Išgyvenimas laukinėje Australijos gamtoje

Autorius: Lina Balsytė | Kelionių manija , 2010, Liepos 26d.

„Keliaujant po Australiją iš tiesų buvo apėmęs jausmas, kad čia bijai ne žmonių, o gyvūnijos. Tau visiškai nesvarbu, kur yra tavo piniginė, kur yra tavo daiktai. Tau kartais svarbu, kad išgyventum. Tau labai svarbu, kad naktį išlipęs iš automobilio neužliptum ant gyvatės ar krokodilo. Taigi nuolat esi stebėjimo būsenoje“, – tokiais įspūdžiais alsuoja neseniai iš Australijos sugrįžusi Giedrė Danisevičiūtė. Tolimojoje, daugelio europiečių svajonių šalyje, mergina keliavo pusmetį ir per tą laikotarpį įveikė tūkstančius šalies kilometrų.

Giedrė pasakojo, kad minėtame žemyne gyventojų tankumas labai mažas – apie 3 žmones kvadratiniame kilometre. Taigi didžioji dalis šalies – vien natūrali gamta. „Toje natūralioje gamtoje turi mokėti savimi pasirūpinti, nes kitaip išties gali žūti, pavyzdžiui, nuo vandens ar maisto trūkumo, ar todėl, kad neapskaičiavai savo kuro sąnaudų ir pritrūkai degalų“, – pasakojo mergina.

Kartu su draugu automobiliu išmaišiusi šiaurės ir vakarų Australijos pakrantes, Giedrė teigia, kad kelionei į Australiją reikia specialiai pasiruošti. Pirmiausiai apsisprendžiant, kokią Australiją nori pamatyti: civilizuotą ir urbanizuotą, ar laukinę ir egzotišką. Pirmuoju atveju reikia vykti į didžiuosius šios šalies miestus – Sidnėjų, Melburną, Kanberą, antruoju – automobiliu leistis į kelionę Australijos pakrante. „Jei nori pamatyti Australiją, kokia ji yra gražiausia, ne miestus, o natūralią gamtą, turi važiuoti automobiliu, pageidautina, varomu keturiais ratais ir pasiimti su savimi visą būtiną įrangą. Be to, reikia turėti omenyje, kokia yra natūrali gamta. Kad yra skirtingų tipų krokodilai – vieni iš jų tave puls, kiti nepuls. Reikia stebėti ženklus, žinoti, kokie gyvatės įkandimai yra ypač pavojingi, kokie mažiau pavojingi, kaip atrodo nuodingi ir kaip atrodo nenuodingi vorai. To žinoti nebūtina, jei trim dienoms važiuoji į Sidnėjų, bet jei keliauji ilgesnį laiką ekstremaliomis sąlygomis, turi būti pasiruošęs viskam“, – patarimais dalinosi Giedrė.

 

30–40 proc. žmonių serga odos vėžiu

Merginos aplankyta Šiaurės teritorija ir Vakarų Australija – tik nedidelė šio žemyno dalis, nors Vakarų Australija yra didžiausia jo valstija. Giedrė pasakojo, kad Australijos klimatas labai ekstremalus. Šiaurinė teritorija garsėja lietingais ir sausaisiais sezonais, kai pusę metų gali lyti, o kitus pusę metų šviesti karšta saulė. Čia ypatingas ir kraštovaizdis – nuo dykumų, iki įvairiausių tipų miškų, kuriuose – unikali šalies gyvūnija.

Savo ruožtu vakarinė šalies dalis garsėja čia esančiu Margareth River regionu – vienu iš dešimties populiariaurių pasaulio regionų.  „Regionas garsėja savo vynu, nuostabiomis pakrantėmis. Gamtos požiūriu ši Australijos dalis žavi tuo, kad žemė čia yra raudona. Ilgas pilkas kelias, raudona žemė, itin mėlynas dangus, labai ryški saulė… Australijoje viskas atrodo bent keturiskart ryškiau, mat saulė čia labai stipri. Galvą susuka ir gyvūnijos įvairovė. Pavyzdžiui, sustoji degalinėje ir prie tavęs prieina povai, nes mato, kad valgai priešpiečius ir jiems reikia, kad tu su jais pasidalintum tais priešpiečiais. Čia yra ir visi metų sezonai, tarp kurių – pakankamai šalta žiema, kai temperatūra nukrenta iki 0 laipsnių Celsijaus ir labai karšta vasara“, – kalbėjo mergina.

