik didesnės upės turi tiltus, o likusios kertamos per brastas.

Pasivaikščioję po kalnus Sprengisandur‘o keliu važiavome iki Nydalur stoties, už kurios pasukome per lavos dykumą link Askjos ugnikalnio. Asfaltą vėl privažiavome ties Möδrudalur kaimeliu, tačiau netrukus iš jo išsukome, kad aplankytume galingiausią Europoje Detifoss krioklį. Myvatn ežero apylinkėse po daugybės alkanų dienų pasiekėme pirmą parduotuvę. Pravažiavę šiaurės sostinę Akureyrį palikome 1 kelią ties Varmahliδ miesteliu ir mynėme atgal į pietvakarinę salos dalį – leidomės Kjölur‘o keliu, užsukdami į geotermiškai aktyvius Kerlingarfjöll kalnus.

Paskutinėmis dienomis pasigrožėjome geizeriais ir Gullfoss kriokliais, o apie salos istoriją ir Altingą (seniausią pasaulyje parlamentą) daug sužinojome Þingvellir nacionaliniame parke. Artėjant kelionės pabaigai išsiskyrėme: vienas komandos ketvertas numynė į Reikjaviką ir išskrido namo, o likę saloje pora dienų ilgiau, dar spėjo apžiūrėti Keflavik, Hafnir ir Grindavik apylinkes.

Islandijos-marsrutas1.jpg


Kaip kilo idėja keliauti dviračiais po Islandiją? Kaip ir kiek laiko šiam žygiui ruošėtės? Kiek jums kainavo kelionė?

Kaip sugalvojome aplankyti Islandiją dar ir dabar neaišku. Kelionės vadovas bei organizatorius Vytautas norėjo dviračiais pakeliauti po Indiją, bet suorganizuoti tokios kelionės nepavyko, tad sugalvojo į Islandiją – visgi šalys iš tos pačios raidės. Taip pat žavėjo internete pamatytos Islandijos nuotraukos.

Apie kelionę kalbėti pradėjome balandžio pabaigoje, o gegužės 4 dieną jau turėjome bilietus. Per gegužę, birželį ir liepos pradžią tvarkėme jau turimus arba pirkome naujus dviračius ir jų atsargines dalis, susidarėme bendrą ir asmeniškų daiktų sąrašą, važinėjomės dviračiais Lietuvoje, o dalis keliautojų spėjo pasivažinėti ir kaimyninėje Latvijoje. Pasiskirstėme pareigomis ir atsakomybėmis: kelionės vadovas, maistininkas, finansininkė, dienoraštininkė, vaistininkė-gydytoja, muilininkė ir samtininkė, fotografai. Kitos „pareigos” kaip „etatinis kamerų pradūrėjas” atsirado kelionės metu. Kelionė kiekvienam kainavo truputį daugiau nei 2500 Lt. Didžiąją kelionės išlaidų dalį sudarė lėktuvo bilietai ir papildomas mokestis už dviračių skraidinimą, dar šiek tiek kainavo maistas ir trys nakvynės kempinguose.


Kokias gamtos vietas ir žinomus objektus aplankėte? Kas paliko didžiausią įspūdį?

Aplankėme daugybę lankytinų objektų bei vietų, kurios neįtrauktos į turistinius lankstinukus. Pirmiausia didžiulį įspūdį padarė kriokliai – jų Islandijoje ypač daug. Pietinėje salos dalyje stabtelėjome prie Skogafoss, Seljalandfoss krioklių. Pastarąjį galima apeiti, atsistoti už vandens srovės ir jausti tą gaivų drėgmės pritvinkusį orą bei purslus.

Šiaurėje apžiūrėjome Jökulsargljufur nacionalinio parko teritorijoje esančius Detifoss – galingiausias Europoje, per 1 sekundę nukrenta 200 m3 vandens, Sellfoss ir Hafragillfoss krioklius. Visi trys kriokliai yra susidarę Jökulsá á Fjöllum upėje, kuri išteka iš didžiausio Islandijoje Vatnajökull ledyno. Pasakojama, kad pagonys senovės islandai, norėdami išvengti karų bei kraujo praliejimo, taikiai apsikrikštijo, o savo dievų statulėles sumetė į Godafoss (Dievų) krioklį, esantį netoli Myvatn ežero. Gullfoss krioklys džiugino dviem kaskadomis krentančiu vandeniu ir vandens pursluose susidarančiomis vaivorykštėmis. Keliaudami sustojome ir prie mažesnių kriokliukų, kurių vardų nei vienas nebeprisimename.

Taip pat didelį įspūdį paliko ledynai – važiuojant Sprengisandur’u, vienoje kelio pusėje švietė Vatnojökull, kitoje – Hofsjökull, važiuojant Klölur’o keliu – Hofsjökull ir Langjökull ledynai. Trumpai pasivaikščiojome Myrdalsjökull ledyno pakraščiu – giliau eiti be specialios įrangos pavojinga.

Dar vienas Islandijos simbolis – geizeriai. Buvome jų parke, kur džiaugėmės Strokkur geizeriu, kas 5-8 minutes iššaunančiu vandenį į 30 metrų aukštį. Buvo ir daugybė visai mažų geizeriukų, nuolat purškiančių vandens srovelę, o kada į 80 metrų aukštį vandenį iššaus didžiausias Geysir geizeris nėra žinoma. Dar vienas stebuklas saloje – karštosios versmės. Kai lauke šalta, islandai mėgsta save palepinti natūraliomis karštomis voniomis. Šią atrakciją išbandėme ir mes Landmanalaugare, Hveravellire, Askjos Viti ežerėlyje bei Kerlingarfjoll kalnuose.

Tiesa, šalia karštųjų versmių dažnai būna vandenilio sulfido, t.y. supuvusių kiaušinių kvapo, todėl reikia rinktis mažiau „kvepiančią” vietą maudynėms. Priešingai karštiesiems vandenims Askjos ugnikalnio krateryje tyvuliuoja šaltas, giliausias saloje (220 m gylio) Öskjuvatn ežeras.

Visą dieną skyrėme ekskursijoms Myvatn ežero apylinkėse, ten pamatėme bazaltines uolas, daugybę ančių rūšių, lindome į urvus, kurių gilumoje teka šiltas vanduo, tinkamas maudynėms, ėjome Hverfall kraterio briauna (jo skersmuo apie 1 km). Dar vienas kraštovaizdžio elementas, kurio negaliu nepaminėti, yra kalnai – Islandijoje jų yra ir mažų, ir didelių, ir snieguotomis viršūnėmis, ir apaugusių žole, taip pat be galo įspūdingi spalvoti kalnai – šlaitų spalvų gama prasideda geltona, oranžine ir baigiasi ryškiai raudona ar pilkšva. Vieni iš gražiausių tokių kalnų yra šalia Landmannalaugar.

Labai dažnai didžiulį įspūdį palikdavo ne lankytini objektai, o tiesiog slenkantys pro šalį vaizdai važiuojant dviračiu. Laukinės gamtos grožį papildo gyvūnija, tiesa, Islandijoje ji skurdoka. Keliaudami matėme daug avių, prie vandens telkinių – paukščių, bet labiausiai įsiminė arklių kaimenės – vieną popietę gal koks šimtas arklių su varovais priekyje ir gale pradundėjo šalia mūsų dviračių, o tako vietoje liko pasagų įspaudai.

Islandija-avys.JPG

Vytauto Purlio nuotrauka.

 

 

Taip pat skaitykite:

Dviračiais per Islandiją (II dalis)

(Ne) pramintais Islandijos takais

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.