Pažintis su Egiptu – plaukiant Nilu | Kelionių manija

Pažintis su Egiptu – plaukiant Nilu

Autorius: Lina Balsytė | Kelionių manija , 2010, Spalio 25d.

Į Egiptą – ne vartytis paplūdimyje ir degintis saulėje bei mėgautis jūra, bet susipažinti su kuo natūralesne ir mažiau „pripudruota“ šios šalies kasdienybe. Tokį tikslą turėjo Odeta Nausėdaitė, prieš išvykdama į Juodojo žemyno šalį. Pasak Odetos, pasirinktas kelionės formatas – kruizas Nilu – išpildė visus jos lūkesčius.

Apie kruizą Nilu – kelioniumanija.lt pokalbis su Odeta.

 

Kokių įspūdžių parsivežėte iš kruizo Nilu?

Tai buvo įspūdinga, nuostabi kelionė. Labai patiko tai, kad jos metu pamatėme išties labai daug – piramides, miestus, šventyklas… Egiptas turi vieną iš turtingiausių istorijų, svarbią visai žmonijai, todėl nuvykti į šią šalį buvo mano sena svajonė. Pasirinktas formatas – plaukimas Nilu, – manau, mėgstantiems pažintines keliones, yra idealus būdas susipažinti su Egiptu.

Man asmeniškai labai svarbu buvo tai, kad turėjau galimybę prisiliesti prie tikrojo Egipto: plaukiant Nilu matėme daugybę vaizdų, kuriuos kitu atveju galbūt būtume aplenkę. Be to, laivas buvo labai gražus, patogus ir švarus. Laivo personalas paslaugus, vakarais būdavo organizuojami įvairūs pasirodymais – turėjome galimybę pasimokyti šokti pilvo šokį.

142.JPG

 

Kas paliko giliausią įspūdį?

Dvi dienos, praleistos Kaire. Manau, vykstant į Egiptą neapsilankyti šios šalies sostinėje yra nuodėmė. Kairas pribloškia. Vieni, pamatę šį miestą, tikina daugiau niekada nebesugrįšiantys į  „tą šiukšlyną“. Kiti taip ir lieka pasimetę ir emociškai sukrėsti. Save priskirčiau pastarajai grupei: nuo tenykštės netvarkos ir skurdo sukosi galva. Prie Egipto yra ir didžiausias pasaulyje šiukšlynas. Tačiau tarp tų šiukšlių ir netvarkos buvo kažkas, kas pakerėjo. Sau pati iki šiol neatsakiau, kas tai buvo. Galbūt gilesnis, nei iki šios kelionės, gyvenimo pajautimas. Tiesioginis prisilietimas prie sunkiai suvokiamo skurdo. Viena yra klausytis draugų, pasakojančių apie panašius vaizdus, matyti juos per televiziją ir žinoti, kad tokie dalykai yra „ten, kažkur“ ir visai kas kita yra pamatyti visus šiuos vaizdus pačiam.

Ekskursijos po Kairą nepirkau. Pasinaudojau puikiu gido patarimu – susipažinti su Egipto sostine pačiai vaikštant jos gatvėmis ir važiuojant viešuoju transportu. Turiu pripažinti, kad tai buvo gan ekstremali patirtis, iš pradžių įvariusi nemažai streso: nemokėdamas arabų kalbos, toli nei su miesto autobusais, nei su mikroautobusiukais, nenuvažiuosi. Nė vienas iš jų neturi jokių numerių – šiose transporto priemonėse esantys žmonės tiesiog garsiai išrėkia kažką ir tada iš tų garsų bandai suprasti, ar tai ta kryptis, kur tu norėtum vykti, ar ne, ir jei taip – retkarčiais turi net sugebėti įšokti į jau riedančią transporto priemonę.

Sunku ne tik sužinoti, į kurį autobusą tau reikia įlipti, bet ir į jį patekti tiesiogine šio žodžio prasme: ne tik, jei jis jau pamažėle rieda, bet net ir kai jis stabteli. Jokios kultūros čia nerasta – visuomet turi būti pasiruošęs kovoti už save ir atstatęs alkūnes į šoną kartu su kitais bandyti prasibrauti į autobuso vidų.

Dar viena neįtikėtina patirtis Kaire – tai bandymas pereiti gatvę. Pėsčiųjų perėjų aš nemačiau, šviesoforų daugelyje vietų taip pat. Antra vertus, net jei šviesoforai ir stovi bei veikia, jais vis tiek niekas nesivadovauja. Prieš bandydama perbėgti per gatvę pirmiausiai visuomet bandydavau mintyse nusipiešti, kaip aš ketinu tai padaryti. Nes ten, kur kelias pažymėtas kaip trijų juostų kelias, važiuojama mažiausiai penkiomis juostomis. Automobilių daugybė… Chaosas.

013.JPG

 

Ar kelionės metu teko susidurti su nemaloniais dalykais?

Aš tikiu, kad negalima iš kelionės parsivežti nemalonių įspūdžių, nebent kas nors piktybiškai jos metu tau kenkė. Visa kita yra tiesiog susidūrimas su kitoniškumu. Tai, kas yra kitaip, man nėra nemalonu ar blogai. Tai tiesiog yra kitaip: kita kultūra, kitas laiko suvokimas, kitoks požiūris į gyvenimą, kitoks maistas, kitokia higiena… Tokių „kitaip“ Egipte buvo labai daug.

