Japonija – patogi svajonė (I dalis) | Kelionių manija

Japonija – patogi svajonė (I dalis)

Autorius: Vytautas Bukauskas , 2010, Vasario 17d.

1989 metų liepa. Kurilai. Kunaširo sala. Golovnino gyvenvietė. Įkasti į žemę tarybiniai tankai vamzdžiais žvelgia į jūrą, rūdijantys balti žvejybiniai laivai su hieroglifais ant bortų, tolumoje dideli kalnai, tai Hokaidas – ainų šalis. Japonijos šiaurinė sala. Mus skiria vos  7-ių  kilometrų vandens juostelė  pavadinta  Proliv Izmeni „Išdavystės sąsiauriu“. Skamba kaip įspėjimas…. Neįgyvendinama svajonė ten patekti. Neperplauktum, nes per toli ir….stiprios vandens srovės iš ano  kranto. Svajonė kitam kartui. 

(iš povestuvinės kelionės po Kurilų salas  dienoraščio)

Ką žino visi

Ko gero, nėra kitos tokios „egzotiškos“ šalies, apie kurią nebūtų  girdėjęs  kiekvienas lietuvis ir kurios nenorėtų aplankyti. Ši simbolių, kultūrinių ir technologinių kontrastų šalis vilioja. Vaikščiojantys ir kalbantys robotai bei personažai iš samurajų laikų: geišos, sumo kovotojai. Neturintys centralizuoto šildymo sistemos,  didžiausi ir moderniausi pasaulio miestai – megapoliai, kai žiemą oro temperatūra priartėja prie 0C. 

Grojantys automobilių keliai, ypatingai greiti traukiniai „Shinkansen“, atvykstantis sekundžių tikslumu, sustojantys centimetrų tikslumu, daugiau nei 300 km/val greičiu skriejantys pro Japonijos simboliu tapusį Fudzijamos ugnikalnį, senesnį už dabartinę jo papėdėje gyvenančią tautą.

Aplankiau daugumą Azijos šalių, bet kai  pagalvodavau apie Japoniją, pirma mintis – BRANGU. Logiška manyti, kad  skristi už 8 laiko juostų – toli, aušto pragyvenimo lygio šalis – brangi, beveik visi užrašai hieroglifais ir mažai šnekančių angliškai – nepatogu.

 

Mitai ir tikrovė

Kai esi koncerte Tokijo mieste, kuriame profesorius iš Lietuvos  skambina Čiurlionį ir jame sutinki  pažįstamą, kurio jau daugelį metų nesutikai Vilniuje, – „tekančios saulės šalis“ neatrodo  taip toli.             

Kai dienos pragyvenimas (viešbutis, maistas, miesto transportas, muziejai)  kainuoja  100 USD, nėra taip brangu, lyginant su Europa ar net su daugeliu Afrikos šalių, kuriose, norint pamatyti vertas dėmesio vietas, turistui tenka sumokėti kur kas daugiau.

Daug užrašų hieroglifais ir mažai šnekančių angliškai yra tiesa. Bet atperka begalinis aplinkinių paslaugumas. Jeigu matys, kad nesupranti – paims už rankos ir nuves į vietą, kur jau viskas aišku. Paprastai tai taškas, iš kur viskas matosi, ko tau reikia, arba linijos pradžia, kuria toliau eidamas nepaklysi. Japonijoje viskas ir visi rikiuojasi į eilę ir viskam pradžia – linija.

Pageidautina visus reikiamus pavadinimus turėti užsirašius hieroglifais. Jie yra visuose kelionių vadovuose. Jeigu klausite ieškomos gatvės angliškai, greičiausiai nesupras net mokantis anglų kalbą. Parodysit užrašą japoniškai – kaip burtų lazdele mostelsit. Net savo vardą pageidautina  turėti japoniškai. Bet kuri pirkimo procedūra ganėtinai biurokratiška. Ir banke ir, bilietų kasoje. Nori žinoti jūsų vardą.  

Japonija – rojus žiopliams.  Jeigu  per išsiblaškymą ką nors pametei ar palikai (kartais naujoje vietoje taip nutinka),  net jeigu tai brangus fotoaparatas, – grįžęs rasi.

