Ekvadoras: Sidabro salos turtai

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Gruodžio 21d.

Ryte pabudęs džiunglėse pietus gali sukirsti jau keturių tūkstančių metrų aukštyje, o vakarieniauti – prie jūros. Pasaulyje yra daugiau šalių, turinčių tokią klimato ir geografijos įvairovę, tačiau Ekvadoras sugeba tai suspausti į gana nedidelį žemės plotelį, autobusu įveikiamą per vieną dieną.

Per du mėnesius, praleistus šioje Pietų Amerikos valstybėje, spėjome prisižiūrėti visko: nuo ežerų nurimusiuose ugnikalnių krateriuose iki gražių megapolių. Nebuvome tik džiunglėse, nes jų mums užteko plaukiant Amazone. Baigdami savo kelionę po Ekvadorą nusprendėme pasiekti Ramiojo vandenyno pakrantę.

Šiek tiek planus sujaukė kritęs euro kursas ir pabrangęs JAV doleris, tuo metu mums užkirtęs kelią į turistų dievinamas Galapagų salas. Vien skrydis pirmyn – atgal į šias salas kainuoja apie 350 JAV dolerių, dar bent dukart tiek reikia išleisti atvykus, kad bent ką nors pamatytum. Brangus malonumas…

Supratę, kad įvairiausios gyvūnijos pilnas salas teks aplankyti ateityje, nusprendėme apžiūrėti vietą, vadinamą „Vargšų Galapagais“. Tai visai greta žemyno esanti Sidabro sala, glaudžianti kelias rūšis paukščių ir gyvūnų, aptinkamų ir Galapaguose.

Įžūlūs paukščiai mėlynomis kojomis

Pakrantėje esantis Puerto Lopezo miestelis gyvena remonto ritmu. Pastatai, gatvių grindinys, šaligatviai… Viskas dulka, visur liejasi betonas, gaudžia statybinių mašinų varikliai… Reikia kiek pasivaikščioti, kol pavyksta aptikti jaukų ir ramų viešbutėlį. Jo kieme žaidžia gal šeši maži šuniukai, kambariai patogūs, gyventi galima.

Deja, ekvadorietiškos kainos stebina toliau. Iki Sidabro salos reikia vos valandą plaukti nedideliu laiveliu, tačiau tai kainuoja apie penkiasdešimt JAV dolerių (kartu su nacionalinio parko mokesčiu). Ką gi, jeigu jau atvykau…

Kitą rytą su keliais vokiečiais, amerikiečiais ir ispanais jau kabarojuosi į laivelį su dviem galingais varikliais. Gidas prasta anglų kalba paaiškina, jog plaukiant iki Sidabro salos bangos bus didelės, todėl jūros liga yra labai reali. „Jei teks vemti, geriau eikite prie dešiniojo borto, bus pavėjui“, – paprastai aiškina gidas, o aš džiaugiuosi, kad papusryčiauti nespėjau.

Laimei, salą pasiekiame be didesnių rūpesčių. Pakeliui dar apžiūrime žvejybinį laivą, o mano akys vis laksto vandenyno paviršiumi, ieškodamos kokios banginio nugaros. Vasarą čia pilna gigantiškų banginių, kartais jie iki pusės iššoka iš vandens visai greta laivo, taip ne tik nustebindami, bet ir nejuokais išgąsdindami turistus. Dabar jau nebe sezonas, tačiau vietiniai sako, kad banginių vis dar galima išvysti. Mums kol kas nesiseka.

Išsilaipiname saloje ir pradedame kelionę specialiai turistams įrengtais keliukais. Gidas iš karto perspėja, kad matysime kelias rūšis perinčių paukščių, jie bus visai greta mūsų ir elgsis šiek tiek įžūliai. Todėl turime eiti pro šalį nesustodami ir jų neerzindami.

Angliškai šie paukščiai vadinami „boobies“, o lietuviškai reikėtų vadinti padūkėliais, tikriausiai dėl pasiutusio charakterio. Šie paukščiai yra tikrieji salos šeimininkai ir jie tai žino. Sala apaugusi tankiais sausais krūmais, kuriuose perėti nepatogu, todėl bubiai lizdus įsirengia tiesiog ant turistų takelių ir šiems einant pro šalį, snapu bando kirsti į blauzdas.

Svarbiausias padūkėlių turtas – pėdos. Anties dydžio paukščiai, priklausomai nuo rūšies, turi mėlynas, raudonas arba gelsvas kojytes. Atėjus poravimosi metui patinėlis šoka aplink išrinktąją meilės šokį, juokingai kilnodamas savo spalvotas kojas ir mosuodamas sparnais. Jei padaro įspūdį, netrukus išaušta poravimosi valanda, o po kelių savaičių lizde jau karksi mažyliai.

