Gyvenantys ant vandens

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Gegužės 18d.

Venesueloje tekančios Orinoko upės delta yra viena didžiausių pasaulyje. Čia pilna įvairios augalijos ir gyvena warao genties indėnai, išsaugoję savo autentišką kalbą bei buitį. Tiek informacijos užteko, kad užsimanytume kelias dienas praleisti šiame regione. Neapsirikome.

Vieną dieną teko sugaišti didžiausiame greta deltos esančiame miestelyje Tukupitoje. Daugelio indėnų kaimų neįmanoma pasiekti sausumos transportu, reikia samdytis valtį arba pirkti organizuotą turą. Turizmo agentūrų čia nedaug, todėl ir kainos užima kvapą – mokėti beveik keturis šimtus litų už trijų dienų plaukiojimą Orinoko deltos kanalais vengtų net didžiausi entuziastai.

Piratai siūlo sutaupyti

Taupiems keliautojams Tukupitoje taip pat gali nusišypsoti laimė. Tarp centrinėje aikštėje šurmuliuojančių žmonių tikrai atsiras bent vienas, kuris pasiūlys galimybę kelias dienas praleisti plaukiojant Orinoko deltoje už dvigubai mažesnę kainą.

Tai viliojantis, tačiau pavojingas pasiūlymas. Šie žmonės čia vadinami piratais ir kartais pateisina savo vardą, dingdami su turistų patikliai iš anksto sumokėtais pinigais. Nenorėjome labai rizikuoti kelionės kokybe ir patikimumu, tad pasirinkome viduriuką ir įsigijome pakankamai pigų keturių dienų turą. Jį pasiūlė mūsų viešbučio darbuotojai ir rekomendavo ką tik iš tokios išvykos grįžę čekai turistai.

Kitą rytą mūsų valtis jau parpė tolyn, skaidydama vieno iš Orinoko deltos kanalų vandenį ir linksmai pašokinėdama ant kitų valčių atsiunčiamų bangų. Be mūsų valtyje dar sėdėjo keistas rubuilis, kuris prisistatė esąs virėjas ir „Yamaha“ variklį sukiojantis gidas Chosė, prie kiekvieno priplaukto kaimelio nepamirštantis vietiniams indėnams šuktelti: „Pui!“

Jau nuo pirmųjų kelionės minučių džiaugėmės gražiais džiunglėmis apaugusių pakrančių vaizdais ir keliuose kaimeliuose sustojome pamatyti indėniško Orinoko čiabuvių gyvenimo iš arčiau. Kas pirmiausiai krito į akis? Žinoma, Hugo Chavezas, ekscentriškas Venesuelos prezidentas.

Indėnai myli prezidentą

H. Chavezas, matyt, rimtai vertina indėnų palankumą, todėl stengiasi būti matomas kiekviename žingsnyje. Jo veidas šviečia plakatuose prie upės, nublukusiuose piešiniuose ant ūkinių pastatų sienų. Net ant mėlynų vandens talpyklų indėnų kaimeliuose puikuojasi vienas žodis: „Chavez“.

Indėnams šis prezidentas labai geras: elektros linijoms pinigų duoda, geriamo vandens kartą per savaitę gubernijos valtimis atplukdo, betonuotus takelius greta namų padeda nutiesti. Valdžia skiria pinigų mokykloms statyti, elektros stulpams sukalti, o vėliau patys indėnai šiuos darbus nudirba, todėl visi turi darbo ir naudos. Visi laimingi. Visi prezidentą myli ir socializmą geruoju mini.

Kuo toliau keliavome, tuo labiau pradėjome stebėtis warao genties indėnų buitimi. Žmonės čia gyvena tiesiog ant upės, sukalę medinius polius į vandenį ir ant tokių pačių polių nutiesę tarp namų medžiu grįstus takelius. Nėra čia sienų, vonių, miegamųjų ar oro kondicionierių. Net tualetų dažnai nėra, todėl gamtiniai reikalai atliekami tiesiog į grindyse išpjautas skyles, tiesiai virš vandens.

Tačiau ką mes pamatome virš šio vargano gyvenimo, kuriame hamakas atstoja ir lovą, ir fotelį, ir pietų stalą? Ogi ten yra nendrėmis klotas stogas, virš kurio bangas gaudo palydovinė lėkštė. Nuo šito civilizacijos vaisiaus juodas laidas driekiasi iki pat modernaus televizoriaus su DVD grotuvu, o greta plerpia didelis šaldytuvas. Primenu, kad lankomės pas gana archaiškai gyvenančius indėnus.

