Laisvalaikis gamtoje ir įvairūs žygiai darosi vis populiaresni mūsų šalyje. Tiems, kurie tik pradėjo vaikščioti į žygelius ir stovyklauti gamtoje, pravers patarimai dėl aprangos ir žygyje reikalingų daiktų.
Ką apsirengti?
Batai – turbūt svarbiausia turisto aprangos dalis. Pasivaikščiojimui gamtoje tinka sportbačiai ir basutės. Svarbiausia, kad jie netrintų kojų – būtų jau pranešioti. Einant ilgesnius atstumus svarbu, kad bato padas būtų storesnis. Keliauti bus labai patogu su vadinamais „trekinginiais” batais, specialiai skirtais ilgiems pasivaikščiojimams. Jie pardavinėjami turistinio inventoriaus parduotuvėse. Būtų gerai, kad batai neperšlaptų vos pabraidžius po rasotą pievą. Plaukiant valtimi ar baidare reiktų rinktis neperšlampančius batus. Laisvalaikiui gamtoje kojinės geriau būtų natūralių siūlų. Jei nenorite pritrinti kojų, aukitės kelias kojines: vienas storesnes kitas plonesnes.
Kelnės geriausios poliesterinės ar darbinės. Jos greitai džiūsta, tvirtos. Reikia vengti papildomų kišenių, sagtelių, dirželių ir kitos madingos atributikos, kuri didina svorį, apsunkina džiovinimą ir kliudo brautis per tankius krūmus. Netinkama medžiaga yra neilonas, nes jis labai geria drėgmę ir labai bijo ugnies, o žygyje laužas yra reikalingas. Lyjant ar iškylaujant prie vandens labai vertingos yra neperšlampančios kelnės.
Megztiniai – geriausi iš polarteko ar jį imituojančių medžiagų, t.y. lengvi, šilti ir greitai džiūstantys. Žygiui neimkite megztų megztinių, nes jie lengvai kabinasi už šakų ir prie jų lengvai limpa šapai ir panašios miško gėrybės.
Striukė – turi saugoti nuo lietaus ir vėjo, tad geriausia yra tokia, kuri greitai neperšlampa, bet ir neverčia prakaituoti. Net ir šaltu oru greitai einant geriausiai apsivilkti tik ploną nuo vėjo saugančią striukę, nes judant nebus šalta, o apsirengus šiltai bus karšta. Šiltesnę striukę reiktų turėti kuprinėje ir apsivilkti sustojus. Jei striukė yra peršlampanti, gali praversti celofaninė lietskraistė.
Kepurė arba skarelė taip pat būtina žygyje apsaugoti galvai nuo karščio, šalčio, uodų ir mašalų.
Jei ketinate maudytis, pasiimkite maudymosi drabužius.
Kokia turi būti kuprinė?
Savaitgalio pasivaikščiojimui gali reikėti 30-60 litrų talpos kuprinės. Važiuojant į žygelį dviračiu patogiausia turėti specialią ant užpakalinio rato tvirtinamą kuprinę, nes važiuoti su kuprine ant pečių yra labai nepatogu.
Kišenės ir kiti išoriniai elementai – skonio reikalas, tačiau jų neturi būti per daug. Ypač reikia vengti papildomų, su pakabinimo sistema nieko bendro neturinčių, dirželių, kilpų, sagtelių, ir kitos furnitūros, kuri einant per mišką gali užkibti už šakų ar kitų kliūčių. Praverčia šoniniai dirželiai kilimėliui prie kuprinės šono pritvirtinti.
Jei tikitės lietaus, į kuprinę reikėtų įkišti didelį storo celofano maišą, ir daiktus krauti į jį. Tas pats patarimas galioja ir plaukiantiems kokia nors vandens priemone. Tada galima ir visą kuprinę sukišti į dar didesnį celofaninį maišą ir gerai užrišti.
Ką dėtis į kuprinę?
Šiltai vasaros nakčiai tiks bet koks „maksiminis” miegmaišis. Pradedančiam turistui puikiai tinka ir nebrangiai kainuoja baltarusių gamybos „Turion” miegmaišiai. Taip pat nebrangų ir pusėtino šiltumo miegmaišį galima nusipirkti parduotuvėje „Armijai ir civiliams”. Taupant svorį ir vietą kuprinėje bei kaupiant šilumą du „Turion” miegmaišius galima sujungti į vieną ir miegoti trise.
Labai reikalingas daiktas miegant ant žemės yra kilimėlis, jis apsaugo nuo pūslės ir įvairių kitų uždegimų. Kad nepraleistų šalčio, kilimėlis turi būti padoraus storumo ir negerti drėgmės. Geriausi kilimėliai yra rusiški. Jie standūs ir ilgai tarnauja. Iš bėdos galima naudoti iš 10 mm storio statybinio termoizoliacinio putų polietileno išpjautą kilimėlį. Parduotuvėse parduodami kilimėliai dažniausiai greitai susiguli ir suplyšta. Standartiškai parduodami 60 cm pločio kilimėliai nepatogūs, nes užima daug vietos, kliūna einat per mišką ar kur laipiojant. Juos įprasta siaurinti iki 40-45 cm pločio.
Puodelis ir dubenėlis. Gali pakakti vien puodelio, jei iš jo ir valgysite. Tokiu atveju geriau, kad jis būtų didelis. Parduotuvėse būna plastmasinių puodelių-dubenėlių, o taip pat kelionėms labai tinkančių metalinių. Galima įsigyti ir sulankstomus iš plastmasės pagamintus puodelius. O taip pat reiktų pasiimti peilį – sulankstomą, kad ko nors nepradurtų ir nesužalotų. O taip pat šaukštą.
Turistams reiktų su savimi turėti degtukų dėžutę, binto, pleistro ir būtiniausių vaistų, o kuprinėje siūlų, adatų, maršruto žemėlapį ir kompasą. Degtukai turi būti supakuoti, kad neperšlaptų.
Higienos reikmenys imami pagal poreikius, tačiau einant į gamtą patartina nepamiršti tualetinio popieriaus, dantų šepetėlio, pastos bei rankšluosčio.
Kelionės maistas ir gėrimai priklauso nuo jūsų skonio. Nepamirškite, kad visus butelius, stiklainius ir kitokias šiukšles, kurias atsinešėte į mišką, turėtumėte savo kuprinėje ir išsinešti.
Jums taip pat reikės žibintuvėlio, kad nereikėtų naktį tamsoje grabaliotis. O dar kirvuko, gal net pjūklelio. Kadangi laužas pats nesusikrauna, o malkos pačios neatsiranda, tad jų sukapojimui ar supjaustymui šie įrankiai tikrai pravers. Bus reikalingas katilas, nes be jo nei košės, nei arbatos neišvirsite. Gali praversti popierius, jei nesate įgudę kurti laužą.
Dar svarbu nepamiršti palapinės – jei lis arba puola uodai, pravartu turėti, kur sausai bei ramiai miegoti. Pradedantiesiems turistams pravartu žinoti, kad trys žmonės dažniausiai telpa ir dvivietėje palapinėje.
Taip pat skaitykite:
„Namas ant ratų“: privalumai ir trūkumai