Aš su tuo nesusidūriau, tačiau keliems bendrakeleiviams kilo nemažų problemų su skrandžio virškinimu. Dezinfekcija, būnant šioje šalyje, yra būtina, net jei atrodo, kad įtartino maisto iš įtartinų vietų neperki ar apskritai labai daug maisto nevalgai. Prieš išvykdama į kelionę buvau prisiklausiusi baisių istorijų apie tai, kiek daug žmonių susiduria su problemomis dėl maisto Egipte, todėl buvau atsargi – valgiau tik tai, prie ko skrandis buvo pripratęs. Nepaisant to, po kelių dienų teko dezinfekuotis. Nieko rimto nebuvo – pilvas tik pradėjo skleisti įtartinus garsus. Išsigandau, kad nebūtų ko rimčiau. Tačiau po to vaikščiojau sveikut sveikutėlė.

Įdomu buvo tai, kad nė vienas iš kartu vykusių žmonių problemų su skrandžio virškinimu pajūryje neturėjo. Daugiausiai problemų kilo Kaire ir plaukiant Nilu. Įdomiausia tai, kad vaistai, kuriuos žmonės vežėsi iš Lietuvos, Egipte išspręsti skrandžio problemų nepadeda: mums paaiškino, kad reikia pirkti vietos vaistus, mat bakterijos čia yra kitos.

Kitas neįprastas dalykas buvo nuolatinės derybos. Derybos dėl faktiškai visko: perki mineralinį vandenį – deriesi, perki maistą – deriesi. Nesiderama Egipte tik parduotuvėse, kuriose jau užrašytos galutinės kainos. Tiesa, taip pat miestų turguose egiptiečiai nesileisdavo į derybas dėl vaisių. Visos kitos kainos – tai jau tavo derybų įgūdžių rezultatas: kiek suderėsi, tiek ir mokėsi.

Kartais atrodydavo, kad derėtis reikia iki nuprotėjimo. Tačiau perpratus vietos gyventojų mentalitetą, galima ir pačiam imtis tam tikrų gudrybių: antai suvokiau, kad svarbiausia neparodyti, jog kažkuri prekė tave domina, nes tokiu atveju bus sunkiau nuderėti jos kainą. Jei pavyks išlikti abejingam, beveik garantuoju, kad netrukus prekeivis iš paskos tavęs bėgs ir pats numušinės kainą, kad tik tu ką nors iš jo įsigytum. Derėtis Egipte man labai patiko, nors iš pradžių tai labai vargino.

Kitokie pasirodė ir viešbučiai. Mano patarimas norintiems šiek tiek daugiau komforto – rinktis viešbutį, turintį ne mažiau kaip keturias žvaigždutes, nes mūsų suvokimas apie viešbučių žvaigždutes ir jų – tikrai labai skiriasi. Prieš kelionę skaičiau analogiškus kitų žmonių patarimus, tačiau į juos labai daug dėmesio nekreipiau… todėl teko įsitikinti savo kailiu. Nes taip, kaip viešbutis atrodo nuotraukose, tikrai toks nėra tikrovėje. Juk dulkių, baltų rankšluosčių, jau virtusių pilkais, ir panašių dalykų nuotraukose nepamatysi.

Antra vertus, kai grįždavau į viešbutį, iškart griūdavau miegoti kaip negyva. Juk ne į viešbučius važiavau. Tikslas buvo pamatyti kuo mažiau „pripudruotą“ Egiptą.

Egiptas-II--18-.JPG

 

Ką patartumėte norintiems išvykti į analogišką kelionę?

Būtinai tai padaryti! Jei jūsų tikslas – poilsinė kelionė, tuomet rinkitės paprastą kelionę į Egiptą ir pirkite ekskursijas. Tačiau jei norite pamatyti kuo daugiau šios šalies, patariu rinktis kruizą. Ši kelionė nėra labai pigi, antra vertus, paskaičiavus, kiek kainuotų analogiška kelionė perkant ekskursijas atskirai, susidaro bemaž analogiška suma.

Taip pat rekomenduočiau į Egiptą vykti rudenį arba žiemą, nors nemažai ką kelionė į šią šalį suvilioja vasarą, mat kainų atžvilgiu tuo metu ji yra patraukliausia.

Taip pat tikrai nereikia labai bijoti nuovargio. Aš asmeniškai jo net nepajutau: aptarnaujantysis personalas viskuo pasirūpindavo, kad labai dėl kažko pavargti tiesiog nebuvo progų. Vienintelis kartas, kai šiek tiek jaučiausi neišsimiegojusi, buvo kai kur nors tekdavo išvykti vidury nakties. Nors tai pažintinė kelionė, bet tikrai spėjau ir pailsėti.

Bet tikriausiai svarbiausias patarimas – tai nepamiršti nuolat plauti rankų ir pasirūpinti savo skrandžiu! Viskuo kitu pasirūpins pats Egiptas ir labai šilti jo žmonės.

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos
Kelionių idėjos