Šeimose po trylika vaikų

Pamatytumėt, kiek čia vaikų! Plauki pro mažą Orinoko deltos kaimelį, o iš vandens kyšo gal penkiasdešimt galvų ir mojuoja šimtas rankučių. Išlipi ant kranto ir aplink tave jau laksto mažųjų kaimenės. Nenuostabu – gidas prasitarė, kad vos tik warao genties mergina gali gimdyti, ji tampa nėščia moterimi ir gausina šeimą, kol gamta leidžia. „Kiek turite vaikų?“ – paklausėme vienos indėnės. Ši akimirką patylėjo, pamąstė, užvertusi akis į stogą, ir galiausiai atsakė: „Trylika“. Taip, dviženklis vaikų skaičius čia yra beveik kiekvienos šeimos kasdienybė.

Kelias dienas vingiavome ramiais Orinoko deltos kanalais ir lankėme indėnų kaimelius. Spėjome užsukti ir į mažesnius kanalus, kur medžiuose laipioja beždžionės, valties keleivius sveikina įvairiaspalviai paukščiai, o sutemus aplink pradeda žybčioti tūkstančiai jonvabalių giminaičių.

Vėliau pasivaikščiojome džiunglėse, kur turėjome galimybę pamatyti, kaip indėnai randa maistui tinkamas palmes. Tiesa, grįžtami prie valties paklydome, bet po keturių valandų klaidžiojimo po džiungles, šis nuotykis baigėsi sėkmingai.

Vabalėlių atakos

Kiekvienai nakvynei pasirinkdavome vis kitą kaimelį. Tai paprasta, nes mūsų „viešbučiai“ keliaudavo kartu – tai tvirti hamakai su tinkleliu, apsaugančiu nuo moskitų. Gaila, kad tas tinklelis beveik nesulaiko kitų mažųjų kraugerių – muselių „puri puri“, kurias indėnai vadina „pui pui“. Muselės tampa aktyvios saulei tekant ir leidžiantis, bet skaudžių įkandimų galima tikėtis visą parą. Nei matai, nei girdi ir staiga – cakt!

Orinoko deltoje gyvūnija tiesiog knibžda. Muselių, uodelių, vabalėlių čia milijonai ir kiekvienas vis kitaip kanda. Vos įkiši koją į vandenį, prie jos jau prisistato kažkokie neūžaugos išsprogusiomis akimis. Vos patrauki per naktį stovėjusią kuprinę, iš po jos išsilaksto blizgantys karkvabalių protėviai, o žengus porą metrų į žolę po kojomis galima rasti kumščio dydžio rupūžę.

Čia neabejotinai smagiai ir įdomiai laiką praleis kiekvienas turistas, tačiau kad smulkmenos nesugadintų nuotaikos, verta atsižvelgti į kelis patarimus:

  • Jei perkate kelionę iš „piratų“, jokiu būdu nemokėkite visų pinigų iš karto ir gaukite kuo daugiau informacijos apie prekeivio tapatybę.
  • Pasirūpinkite lengvais užkandžiais. Paprastai pusryčiai, pietūs ir vakarienė įskaičiuojama į turo kainą, tačiau jei maisto norėsis dažniau, rasti veikiančią parduotuvę bus gana sudėtinga.
  • Turėkite hermetiškų maišelių foto ir video įrangai bei dokumentams. Deltos kanaluose bangų beveik nėra, bet atsargumas nepakenks.
  • Pasiimkite saldumynų, pieštukų ar kitokių suvenyrų indėnų vaikams. Jie bus tikrai dėkingi ir laimingi, gavę nedidelių lauktuvių.
  • Jei turite palapinę, galite pasiimti ją į kelionę, nes nakvynės vietose ją pastatyti yra gana paprasta.
  • Nepamirškite kremo nuo saulės, kepurės, akinių ir apsaugos nuo lietaus bei uodų. Šie dalykai čia labai aktualūs šviečiant saulei, o neperšlampamas švarkelis pravers lyjant.
  • Avėkite patogiais sandalais, o kuprinėje turėkite bent vieną šiltesnį rūbą – naktys čia būna vėsios.

Alfa.lt logo1-1.gif

 

Taip pat skaitykite:

Aukso ieškotojų keliu



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.