Keliaujančius po Kroatiją ši šalis gali sužavėti ne tik savo salomis ir įspūdinga pakrante, bet ir virtuve, kuriai įtaką darė kaimyninės šalys, dalyvavusios šalies istorijoje senais ir naujesniais laikais.
Kroatijoje maistas labai įvairus: nuo šviežios žuvies ir jūros gėrybių pakrantės miesteliuose iki žemyninėje Kroatijoje siūlomų Centrinės Europos valgių, pavyzdžiui, guliašo. Kroatija turi savų gastronominių tradicijų, bet pakrantėje, kur plačiai vartojama žuvis, jūros gėrybės ir daržovės, ilgus metus didelę įtaką darė Venecijos valdymas, o žemyninių rajonų patiekalai artimi Centrinės Europos virtuvei, ypač Vienos ir Vengrijos.
Žemyninių regionų valgiai gaminami iš žemės ūkio produktų – mėsos, ankštinių ir grūdinių augalų. Beveik visur siūlomi makaronų patiekalai ir pica (itališko stiliaus, su plonu padu). Kroatų virtuvėse daugiausia vartojami švieži produktai – mėsa, žuvis ir daržovės. Nacionalinis patiekalas yra garsusis Pago avies pieno sūris (paški sir) ir vytinti kumpiai, vadinami pršut. Kainos paprastai yra mažesnės nei kitose Vakarų Europos šalyse, todėl Kroatijoje tikrai verta paragauti šios šalies patiekalų.
Svarbią tradicinės virtuvės dalį sudaro firminiai patiekalai, kurie gaminami įvairioms šventėms, festivaliams, ypatingoms progoms (derliaus nuėmimo, vynuogių skynimo, vestuvių, krikštynų ir kt.) ir religinėms šventėms (Kalėdoms, Velykoms ir šventųjų, pavyzdžiui, Šv. Martyno, šventėms).
Adrijos jūros pakrantės virtuvė
Šviežia žuvis (riba) – vienas iš pagrindinių pakrantės firminių valgių. Ką tik pagauta žuvis dažniausiai patiekiama kepta ant grotelių (na žaru). Populiarūs patiekalai – tai raudonoji kefalė, auksinė dorada, jūrų liežuvis ir saulenė. Galima rasti ir įvairių rūšių jūros gėrybių: nuo midijų ir kalmarų iki austrių ir net omarų.
Dalmatinski pršut – tai rūkytas ir vytintas Dalmatijos regiono kumpis su prieskoniais, kuris pasižymi išskirtiniu skoniu. Jis dažnai patiekiamas su garsiuoju avies sūriu (paški sir) iš Pago salos. Toks derinys paprastai patiekiamas kaip užkandis su alyvuogėmis.
Buzara – tai tipiškas Dalmatijos firminis patiekalas. Krevetės švelniai kaitinamos pomidorų, svogūnų ir žolelių padaže. Padažas gali būti patiekiamas ir su makaronais.
Sarma – tai turkiškos kilmės patiekalas. Kopūsto lapai įdaromi mėsos faršu su žolelėmis ir prieskoniais (panašiai kaip mūsų balandėliai).
Austrės valgomos žalios tik su šlakeliu šviežių citrinos sulčių ar acto bei česnakais. Šalyje garsėja Limski kanalo ir Stono austrės.
Rižot – tai patiekalas iš ryžių, panašus į itališką rizotą, gaminamas su midijomis ir kitų rūšių jūros gėrybėmis. Rižotas kilęs iš Venecijos.
Manistra, dar vadinama menestra, gaminama su ankštiniais, daržovėmis ir primena itališką minestronę. Žiemiškas variantas, vadinamas jota, gaminamas su kopūstu ir pupomis.
Pašticada – tai lėtai troškinta jautiena. Ji dažnai patiekiama su itališko stiliaus gnocchi ir akivaizdžiai rodo vengrų ir italų virtuvių įtakas Kroatijos virtuvei.
Ant grotelių kepta žuvis ir jūros gėrybės pajūryje yra labai kokybiškos. Galima rinktis didžiadantę auksinę doradą, jūrų karosą ar jūros gėrybes, pavyzdžiui, kalmarą, krevetes, midijas, vėžius ar net omarą.
Duona (kruh) visada būna šviežia, dažnai naminė, net restoranuose. Galima rasti visų rūšių. Kepama sojos duona ir su sezamo sėklomis.
Rožata – tai tipiškas Dalmatijos desertas, panašus į pieninę karamelę. Gaminamas iš karamelės, kiaušinių, pieno ir kartaus likerio. Patiekiamas šaltas.
Palačinka – tikriausiai garsiausias desertas Kroatijoje. Tai lietiniai blynai, įdaryti uogiene, ištirpintu šokoladu ar smulkintais graikiniais riešutais.
Žemyninės Kroatijos virtuvė
Vėsesnis žemyninių regionų klimatas lemia, kad čia patiekalai dažnai būna sotesni, ypač žiemą. Mėsa dažnai ruošiama su sodriais, gardžiais padažais, gaminama kaistuvuose ar po tam tikru metaliniu gaubtu (peka). Valgiai čia gardinami raudonaisiais pipirais, panašiai kaip Vengrijos virtuvėje, pavyzdžiui, guliašas.
Kulen – tai pipiringas, pikantiškas saliamis iš Slavonijos regiono. Dešra gardinama raudonaisiais pipirais ir patiekiama su minkštu sūriu, vienmete paprika, pomidorais ir marinuotomis daržovėmis. Kulen saliamis gaminamas ir rūkomas tradiciniais būdais.
Fiš paprikaš – tai gėlavandenės žuvies (dažniausiai karpio) troškinys, pagardintas raudonaisiais pipirais. Patiekalas neabejotinai kilo iš Vengrijos.
Zagorjės štrudelis – tai sluoksniuota tešla, įdaryta šviežiu minkštu sūriu, medumi ir riešutais. Jis tikriausiai kilęs iš Austrijos virtuvės.
Štrukli – tai dideli naminiai ravioli (įdaryti virtinukai), gaminami iš skirtingų rūšių kvietinių miltų ir kepami orkaitėje. Gardieji štrukli įdaromi sūriu. Būna ir saldžių variantų.
Gėrimai
Visoje Kroatijoje yra platus vietinių gėrimų pasirinkimas: nuo alaus, vynų iki deginančių vaisinių brendžių. Kroatiškas alus dažniausiai nestiprus ir šviesus, bet galima rasti ir tamsaus. Pagal licenciją Kroatijoje gaminamas užsienio rūšių, pavyzdžiui, Stella Artois, Tuborg ir Kaltenberg, alus, airiškose alinėse pardavinėjamas Guinnesso ir kitas airiškas alus.
Iš Kroatijos vynuogynų derliaus spaudžiami įvairūs raudoni ir balti vynai, tačiau jie retai pasirodo užsienyje. Dauguma alkoholinių gėrimų gaminami iš vynuogių ir dažniau geriami kaip aperityvai, o ne po vakarienės, kaip ir vaisiniai brendžiai, gaminami iš slyvų ir kriaušių. Populiarūs ir brendžiai, pagardinti žolelėmis, graikiniais riešutais ar net medumi.
Vandenį iš čiaupo gerti saugu, bet jei jo skonis nepatinka, galima rinktis įvairiausią mineralinį vandenį (gazuotą ir natūralų).
Taip pat skaitykite:
Atradimai Istrijos pusiasalyje
Kroatija: nuo šurmuliuojančių kurortų iki gamtos stebuklų
