Nardytojų svajonė – Meksikos senotai

Autorius: Bazilė Jezukevičiūtė | Kelionių manija , 2011, Sausio 27d.

Panerti į Jukatano pusiasalyje, pietryčių Meksikoje, esančius senotus, buvo vieno iš plastinės chirurgijos Lietuvoje pradininkų, Renaldo Vaičiūno, svajonė. Kadais, tikėdami, kad senotų vanduo yra šventas ir manydami, kad tai yra vartai į požeminę mirusiųjų karalystę, senovės majai čia aukojo žmonių aukas. Šiandien Meksikos senotai – populiarus adrenalino ištroškusių povandeninio nardymo mėgėjų traukos centras.

Senotai – tai karstinių ežerėlių tipas su po žeme esančiais urvais. Šiuo metu ištirta apie 12 kilometrų senotų, tačiau kiek jų yra iš viso, niekas nežino. Įėjimų į šiuos urvus yra apie 800 ir jų vis dar atrandama“, – įspūdžiais su kelioniumanija.lt dalinosi iš kelionės neseniai sugrįžęs chirurgas.

Pasak R. Vaičiūno, yra kelios teorijos, aiškinančios, kaip šie urvai susiformavo. Anot vienos iš jų – tai įvyko lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais, anot kitos – senotų sistema susiformavo į Žemę nukritus meteoritui, dėl kurio, kaip manoma, Žemėje išnyko priešistorinė gyvybė.

„Žodis senotas kilo iš majų kalbos žodžio „ts’ono’ot“, reiškiančio „kažkas gilaus“. Šie, po žeme esantys urvai, užpildyti vandeniu, todėl juose galima nardyti. Tai ir yra svarbiausias senotų išskirtinumas, suteikiantis daug adrenalino – nerdamas į šiuos urvus atsiduri ne tik po vandeniu, bet ir po žeme. Turintiems klaustrofobiją, nelabai rekomenduoju ten nardyti“, – šypsojosi R. Vaičiūnas.

 

Neįžengiamos džiunglės

Septynerius metus nardantis chirurgas teigė, kad specialaus fizinio pasirengimo prieš kelionę į Meksiką neprireikė. Bemaž tris savaites trukusią kelionę, kurią užsisakė per lenkų agentūrą, kompanija pradėjo nuo turistų liaupsinamo Kankuno, iš kurio persikėlė į Kozumelio salą. „Tai turistams pritaikyta sala, kurioje apsigyvenome labai netoli nardymo klubo esančiame viešbutyje, – pasakojo chirurgas. – Atostogas pradėjome savaitę nardydami vandenyne. Tam skirdavome faktiškai visą dieną: atsikėlę papusryčiaudavome, nueidavome iki nardymo klubo, sėsdavome į laivą ir išplaukdavome nardyti.“

Po savaitės apšilimo kompanija įgyvendino savo tikslą ir svajonę – pradėjo nardyti senotuose. „Jausmas nepakartojamas. Po pusryčių sėsdavome į automobilį ir juo važiuodamove gerą valandą. Aplink – neįžengiamos džiunglės ir, staiga, vidury jų pamatai namuką bei svečių laukiantį šeimininką“, – įspūdžius prisiminė R. Vaičiūnas. Jo teigimu, džiunglių plotai, kuriuose yra senotai, privatizuoti. Juose įkurti nardymo klubai, iš kurių nardytojai nuomodavosi oro balionus – nardymo įrangą lietuviai į Meksiką vežėsi savo.

„Pasiėmę oro balionus kartu su instruktoriais sėsdavome į vadinamąjį džiunglių „bagį“ – automobilį, kurį sudaro tik rėmai su ratais ir išorėje uždėtu varikliu. Viskas. Ant to rėmo dar sukalti suoliukai. Bet jokio kėbulo, tik automobilio rėmas. Susidėję į šį „bagį“ savo įrangą ir įsėdę į jį patys, per džiungles vykdavome iki tam tikros vietos. Erdvės tose džiunglėse iškirsta tik tiek, kiek reikia automobiliui pravažiuoti. Galiausiai sustoję išsikraudavome savo įrangą ir tuomet mums parodydavo įėjimą į senotą“, – pasakojo chirurgas.

 

Nardymas-Meksikoje4.jpg

 

Jokios gyvybės

Prisimindamas pirmąją nardymo senote dieną, R. Vaičiūnas tvirtino, kad jausmas buvo įspūdingas: „Įsivaizduokit, aplink – neįžengiamos džiunglės ir, staiga, pamatai iškirstą aikštelę, iki jos vedantį takelį ir tau prieš akis netikėtai atsiveria nemaža įgriuva. Vanduo – skaidrus it krikštolas. Nusileidęs į įgriuvą specialiai pagamintomis kopėčiomis palauki, kol tau nuleis nardymo įrangą. Tuomet, užsidėjęs ją, neri į vandenį“, – prisiminimais dalinosi R. Vaičiūnas.

