Kaip pasaulis švenčia Šv. Velykas

Autorius: Raminta Skripkaitė | Meniu.lt , 2010, Kovo 31d.

Tikintiesiems Šv. Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė. Ji – apmąstymo laikotarpis, reiškiantis pavasarį atgimstančią gamtą. Visose šalyse Šv. Velykos švenčiamos skirtingai. 

 

Jungtinėse Valstijose Velykų šventimo tradicijos – labai įvairios. Ši šventė minima šeimos rate. Per šią šventę dauguma amerikiečių margina velykinius kiaušinius ir dovanoja vaikams saldainius. Velykų pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas kartu su vaikais ant Baltųjų rūmų pievelės ridena margučius.

 

Bostone (Masačusetsas, JAV) šios šventės proga prekyboje pasirodo kalbančios lėlės vaikams, vaizduojančios Mozę, Jėzų Kristų ir kitus Biblijos personažus. Idėja sukurti kalbančias lėles kilo vienai porai iš Bostono, kuri savo dukrą mokė Biblijos pagrindų. Velykinės lėlės kainuoja apie 10 dolerių.

 

Austrijoje Šv. Velykos – šviesiausia metų šventė, kaip ir visame katalikų pasaulyje, žyminti didžiojo pasninko, trunkančio 40 dienų, pabaigą. Per Velykas Austrijoje priimta dovanoti šokoladą ir kiaušinius, kurie gali būtu ir netikri. Tinka ir mediniai, šokoladiniai ar kitokie.

Dažniausiai velykiniai margučiai dažomi žalia spalva, nes ji simbolizuoja pavasarį ir viltį. Austrijoje per Šv. Velykas ypač populiarūs šokoladiniai, žaisliniai ar valgomi zuikiai.

 

Vokiečiai Velykas švenčia sekmadienį, po pirmosios pavasario pilnaties, ne anksčiau kovo 22 d. ir ne vėliau balandžio 25 dienos. Vokietijoje Velykos švenčiamos dvi dienas: sekmadienį ir pirmadienį. Abi dienos – valstybinė šventė. Senieji vokiečiai šią dieną minėdavo pavasario lygiadienį ir garbindavo pavasario bei gėrio deivę Ostarą, nuo kurios vardo ir kilo šventės pavadinimas.

Kiaušinis (vok. Osterneier) krikščionybėje laikomas gyvenimo ir vaisingumo simboliu. Vokietijoje kiaušinius imta šventinti ir dažyti įvairiomis spalvomis (populiariausia – raudona) apytiksliai IV amžiuje.

Kitas vokiečių Velykų simbolis – Velykų kiškis (vok. Osterhase). Jis taip pat atkeliavo iš senosios vokiečių kultūros. Šis mielas gyvūnėlis, senolių įsitikinimu, neša šventinius kiaušinius. Šventės išvakarėse kiškis nuo vaikų žolėje, sode, miške, slepia velykinius kiaušinius, kurių mažieji ieško su didžiausiu džiaugsmu.

Tiesa, šiuo svarbiu reikalu (kiaušinių dažymu ir jų slėpimu) ne visuomet užsiėmė tik kiškis. XVI a. Velykų kiaušinius nešiojo skirtingiausi žvėriukai. Vienuose regionuose juos slėpdavo lapės ir gaidžiai, kituose – gandrai, gegutės, žvirbliai ir kurtiniai.

Dar vienas svarbus Velykų elementas – vainikėlis, reiškiantis gamtos prabudimą, naujo gyvenimo atgimimą. Vokietijoje velykinis vainikas kabinamas ant lauko durų ar langų, arba ir ten, ir ten. Puošiamas gėlėmis, pumpurus skleidžiančiomis šakelėmis.

 

Prancūzams Velykos – ne tik religinė šventė. Prancūzai gimines, artimuosius, draugus ir pažįstamus sveikina ne tiek su religine švente, o tiesiog su kažkuo geru, pavasarišku ir džiugiu.

 

Velykų šventė Ekvadore – neatsiejama Šventos savaitės (Semana Santa) dalis. Šventimas prasideda sekmadienį, likus savaitei iki šv. Velykų. Religinis procesas prasideda nuo tradicinio patiekalo, pavadinto fanesca, gaminimo. Tai žuvies sriuba, kuri ruošiama iš sūdytos arba džiovintos žuvies su pupelėmis, kukurūzais ir lęšiais. Iš viso šioje sriuboje būtinai turi būti 12 rūšių pupelių. Mat 12 rūšių pupelės simbolizuoja Kristaus mokinius, o žuvis – patį Kristų.

Ekvadore didelę reikšmę turi penktadienio procesija. Vieni dalyviai apsirengia purpurine apranga ir užsideda aukštas violetines kepures. Procesijoje dalyvauja ir civiliai žmonės. Jie apsirengia baltais rūbais, o ant galvų užsideda erškėčių vainikus. Procesija keliauja per gatves, kurių pakraščiuose eina Romos kareiviais persirengę žmonės, ant nugarų nešantys neįtikėtino dydžio medinius kryžius.

Be to, per šią šventinę savaitę miestuose tampa labai tylu, nes bene visi išvažiuoja prie pakrantės. Šiuo metu uždaroma didžioji dalis parduotuvių ir įstaigų.

 

Vengrijoje Velykos – svarbus įvykis. Velykų išvakarėse tikintieji dažo margučius visomis vaivorykštės spalvomis. Vėlai vakare į lovą miegantiems vaikams padeda mažas dovanėles.

Ant tradicinio Velykų stalo privalo būti velykinių kiaušinių, rūkyto arba virto kumpio, krienų, pyrago ir karšto šokolado. Papusryčiavusieji keliauja į bažnyčią pasimelsti. Velykų pirmadienį jaunimas džiaugiasi tradiciniu „šventinimu“.

Seniau vaikinai merginas nuo galvos iki kojų apipildavo vandeniu, o dabar apšlaksto kvepalais ir už tai reikalauja bučinio arba margučio. Vengrijoje priimta dovanoti dažytus ar šokoladinius kiaušinius, angelų figūrėles bei šventųjų skulptūrėles.

meniu-logo.gif

 

 

Taip pat skaitykite:

Atostogų idėjos: Europa švenčia pavasarį

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.