Giedrė pasakojo, kad Australijos saulė labai pavojinga ir ypatingai prie didžiulio jos intensyvumo nepratusiems europiečiams. „Apie 30–40 proc. australų nustatomi vėžiniai odos susirgimai. Virš Australijos yra plonesnis ozono sluoksnis, taigi visiškai europietiškam žmogui čia išties yra netinkamos gyvenimo sąlygos“, – kalbėjo mergina.

 

Didžiausi pasaulyje krokodilai

Šiaurinė Australijos pakrantė garsėja ir didžiausiais pasaulyje ropliais – briaunagalviais krokodilais. Šie krokodilai, be šiaurinės Australijos paplitę ir Pietryčių Azijoje, išauga iki 8–9 metrų ilgio ir sveria daugiau nei 1 toną.

„Šie krokodilai taip pat vadinami sūraus vandens krokodilais, tačiau šis pavadinimas nėra visiškai tikslus, nes jie gyvena visur, kur jiems patinka. Šiuos roplius galima aptikti ir nacionaliniuose parkuose, ir įvairiuose vandens šaltiniuose. Be to, juos gina valstybė. Kadais dėl vertingos odos ir mėsos  beveik išnykusių krokodilų populiacija Australijoje šiandien siekia apie 150 tūkst. Briaunagalviams krokodilams apsigyvenus lankytinoje nacionalinio parko vietoje, juos iš čia išgabena specialiosios tarnybos. Yra įvairių metodų, kaip nesužeidžiant krokodilo pertempti jį į kitą vietą“, – pasakojo Giedrė.

Pasak merginos, be to, kad yra didžiausi, sūraus vandens krokodilai yra ir seniausi ropliai pasaulyje, kuriuos pamačius nebekyla klausimas, kaip jiems taip ilgai pavyko išlikti. „Žiūrėdamas į juos per aptvarą supranti, kad jeigu šios apsaugos nebūtų, gali tik žegnotis, nes iš esmės išgyventi galimybių nėra. Šie krokodilai labai greitai bėga, labai greitai plaukia ir be viso to dar gali iš vandens pašokti į orą iki pusės. Jei plauki iš laivo iškišęs ranką ar koją, gali iš karto su ja atsisveikinti“, – sakė Giedrė. Didžiausią pavojų žmogui dažniausiai kelia ne tai, kad šie krokodilai labai greitai bėga, bet tai, kad žmogui jie dažniausiai smogia staigiai, prieš šiam spėjant sureaguoti.

Be to, kai kurie krokodilai mėgsta vartyti valtis. Tuomet jie yra pagaunami ir išvežami į specialias fermas. Vienoje iš jų Giedrė ir turėjo galimybę pamatyti baisiuosius roplius. „Keliaudama sykį mačiau ženklą, skelbusį, kad šiaurinėje Australijoje per pastaruosius 25 metus krokodilai nužudė apie 20 žmonių. Tai išties labai baisi smurtinė mirtis, galinti ištikti visus, pernelyg nerūpestingai besielgiančius“, – pasakojo Giedrė. Ji pridūrė, kad patys australai imasi daug apsaugos priemonių, siekdami kaip įmanoma labiau užtikrinti, kad nuo krokodilų nenukentėtų žmonės: visose teritorijose, kuriose egzistuoja bent mažiausia krokodilų buvimo tikimybė, yra daugybė apie tai įspėjančių ženklų, raginančių žmones toje teritorijoje nevaikščioti vieniems, draudžiančių apskritai vaikščioti toje teritorijoje, neleidžiančių ten žvejoti ar tiesiog valyti pagautos žuvies.

„Teko išgirsti ne vieną, iš pažiūros įdomų patarimą, kaip antai neiti į tą pačią vietą kelis kartus, nes esą krokodilai žmogų gali stebėti ir pirmą kartą galbūt nepulti, tačiau į tą pačią vietą sugrįžus antrąjį ar trečiąjį kartą, smogti iš pasalų. Žiauri tokia mirtis ir tuo aspektu, kad krokodilai slepia savo maistą, todėl paslėpę žmogaus palaikus jie gali laikyti keletą metų“, – sakė Giedrė.