Įėjimai į senotus – skirtingi. Į vienus iš jų „įeinama“ iškart neriant į vandenį, į kitus – pirmiausiai kopėčiomis nusileidžiant į požeminį urvą ir tuomet neriant į vandenį. „Gyvybės senotuose nėra. Aplink tamsa. Visas grožis tame, kad plaukdamas tuneliais staiga išplauki į kažką tokio didingo, kaip, pavyzdžiui, katedra. Arba plauki ir, jeigu žemėje pasitaiko skylė, pro ją prasiskverbia saulės spindulys. Tuomet vaizdai būna fantastiški. Grožis neišpasakytas. O šiaip tuose požeminiuose urvuose vyrauja stalaktiktai ir stalagmitai“, – kalbėjo plastinės chirurgijos specialistas.

Iš viso lietuvių kompanija per dieną nardydama senotuose po vandeniu praleisdavo apie dvi valandas: valandą praleidę po vandeniu, lietuviai išnerdavo pailsėti. „Nerdavome į 10–15 metrų gylį. Kai kurie senotai yra labai gilūs, bet mes taip giliai nenerdavome. Plaukdavome kartu su instruktoriais, nes tunelių ten yra tūkstančiai, jei nuplauksi ne ten, kur reikia, atsiremsi į sieną ir viskas“, – apie nardymą senotuose pasakojo R. Vaičiūnas.

Anot jo, kelionė į Meksiką sukėlė ir keistų jausmų – privertė susimąstyti, kaip viskas gamtoje sudėliota ir kad mes net neįsivaizduojame, ant ko vaikštome.

 

nardymas.JPG

 

Svajonė – Bikinio atolas

Jau kovą R. Vaičiūnas vėl susikraus nardymo įrangą ir išvyks įgyvendinti dar vienos senos svajonės – panardyti kartu su kuprotaisiais banginiais. „Nardant visuomet beprotiškai smagu vandenyje susitikti su delfinais. Labai smagu pamatyti ir paplaukioti šalia milžiniško, bet visiškai nepavojingo bangininio ryklio. Kam tai nepatinka, tas nesupras, bet tai ypatingas jausmas“, – kalbėjo chirurgas.

Kartu su draugais jis po poros mėnesių išskris į Dominikos salą. Nors, pasak R. Vaičiūno, niekada negali būti visiškai tikras, kad nuvykęs susitiksi su migruojančiais žinduoliais, tačiau kompanija jau užsisakė laivą ir laukia kelionės. „Kuprotieji banginiai yra saugomi gyvūnai, todėl šalia jų draudžiama nardyti su įranga – t.y. galima plaukti tik paviršiuje. Esu matęs nuotraukų ir vaizdo įrašą iš nardymo su kuprotaisiais banginiais. Atrodė įspūdingai. Kaip ten bebūtų, tai didžiausi žinduoliai, todėl pabūti šalia jų, turėtų būti savotiškas jausmas“, – sakė plastinės chirurgijos specialistas.

Vyrui Japos saloje jau teko nardyti su didžiausiomis rajomis – gigantiškomis mantomis, kurių kai kurių skersmuo siekia apie šešis metrus. Ir nors netrukus R. Vaičiūnas įgyvendins dar vieną savo svajonę, neįgyvendinta vis dar liks pati didžiausia – nardymas Bikini atole, Ramiajame vandenyne.

„Kadais amerikiečiai ten atliko atominių bombų bandymus. Jų metu į Bikini atolą buvo nugabenti laivai, didžiuliai lėktuvnešiai. Visi jie dabar yra po vandeniu. Tai milžiniškas kapinynas. Problema tai, kad Bikini atolas yra labai toli nuo visko nutolęs – jis nepapuola į jokių laivų takus, į jį nebeskraido lėktuvai. Šiame atole gyvena keli žmonės, prižiūrintys infrastruktūrą“, – svajonėmis dalinosi chirurgas.

Pasak jo, norint laivu nuplaukti iki Bikini atolo, reikia įgyvendinti daugybę reikalavimų. Pavyzdžiui, laive net turi būti lėktuvėlis. „Tai yra žiauriai brangu. Samdytis lėktuvą ir ten nuskristi, taip pat yra labai brangu“, – sakė vyras.

 

Nardymas-Meksikoje2-.jpg

Renaldo Vaičiūno nuotraukos

 

Taip pat skaitykite:

Populiariausia vieta pasaulyje atostogoms jūroje: Karibai

Mirties trikampis: Bermudai

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos