Pamario kraštas daugeliui žinomas dėl didžiojo pavasarinio potvynio, kurio metu gausiai užliejamos pievos ir keliai. Šis rajonas dažnai siejamas su Ventės rago stotimi, kur žieduojami paukščiai. Tad jei mėgstate vandenį, žavitės gamta ir paukščiais, kelionė po Pamario kraštą suteiks jums daug malonių akimirkų ir neišdildomų įspūdžių.
Kelionę po Pamario kraštą siūlome pradėti nuo Bijotų Šilalės rajone, kur rasite D. Poškos Baublius. Kaimas yra 7 km į šiaurę nuo Skaudvilės, prie magistralės Vilnius–Klaipėda.
D. Poškos Baubliai
Baubliai – pirmasis kraštotyros muziejus Lietuvoje. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė rašytojas ir istorikas Dionizas Poška. Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubdavo. Pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu.
Baublyje įrengtame kambarėlyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Vėliau šalia buvo pastatytas dar vienas baublys, virš jų įrengti stikliniai gaubtai. D. Poškos Baubliai paskelbti istorijos paminklu. Pabuvoję Bijotuose savo kelionę tęskite aplankydami Tauragę.
Tauragės pilis
Reikšmingiausi šio miesto architektūros paminklai yra XV a. Tauragės dvaro sodyba bei XIX a. muitinės poreikiams pastatytas Tauragės pilies ansamblis. Ant Jūros upės kranto stovinčius dvaro pastatus supa didžiulis parkas ir aklina mūro tvora aptvertas kiemas su vartais centrinėje ašyje. Visam pilies ansambliui statytojai suteikė „romantinį“ renesansinės pilies charakterį. Pilyje veikia Tauragės istorijos muziejus su gausiais eksponatų rinkiniais. Buvusioje Sovietinio saugumo būstinėje įrengtas Tremties muziejus. Paveldo vertybės yra Martyno Mažvydo evangelikų ir Švč. Trejybės bažnyčios katalikų bažnyčios. Jūros upės krantinę puošia skulptūrų ansamblis.
Tauragės pilis yra buvusi ir muitinė, ir kalėjimas, ir psichiatrinė ligoninė, tačiau ji niekada neatliko pilims būdingų funkcijų.
Šiandien pilyje įsikūręs moksleivių kūrybos centras, biblioteka ir „Santakos“ muziejus, kurio fondą sudaro apie 9 000 istorijos, etnografijos bei tautodailės eksponatų. Iš Tauragės važiuokite link Rambyno kalno netoli Pagėgių.
Rambyno kalnas
Dešiniajame Nemuno krante stūksantis Rambyno kalnas apipintas legendomis ir padavimais. Nuo 45 m aukščio kalno viršūnės, kurioje įrengtos apžvalgos aikštelės, atsiveria kerinti Nemuno žemupio panorama.
Pasak legendų, ant Rambyno kalno stovėjęs aukuras, čia pagonys aukodavę aukas saviesiems dievams. Būdavo sakoma, jog kraštas klestėsiąs tol, kol ant jo stovės aukų akmuo. Sykį vienas svetimšalis aptikęs šį akmenį pasidarė iš jo girnapusę – nuo tada kalnas pradėjo smegti. Akmens iš tiesų šiandien jau neberasite, tačiau kiti šaltiniai aiškina, kad akmuo buvo tiesiog susprogdintas.
Važiuodami nuo Rambyno pravažiuosite Pagėgius, vėliau Juknaičius ir aplenkę Šilutę pasieksite Rusnę.
Rusnė
Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. Tai vienintelis Lietuvos miestas esantis saloje. Per upę nutiestas modernus tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo pavasarinių potvynių. Vasarą Rusnė tampa ypač lankoma vieta, čia veikia informacijos centras. Miestelyje atgimsta senosios žvejų tradicijos – pagal senus brėžinius pastatyta burinė Rusnės žvejų valtis.
Rusnės saloje galima aplankyti evangelikų liuteronų bažnyčią, senąjį paštą, etnografinę K. Banio sodybą, Uostadvario švyturį ir pirmąją vandens kėlimo stotį. Viešėdami Rusnėje paragaukite čia pat parduodamos pamario žuvies. Palikę Rusnę judėkite link Ventės, o pakeliui užsukite į Minijos kaimą.
Minija (Mingė)
Vienintelis Lietuvos gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra – tai Minija, dar kitaip vadinama Minge, arba „Lietuvos Venecija“. Kaimo namai išsidėstę abipus Minijos atgręžti į upės pusę, prie kiekvieno kiemo įrengtos prieplaukos valtims, sodybas su sausumos keliais jungia keliukai.
Mingėje įrengta jachtų ir motorlaivių prieplauka, patogu vandens transporto priemonėmis susisiekti su Ventės ragu, Rusne, Nida. Toliau aplankykite Ventės ragą, kur pamatysite kaip žieduojami paukščiai ir gėrėsitės Kuršių marių toliais.
Ventės rago ornitologinė stotis
Ventės ragas – vienas didžiausių paukščių koncentracijos taškų jų migraciniame kelyje. Kai kada per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą. Stoties darbuotojai per metus apžieduoja 60-80 tūkst. paukščių.
Stotyje sukonstruotos didžiausios Europoje paukščių gaudyklės, migruojantys bei vietinių populiacijų paukščiai gaudomi ir originalios konstrukcijos „zigzaginėmis” gaudyklėmis. Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, dažniausiai sutinkamais gyvūnais. O kelionės po Pamario kraštą pabaigai jūsų laukia Švėkšna.
Švėkšna
Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Viename iš parko pastatų įrengtas Švėkšnos muziejus. Alėjos gale – Genovaitės vila, kurią grafas pastatė savo žmonai. Šalia vilos – grafienės mylimo šunelio skulptūra, saulės laikrodis ir laipteliai, kuriais galima nusileisti prie tvenkinių. Didžiojo tvenkinio saloje – medžioklės deivės Dianos skulptūra.
Taip pat skaitykite:
