Marokas. Skurdo ir spalvų šalis

Autorius: Aira Chmieliauskaitė | FMAG.lt , 2010, Sausio 26d.

Keliaujam ir ieškom savos egzotikos, savo jausmo ir savo laiko mintims, kurių turime nuolat, tik ne visada, prisimenam ir teigiam,  atsiranda erdvė ir laikas, kurioje jos skleidžiasi atitikdamos idėją „tinkamu laiku, tinkamoje vietoje“. Bet kartais, netikėtai, taip nutinka. Ir tai būna geriausias laikas. Šilčiausias įspūdis.

Kartais, savi dalykai atrandami visai netikėtai. Ko gero, taip yra ir šios kelionės istorijoje.  Jau kone pusmetį Ispanijoje savanoriška veikla nevyriausybinėje organizacijoje užsiimanti kelionės herojė Donata teigia, jog netikėtai pasitaikęs kolegos pasiūlymas ir galimybė išvysti Maroką ne kaip turistinės, įprastos kelionės metu, o savarankiškai pasirinktų maršrutų pagalba, sužavėjo galimybe improvizuoti ir išvysti tikrąsias, nepagražintas šalies spalvas.

Pirmasis žvilgsnis į Maroką

„Visų pirma, įstrigo tai, jog Maroke labai daug policijos“ – teigia Donata. Čia policija sutinkama visur. Vienur – siekiant parodyti, kaip tvarkingai  atliekamas pareigūnų darbas, kitur, ko gero, siekiant tik daugiau uždirbti. O juk tai puikiai įgyvendinama blokuojant automobilių ratus ar užtinkant neleistinoje vietoje kelioms minutėms stabtelėjusius užsieniečius. Tiesa, nors policijos pareigūnų Maroke pilna visuomet ir visur, eismas gatvėse, galima sakyti, yra pačių vairuojančiųjų ir gatves kertančiųjų pėsčiųjų reikalas. Viskas būtų kur kas paprasčiau, jei čia sutiktume tik automobilius, tačiau… tose pačiose gatvėse pilna įvairiausių kitų transporto priemonių – motociklų, motorolerių, dviračių, karučių, vežimų. O kur dar žmonės, įsipynę visoje judančio miesto masėje?! „Europoje, gatvę tam tikroje vietoje, gali pereiti kone užsimerkęs. Maroke – įsikibdavau kam nors į parankę, užsimerkdavau ir tikėdavausi geriausio“, pasakoja Donata.

marokas2-1.jpg

 

Kasdienybės ir skurdo spalvos

Kalbėdama apie didžiausius įspūdžius, patirtus keliaujant po šalį, Donata pirmiausiai mini kiek netikėtą Maroko ir Lietuvos kraštovaizdžio panašumą – „keista, kad Afrikos žemė gali būti tokia artima žemei Lietuvoje“. Ir iš tiesų, Maroke galima išvysti tos pačios rūšies javų, kaip ir mūsų šalyje, o neretai, marokietiškasis kraštovaizdis, iš kalnuoto ir aštraus, pereinantis į švelnų ir nepretenzingą, mažai kalvotą, dvelkia paprastu ir savu, gimtosios šalies įspūdžiu.

„Tai tikrai skurdo ir spalvų šalis. Būtent skurdas ir spalvos, atvykus čia, pirmiausiai ir krenta į akis“ – toliau pasakoja Donata. Tiesa, Maroko skurdas kiek kitoks, nei daugelio kitų pasaulio šalių. Dažnai dvelkiantis niūriomis nuotaikomis, pilkuma ir didele nešvara, Maroke jis skleidžiasi visiškai kitomis spalvomis, nors milžiniškas skurdo lygis čia akivaizdus – kone visi marokiečiai bando užsidirbti net ir mažiausias pinigų sumas, parduodami viską, ką tik įmanoma parduoti ir visur, kur tik įmanoma surasti galimą pirkėją. Tam, taip pat negalioja jokios eismo ar etiketo taisyklės – čia veikia esminis principas „matai pirkėją – eik šalia jo tol, kol jis arba nustums tave tolyn, arba – nupirks tai, ką stengiesi įpiršti“.

marokas3.jpg

 

Paprastumas ir harmonija. Tai, kas netikėta, bet tikra

Skurdą, Donatos teigimu, galima pamatyti ir iš to, kokiomis sąlygomis miesto turguose parduodami maisto produktai: „mėsa kabo tiesiog gatvėje,  saulėje, pasmeigta ant didelių metalinių kablių“. Tačiau žmonės tai perka, nes išgyventi būtina bet kokiomis sąlygomis, net jei vakarienė, kurią tik ką suvalgei, galėtų tapti rimtos ligos priežastimi.