Japonija yra ne tik  patogi šalis gyventi, ypač japonams, bet  ir patogi  keliauti. Sakyčiau patogiausia iš visų mano aplankytų Azijos šalių, nes ten visur yra aiški, beveik  nepajudinama  tvarka.  Tačiau pirmas įspūdis, nusileidus Naritos oro uoste ir pamėginus patekti į Tokio miestą, gali būti…Oi ! Neskubėkite lipti į taksi. Gal tai ir paprasta, bet kaina …. nenustebkite, jeigu paprašys 400 Lt. (15000 ¥ ) ir tai bus su didele nuolaida. Yra 10 kartų  pigesnių būdų.

Sunku arba net neįmanoma perprasti japonų, bet galima perprasti jų sukurtą tvarką ir tuomet keliavimas bei šalies pažinimas, kaip sako anglai, tampa „easy“, o ne „crazy“.


Nuo ko pradėti kelionę?

Kadangi Japonija, pavadinkim, tvarkinga, tiksli šalis, tai  pradžioje geriausia turėti aiškų tikslą arba bent kelionės prioritetus. Tai labai padės tiksliai susidėlioti programą ir suskaičiuoti didžiąją dalį išlaidų. Gerai turėti patarėją – ten gyvenantį pažįstamą žmogų (Lietuvos Ambasados duomenimis, šiuo metu Japonijoje gyvena ir dirba apie 200 lietuvių), gerai pažinoti savarankiškai ten keliavusį (geriau kelis kartus) arba perskaityti esamus atsiliepimus, parašytus mūsų tautiečių, kad ir šį straipsnį.

Mano  svajonė buvo pamatyti seniausią pasaulio medį Jomon Sugi kedrą Cryptomeria japonica, tolimoje Yakushima saloje. Jam jau 7200 metų.  Įkopti į aukščiausią Japonijoje (3776 m). Fudzijamos kalną ir ten sutikti Naujus Metus.  Šio tikslo vedamas du kartus pabuvojau Japonijoje ir, ko gero, teks dar bent kartą ten sugrįžti. Nors japonų patarlė sako, kad  „Yra dviejų tipų kvailiai: kurie niekada nelipo į Fudzijamą ir kurie lipa į jį antrą kartą“. Tikriausiai  turima omenyje tuos, kurie jau pabuvojo viršūnėje ir dar kartą lipa. Tačiau tarp japonų keliautojų ir alpinistų teko sutikti nemažai  žmonių,  kurie lipa į šį kalną daug kartų skirtingais metų laikais ir dėl to visai nesijaudina, o Naujųjų Metų saulės sutikimą Fuji-San viršūnėje ar bent jo šlaituose vertina kaip tikrą pasiekimą, nes žvarba gali siekti  -40 C, o vėjo greitis 100 km/val.

Apkeliavome beveik  visą pietvakarinę Japoniją Hosniu, Kiusiu ir Jakušima salose: Tokijo, Nikko, Hakone, Kyoto, Nara, Osaka, Himeji, Hiroshima, Fukuoka, Kagoshima, Ibusuki, Yakushma. Tame kelyje aplankėme vertingiausias kultūros paveldo vietas, gyvenome visokio tipo japonų viešbučiuose ir japonų namuose, valgėme japonų maistą, turėjome galimybę  palyginti Stelmužę ir seniausią pasaulio medį, su japonų keliautojais ir alpinistais sutikome pirmąją 2010 metų saulę Fudzijamos kalne, matėme sumo varžybas ir Imperatorių Akihito, sveikinantį savo tautą.   


Transportas arba kaip keliaujant groti

Japonijoje, netoli Fudzijamos kalno yra kelias, kuriuo važiuojant 45 km/val. greičiu automobiliu padangos „groja“ gražią melodiją, o taksistai pagal ją dainuoja dainą apie Fudzijamą (iš  kelionės dienoraščio).