Šiaurinėje Australijos pakrantėje gyvena ir gėlojo vandens krokodilai, kurie žmogui nėra tokie pavojingi. Giedrė pasakojo, kad šie, iki 4 metrų užaugantys krokodilai, yra labai bailūs ir puola žmogų tik tuomet, kai ant jų yra užlipama. „Kitais atvejais jie laikosi nuošaliai. Kartą buvo, kad vos išgirdę spragtelint mano fotoaparato blykstę, jie iškart pasislėpė“, – prisiminimais dalinosi mergina.

 

Kengūrų – dukart daugiau nei gyventojų

Krokodilai yra tik vieni iš daugybės europiečio akiai egzotiško Australijos gyvūnijos pasaulio atstovų. Čia gyvena apie 80 proc. gyvūnų ir augalų, kurių nėra kituose žemynuose. Ne mažiau emocijų, tik kiek geresnių, kelia nacionalinis Australijos gyvūnas – kengūra, kurių šalyje yra du kartus daugiau nei gyventojų.

„Kengūrų yra beprotiškai daug, tačiau jos yra beprotiškai bailios. Todėl retai kam pavyksta savo fotoaparate užfiksuoti netoliese esančią kengūrą. Dažniausiai šis žinduolis vos pamatęs žmogų puola bėgti“, – sakė Giedrė. Ji taip pat pažymėjo nė vienoje valstybėje nemačiusi tiek daug šalikelėse gulinčių partrenktų gyvūnų, kiek kengūrų Australijoje. „Keliuose kas šimtą metrų gali matyti partrenktą kengūrą, kurią jau ėda varnos arba koks nors įspūdingas erelis. Mano draugė pasakojo, kad stengiasi po 18 val. nevažinėti motociklu, mat apie 17–18 val. suaktyvėja kengūros. Dėl didžiulio karščio dienos metu jos miega, o vakarais pradeda šokuoti savo teritorijoje. Kengūros nesupranta, kas yra kelias, be to, jas labai pritraukia automobilių šviesos. Jei važiuoji dideliu automobiliu, tuomet po ratais iššokusią kengūrą greičiausiai užmuši, bet jei važiuoji motociklu, susidūrimas su kengūra gali būti mirtinas ir tau pačiam“, – kalbėjo Giedrė.

Ne mažiau nei patys gyvūnai, populiari ir jų mėsa, kuri, pasak Giedrės, yra labai skani, liesa ir pigesnė nei gyvulių mėsa. „Žmonės juokauja, kad australai yra bemaž vienintelė tauta, valganti savo nacionalinį gyvūną“, – šypsojosi Giedrė.

Ji papasakojo ir apie kitus įspūdingus potyrius, kaip antai pelėdas, lojančias tarsi šunis, įvairiausių spalvų paukščius, koalas, į peles su triušio ausimis panašius gyvūnus – triušinius bandikutus. „Australijoje gyvena ir antrasis pagal dydį šio žemyno paukštis emu, šiek tiek panašus į strutį. Šie paukščiai yra neįtikėtinai kvaili. Neretai jie eina šalikelėje, tačiau pamatę atvažiuojantį automobilį staiga nusprendžia pulti po jo ratais. Arba eidami dviese penkių metrų vienas nuo kito atstumu, pasimeta ir leidžiasi vienas kito ieškoti. Jei sykį duosi jiems maisto, jie nuo tavęs neatsikabins ir persekios. Pamenu, kartą, stovėdama prie tvoros pabeldžiau jos apačioje, o paukštis atsisuko pasižiūrėti į kairę pusę. Stebint emu pasidaro įdomu, kaip toks paukštis evoliucijos procese apskritai išliko“, – juokėsi Giedrė.

Mergina priminė ir apie Australijoje gyvenančias nuodingas gyvates bei teigė jų daug nemačiusi, tačiau žinojusi, kad jos egzistuoja ir kad „ant jų geriau neužlipti“. „Mačiau ryklius, banginius, delfinus. Ryklių Australijoje yra iš tiesų daug, bet australai juos priima pakankamai natūraliai, nors šalyje užfiksuota ne viena nelaimė, susijusi su rykliais. Bet ir pačių ryklių šiame žemyne yra labai įvairių. Vieni iš jų puola tik tada, kai yra labai alkani, o pamatę kažką, ko neatpažįsta, dar penkias minutes aplinkui plaukioja mąstydami, ar jau galima pulti ir ar tai darydami jie nesusižalos“, – pasakojo mergina.