„Maroke pilna benamių šunų ir kačių bei – išmaldos prašančių vaikų“ – tęsia Donata. Tai lyg maža savotiška mafija. Jei duosi bent kiek pinigų vienam – prie tavęs būtinai prisistatys dar bent vienas papildomas išmaldos prašytojas. Tačiau Maroko žmonės – paprasti ir nuoširdūs. Nors gyvena skurdžiai, daug laiko skiria savo artimiesiems ir šeimos nariams: „vakarais, čia visi išeina į lauką – moterys ir vyrai šnekučiuojasi tarpusavyje, vaikai žaidžia…“. Didelis dėmesys paprastų marokiečių gyvenime skiriamas maisto gaminimui. Nors buitis skurdi ir itin paprasta, maisto gaminimo procesas – itin preciziškas. „Visa daroma su didele meile, atidžiai ir neskubant“, teigia Donata.

marokas6-1.jpg

 

Jei kada nors ieškosite savo maršruto kelio…

Atvykus į Maroką, būtina pamatyti kuo daugiau, ne tik didžiuosius miestus bet ir šalia jų įsikūrusius mažesnius miestelius –  tik taip pažįstamas  tikrasis šalies gyvenimas. Nesuvaidintas, paprastas bet labai tikras ir nuoširdus. „Rekomenduoju išbandyti viešąsias vonias“, sako Donata. Vienam žmogui, šios vonios, primenančios viešąsias pirtis, tekainuoja vieną eurą, iš dviejų erdvių sudarytos patalpos – tai kambarys, kur apsipilama vandeniu ir kambarys, kur ant grindų susėdę moterys muiluojasi, šnekučiuojasi. Čia pat dirbančios moterys, esant pageidavimui nušveičia visą kūną. Taip pat – būtina paragauti tradicinio marokietiško maisto, saldžios arbatos, kuri geriama su vietiniais saldumynais, užtektinai pasaldina gyvenimą.

Ką dar svarbu žinoti? „Tai, jog beveik niekas šalyje nekalba angliškai, tačiau galima susikalbėti prancūziškai ir šiek tiek ispaniškai“, – perspėja Donata.

Taip pat pravartu pasidomėti, kokių vaistų gali prireikti keliaujant, kaip ir nusiteikti, jog marokiečiai – nuoširdūs, tačiau itin įkyrūs žmonės, įnirtingai siūlantys savas prekes. „Patikėkit, jie labai kantrūs!” – tikina Donata. Įprastuose baruose sunkiai rasite alkoholio, tačiau jo suradę, tarkim, alų, sumokėsite galbūt šiek tiek daugiau nei vienas euras, tuo tarpu prabangiuose – paklosite ir daugiau nei aštuonis. „Tačiau tokiuose, įprasta, verda prostitucijos verslas. Tai taip pat greit pastebima” – šypsosi Donata.

Paklausta, ar grįžus iš Maroko, taip pat pajuto, jog viduje kažkas lyg pasikeitė ir atgimė naujai, Donata nedvejoja atsakyti, jog labiausiai įsiminęs vakaras, kai ji ir dar keli kelionės draugai, vietoje eilinio viešbučio kambario, nusprendė apsistoti vienos šeimos, dar nebaigtuose statyti namuose, be jokių patogumų – dušo, langų, karšto vandens. „Visi sėdėjome apsikloję miegmaišiais, antklodėmis, visi kartu valgėme ir tiesiog buvome kartu. Visa užplūdo ramybė ir harmonija, pilnatvė.

Supratau, kad neturėdamas daug daiktų, daugiau vietos palieki sau“.

 

fashion-magazine.jpg



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.