Nors Lietuva susisiekimo prasme yra Europos užkampis, bet  net ir sezono metu iš Vilniaus nuskristi į Japoniją visai realu už 2000 Lt., išskyrus didžiąsias šventes, kai bilietas kainuos apie 3000 Lt. Bet žinant tai, kad skrydis iš Europos be nutūpimo su geromis oro bendrovėmis trunka 10-12 valandų, tai visai protinga suma.

Tačiau net gavus pigiausius bilietus dar anksti džiaugtis. Kas išties Japonijoje yra brangu, net ir ten gyvenantiems – tai vidaus transportas. Galima numatyti, kad jis rentabilus. Perskristi puse Japonijos kainuos tiek pat, kiek atskristi į ją. Metro, tramvajų, autobusų transportas taip sutvarkytas, kad beveik nėra galimybės keliauti „zuikiu“.

Keliaujant patogiausia naudotis geležinkeliais. Japonijoje labai gerai išvystyti geležinkeliai, ypač patogi greitųjų geležinkelių sistema Shinkansen. Jais per dieną nuvažiuoti 1000 km ir dar pakeliauti visai įmanomas dalykas. Pati kelionė traukiniu užtruks 4-5 val. 1000 km pravažiuoti traukiniu ar nuskristi lėktuvu trunka tiek pat laiko, bet kaina traukiniu perpus mažesnė.

Tačiau taip keliauti visgi nepigu. Tikras išsigelbėjimas keliaujantiems po Japoniją yra taip vadinamas Japan Rail pass (JR pass). Jo negalima įsigyti Japonijoje. Jis negalioja net užsieniečiams gyvenantiems Japonijoje. Tik turistams. Ji galima nusipirkti daugelyje Europos valstybių JR atstovybėse. Lietuvoje tokios  nėra. 7 dienų kaina apie 800 Lt (vaikams 400 Lt), 14 dienų apie 1350 Lt. (vaikams 630 Lt.) Atrodo nepigu, bet be jo, keliaudami traukiniu, išleisite beveik dvigubai daugiau. Be to, yra visiška laisvė keliauti ir keisti kelionės maršrutus. Papildomų išlaidų daugiau nebus, nebent reikėtų važiuoti privačiais geležinkeliais. Jų nelabai daug ir linijos nėra ilgos, galima beveik gyventi traukiniuose. Tiesa, tik iki 24 val. J Tada visas transportas stabdomas. Yra tik keli naktiniai traukiniai. Jie į Hokaidą.

Prieš keliaujant traukiniu reikia turėti viso maršruto išklotinę. Speciali kelionių po Japoniją programa sudėlioja visą kelionę minučių tikslumu nuo pirmos stotelės iki paskutinės, nesvarbu kokia transporto rūšimi keliausite. Taip keliauti – kaip groti iš natų. Taip mes iš Kyoto su keturiais traukinių keitimais „vienu įkvėpimu“ nukeliavome 1050 km į pietvakarius. Nenustojome stebėtis, kaip viskas tikslu. Jeigu tarp traukinių 3 minutės, tai tiek ir užtenka persėdimui.  

Automobilio nuoma Japonijoje ekonomiškai pasiteisina, jeigu esi ne vienas ir reikia važinėti užmiestyje. Čia „angliškas eismas“, kalnuose siauri serpentinu einantys keliai, reikia vairuoti atsargiai, nors atitvarai gumuoti. Patys japonai labai atsargūs, nes paniškai bijo avarinių situacijų.

Tačiau yra vienas didelis BET. Jeigu turi lietuviškas „europinio“ tipo teises, automobilio nuoma Japonijoje beveik neįmanoma. „Beveik“, nes pirmą kartą dėl nežinojimo  pavyko, bet  daugiau ne. Negalėjau su tuo susitaikyti, kai automobilio nedavė, sakydami, kad  mūsų teisės „local“ (vietinės ) ir Japonijoje negalioja. Buvo gruodžio 31 d., popietė reikėjo važiuoti į kalną sutikti Naujųjų Metų. Ginčijausi ir bariausi. Veltui. Pokalbis kaip su siena. Su didele viltimi paskambinau į Lietuvos Ambasadą. Atašė Jolanta patvirtino, kad mūsų teisės neatitinka Japonijoje tarptautiniams vairuotojų pažymėjimams keliamų reikalavimų. Todėl čia nepripažįstamos. Lietuvos nėra 89 šalių sąraše, 1949 metais pasirašiusių Ženevos konvenciją, kurių tarptautiniai vairuotojų pažymėjimai galioja. Čia kelionių muzika grojo liūdną likimo simfoniją.