 

Atstumas tarp degalinių – 800 km

Australijos pakrantės ilgis – bemaž 37 tūkst. kilometrų. Taigi atstumai čia didžiuliai. Ypatingai Vakarų Australijoje, kuri yra viena iš mažiausiai apgyvendintų šalies teritorijų. „Kuo į atšiauresnį regioną važiuoji, tuo atstumai nuo vienos degalinės iki kitos didesni. Esu girdėjusi apie ženklus, pranešančius, kad kita degalinė yra už 800 km ar 1000 km. Pati mačiau ženklus, pranešančius, kad kita degalinė yra už 400 km ar 500 km. Kai važiuodavome į pakankamai neapgyvendintus regionus, visada prisipildavome pilną baką kuro ir atsargai su savimi pasiimdavome dar kelis benzino bakus“, – teigė Giedrė.

Milžiniška teritorija laukinės gamtos tam tikra prasme vienija čia gyvenančius žmones. Mergina pasakojo, kad važiuojant nuošaliame krašte, kur žmonių nėra daug, visi, apsilenkdami pamirksi vienas kitam automobilio šviesomis. „Tai tarsi mūsų bendrumo ženklas, tarsi pasakymas, kad „Čia mes esame vieni gamtoje, bet mes esame kartu“, – kalbėjo Giedrė.

Ji pasakojo buvusi sužavėta australais, kaip žmonėmis, kurie, pasak Giedrės, yra nepaprastai geranoriški, draugiški ir paslaugūs. „Porą sykių turėjome problemų su savo automobiliu: vieną kartą įvažiavome į griovį, kitą kartą atsirado problemų elektrinėje automobilio sistemoje. Abu sykius prie mūsų sustojo pirmas pro šalį važiavęs automobilis. Ištraukė iš duobės, pasiūlė maisto, vandens ir t.t. Australijoje iš tiesų jaučiasi didžiulė žmonių vienybė“, – sakė Giedrė.

 

Patys geriausi paplūdimiai

Dar vienas nuostabus Australijos akcentas – tai šios šalies paplūdimiai. Giedrė pasakojo, kad kai keliavo Azijoje, sutiko ne vieną australą, kuris dažnai skųsdavosi, čia esančiais esą nešvariais paplūdimiais. „Tie paplūdimiai man atrodė puikūs, taigi maniau, kad australai tiesiog yra snobai, kuriems niekada niekas nebus gerai. Bet kai nuvažiavau į Australiją, supratau, ką jie turėjo omenyje. Taip, Australijos paplūdimiai yra patys gražiausi. Jie yra nepaprastai švarūs. Vanduo čia įvairiausių spalvų – nuo ryškiai žalios, mėlynos, iki labai skaidrios. Labai švarus smėlis, viskas ypatingai prižiūrėta. Tikrai gniaužia kvapą“, – įspūdžiais dalinosi mergina.

Be to, kadangi milžiniškoje teritorijoje gyvena sąlyginai nedaug žmonių, paplūdimiai niekada nebūna perkrauti žmonėmis. Antra vertus, kad ir kaip viliotų auksinis smėlis ar ryškus vanduo, negalima pamiršti ir ryklių, krokodilų bei srovių pavojaus. „Kartais labai norisi įlįsti į vandenį, bet stovi ženklai, pranešantys, kad ten plaukioja krokodilai. Australija labai tinkama banglentininkams. Tai reiškia, kad nelabai tinkama šiaip plaukiojimui. Čia labai didelės bangos ir stiprios srovės. Mane, jau išlipančią ant kranto, bangos ne kartą yra pargriovusios, kelis kartus apvertusios, o srovės sugrąžinusios atgal į vandenį. Prie to reikia laiko apsiprasti“, – pasakojo Giedrė.

Dalintis įspūdžiais mergina baigė tikriausiai ne vieną, Australijoje apsilankiusį žmogų, užplūstančiomis emocijomis: „Buvusi gryna miesto gyventoja ir miesto malonumų mėgėja, aš tikrai įsimylėjau gamtą“.

 

Nuotraukos – Giedrės Danisevičiūtės ir Sebastien Gouyou – Beauchamps

 

Taip pat skaitykite:

Australijos keistenybės

10 Australijos gamtos stebuklų

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.