Patelė gali padėti tris kiaušinius, tačiau iš jų išgyvens tik vienas mažasis padūkėlis. Kitiems tiesiog neužteks tėvų pagaunamos žuvies, nes mažieji paukščiukai – tikri rajūnai. Vaikščiodami palei lizdus ne kartą matėme kelių savaičių paukščiuką, jau praaugusį savo motiną. Pamatę gausybę paukščių supratome, iš kur kilęs salos pavadinimas. Viena legenda teigia, kad Sidabro vardą ši sala gavo piratams čia užkasus iš laivų pavogtus turtus, tačiau tikroji versija kiek kitokia. Čia gyvena, maitinasi ir dergia tūkstančiai paukščių, jų baltomis išmatomis nukloti visi pakrantės akmenys. Iš tolo atrodo, tarsi sidabras, tačiau tik atvykęs arčiau supranti stipriai klydęs.

Maudynės su vėžliais

Po kelių valandų ekskursijos grįžę į laivą gauname užkandžių. Kažkas išmeta saują arbūzo kauliukų į vandenį ir… suakmenėja. Toje vietoje vanduo susidrumsčia ir greta laivo kelių metrų gylyje pasirodo tamsūs, vikriai judantys šešėliai. Pasirodo, tai gal metro dydžio vėžliai, netrukus jau kišantys galvas iš vandens ir gaudantys kauliukus. „Turite progą išsimaudyti su vėžliais“, – juokiasi gidas. Deja, kai pasiruošiame šokti į vandenį, didieji vandenyno gyventojai kažkur dingsta, palikdami vietos įvairiaspalvėms žuvytėms. Pusvalandį nardome vėsiame vandenyje ir pakankamai išmirkę, lipame atgal į laivą. Vėl laukia nelengva valandos kelionė laivu, stebint jūros paviršių ir laukiant banginio.

Štai, pagaliau! Iš pradžių pamatau vandens fontaną, o po kelių akimirkų į paviršių išlenda dvi gruoblėtos nugaros. Negalime patikėti tokia sėkme. Fotografuoti nėra prasmės, šiuo metų laiku banginiai tingūs ir iš vandens nešokinėja, todėl pagauti įspūdingų kadrų nepavyks. Geriau tiesiog žiūrėti ir grožėtis milžiniškais keliasdešimties metrų ilgio planetos senoliais.

Kelionė pavyko, dabar lieka tik susikrauti daiktus ir kuo greičiau dingti iš šios statybų aikštelės į greta esantį Montanitos (isp. kalniukas) kaimelį. Čia laukia puiki kelionės po Ekvadorą pabaiga tarp bangas vikriai gaudančių banglentininkų, gardžius kokteilius tiesiog gatvėje suplakančių barmenų, pigių viešbučių ir gyvos muzikos iki ankstyvo ryto.

Iš Montanitos mūsų kelias driekiasi toliau, į turistų ypač mielai lankomą Peru. Važiuodami ten net šiek tiek baiminamės: ar gali ta šalis nustebinti po tokios Ekvadoro pasiūlytos įvairovės? Pasirodo, kad tikrai gali, tačiau apie tai – netolimoje ateityje.

Ką rekomenduojame pamatyti Ekvadore:

  • Bent tris indėnų turgus. Otavalo ir Sakisilio miestelių turgūs privalomi, kitus galima rinktis laisvai, juk jie kas savaitę vyksta net mažiausiuose kaimeliuose;
  • Bent šešis ugnikalnius. Pirmiausiai – gražuolį Kotopaksi ir didįjį Čimborazo. Tarp kitų gali būti ir sunkiau pasiekiamas, bet lava ir akmenimis besispjaudantis Sangay;
  • Sostinės Kito senamiestį. Turistai mėgsta kitą šio miesto rajoną Mariscal Sukre, tačiau senamiestis nepalyginamai gražesnis ir netgi pigesnis;
  • Galapagų salas. Jei tik užteks pinigų, būtinai pamatykite šį pasaulio gyvūnijos stebuklą, su gigantiškais vėžliais, nesuskaičiuojama gausybe paukščių ir puikiu povandeniniu pasauliu;
  • Amazonės džiungles. Sakoma, kad Ekvadore išvykos į džiungles pigesnės, nei Brazilijoje ar Peru, o įspūdžiai tie patys, nuo anakondų iki aligatorių ir milijono uodų.

Alfa.lt logo1-1.gif



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.