Nakvynė tyloje

Viskas leistina, kas nėra draudžiama. Galima ir ant suoliuko prie Imperatoriaus sodo. Galima ir palapinėje, nors nėra lengva rasti lygia vietą (Japonija labai kalnuota) ir šiaip rasti mažai civilizuotą vietą jai pastatyti. Ten net namai statomi vos keli metrai nuo geležinkelio bėgių.  Mokami ir nemokami kempingai veikia tik šiltuoju metų laiku. Nors didžioji dalis Japonijos yra Šiaurės Afrikos ir Krymo platumoje, kas kam lengviau įsivaizduoti, bet vėlų rudenį ir žiemą čia gana vėsu. Tokyo mieste žiemą tik 5-10 C.

Viename brangiausių pasaulio miestų galima rasti visai gerą nakvynę (maždaug 4 ****) europinio tipo viešbutyje už 100 – 150 Lt. Įdomu išmėginti tradicinį japonišką viešbutį ryokaną. Čia nėra lovų, kaip ir daugelyje japonų namų bei butų. Miegama ant žemės. Kadangi nėra lovų, gali tilpti nuo 2 iki 6 žmonių. Bet nesutaupysi – mokestis už žmogų, o ne užimamą plotą. Jeigu japonas pasakys, kad tokios taisyklės, – ginčytis ir derėtis beprasmiška. Hirosimoje dviese nakvojome 5 kv.m. ryokane. Dviese vos tilpome. Tualetas ir dušas koridoriuje. Dalis japonų butų irgi  tokio dydžio. Yra dar mažesnių, vos 3 kv.m. Prestižui svarbu ne kokio jis dydžio, o kuriame miesto rajone.

Verta išbandyti kapsulinį viešbutį vien dėl jo unikalumo. Daugelis žmonių to vengia, bijodmi klaustrafobinio poveikio. „Karsto poveikio“ ten nėra. Erdvės užtektų ir dviem. Kapsulės be durų, tik žaliuzės.

Kapuseru hoteru yra japonų minimalistinis “išmislas”. Pirmasis 1979 m. Osakoje (Capsule Inn Osaka). Standartiniai matmenys – 2 m ir 1- 1,25 m. Viduje yra AC, TV, radijas, patalynė. Pirtis (onsenas) atskirai kuriame nors aukšte. Tokie viešbučiai  paprastai būna prie stočių ir kai koks verslininkas nespėja grižti į namus ar į traukinį, gali sąlyginai nebrangiai už 20 -40 USD pernakvoti. Paprastai kapsuliniai viešbučiai skirti vyrams, bet būna ir mišrių. Moterys atskirame flange arba aukšte. Būna ir vien moteriški.

 

Kyote nakvojome naujausiame, „siurrealistinio“ stiliaus kapsuliniame viešbutyje, kurio kredo „Tyla“. Jokių langų, jokio radijo, jokios televizijos, jokių žadintuvų. Budina skaisti šviesa, įmituojanti saulę. Patalpų interjeras griežtas ir funkcionalus, primenantis ir kosminį, laivą ir ligoninę.

Jeigu keliaujate kaip pora ir ieškote pigiausios, patogios nakvynės, tai ieškokite rabu hoteru. Taip japoniškai vadinasi „Love hotels“.  Jame galėsite apsigyventi nuo 20 valandos ir būti iki 12 val.: didelė lova, dvivietė jakuze. Televizija be cenzūros ir draudžiami kanalai rodomi be papildomo mokesčio. Puikios sąlygos už 70 Lt. žmogui.


 

 Jei atmesite visas mintis apie pasiekimą, išvysite tikrąjį savo ieškojimų tikslą. (Dzen)

 

Taip pat skaitykite antrąją pasakojimo dalį

Japonija – patogi svajonė (II dalis)

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos