Puikus dviračių maršrutas Vilniuje. Rekomenduojam!

Autorius: Lina Balsytė | Kelionių manija , 2010, Liepos 28d.

Nusivaliusi dulkes nuo dviračio, vakar pagaliau ryžausi išbandyti naują dviračių maršrutą Vilniuje. Gėda prisipažinti, bet šiais metais dar net nebuvau užsėdusi ant dviračio. Visgi paraginta kelių pažįstamų, emocingai vis pasakojusių apie „labai fainą“ maršrutą, galiausiai buvau įtikinta. Tiesa, pats dviračių takas, kuriuo man rekomendavo važiuoti „prasiblaškyti“, nėra naujas. Tačiau sudarytas maršrutas apima išties vaizdingas sostinės vietas.

Taigi kelionės pradžia – Ateities g., Baltupiuose. Kelionės tikslas – Sereikiškių parkas, senamiestyje. Visas maršrutas atrodo štai taip: Ateities g.-Kalvarijų g.-A.Krutulio g.-palei Cedrono upelį-dviračių taku palei Nerį-Antakalnio tiltas-dviračių taku palei Nerį-Žolyno g.-prie Kraujo perpylimo centro mišku iki Filaretų g.-Rudens gatve kirsti Polocko gatvę-Belmonto žirgynas-Belmonto kriokliai-persikelti per Vilnelę-Tuputiškių gatvė-Pavilnio gatvė-Markučiai-kairiu Vilnelės krantu iki Užupio-Sereikiškių parkas.

Iki Ateities gatvės nuo mano namų – 5 minutės kelio. Taigi čia atvažiavau greitai. Ateities gatvėje esantis dviračių takas puikus, juo važiuoti – tikras malonumas. Jau čia buvau nustebinta, kiek daug žmonių važinėja dviračiais – nuo visai mažų „pyplių“ iki solidaus amžiaus moterų ir vyrų. Kelios minutės Ateities gatve ir netrukus pasiekiau Kalvarijų gatvę. Sankryžoje perėjusi į kitą gatvės pusę, pasimečiau – specialaus dviračių tako lyg ir nebeliko. Tačiau čia esančiu išasfaltuotu keliuku važiuoti dviračiu – ne mažesnis malonumas. Mėgaudamasi puikiu oru ir lyg išganymas pučiančiu vėjeliu, nuokalne pasileidau Kalvarijų g. žemyn. Smagumėlis! Kartais pasvajoju, kad važiavimas dviračiu visuomet būtų tarsi lėkimas nuokalne žemyn. Kai šiek tiek pakovojęs su savimi vis tik leidi sau nė kiek nestabdyti ir mėgautis tave žemyn nešančiu greičiu. Antra vertus, jei nebūtų įkalnių, tikriausiai niekada taip ir nepajustumėme nuokalnių teikiamo malonumo.

Kalvarijų gatvėje stovi ne vienas ženklas su sužymėtomis gatvėmis, todėl rasti A.Krutulio gatvę buvo paprasta. Įvažiavusi į šią gatvę, atsidūriau ramioje nuosavų namų apsuptyje. Dviračių tako čia nėra, bet kelias – nuostabus. Šiek tiek pavažiavusi A.Krutulio gatve, netrukus atsidūriau priešais mišką. Kiek padvejojusi sustojau – asfaltuotas kelias suko į dešinę, bet nuo miškelio sklidęs drėgmės kvapas buvo akstinas nuojautai kuždėti, kad važiuoti reikia į jį. Taigi – atgal ant dviračio ir  išmintu miško keliuku – gilyn į jį. Tiesa, labai toli nenuvažiavau, nes iškart atsidūriau prie smėlėtos ir gan stačios nuokalnės. Ir vėl sudvejojau, ar tikrai ten pasukau. Dviračių tako čia tikrai nėra, o ir su dviračiu leistis nuo tokios nuokalnės vargu ar įmanoma. Šįkart papirko apačioje esantis vaizdas – matėsi tiltelis, taigi spėjau, kad jis pastatytas virš Cedrono upelio, kurį turėjau pasiekti.

Iš lėto nusileidusi nuo smėlėtos nuokalnės, leidau sau akimirką pasigrožėti tuo, ką mačiau. Vaizdas čia išties ypatingas. Tik ir vėl, kur važiuoti – jokio supratimo. Tiesiai – stati smėlėta įkalnė. Mano maršrutas nurodė važiuoti „palei Cedrono upelį“. Pažvelgiau į dešinę – išminto tako nesimatė. Pažvelgiau į kairę – čia lyg ir buvo takelis, kuriuo galima važiuoti. Taigi dar sykį atgal ant dviračio ir pirmyn! Ačiū tiems, kas sudarė šį maršrutą. Antraip šios vietos tikriausiai gyvenime nebūčiau pamačiusi, o čia taip gražu! Kelias važiavimui su dviračiu gal neypatingas bet šią smulkmeną greitai atsveria aplinkos sukurta ypatinga nuotaika. Šalia – išsekęs Cedrono upelis, pačiame miške – daugybė išvartytų ir važiuojant nuolat lenktis žemyn verčiančių medžių. Pavažiavus kiek palei upelį, kairiau atsiranda didesnis išmintas takelis – juo ir reikia pasukti. Dar kiek pavažiavus miškeliu atsiranda jį kertantis smėlio kelias. Šiuo keliu pasukus į dešinę ir dar kiek pavažiavus, matosi Neris, o prie pat jos ir nuostabus dviračių takas.

Sustojusi iš dviračio ratų išsirinkau sudžiūvusias, laibas medžių šakeles ir lapus. Pasižiūrėjusi į savo purvinus baltus sportbačius pagalvojau, kad išvažiavau visai nepasiruošusi tokiems nuotykiams. Bet prie Neries prasidėjo tikras dviratininkų rojus – pats puikiausias dviračių takas ir nuostabi gamta. Vieninteliai du iššūkiai čia buvo nesuskaičiuojama daugybė sraigių, kurias norėdama apvažiuoti jų nesutraiškydama, ne sykį pasijutau tarsi varžybose įveikinėčiau kliūtis – posūkis į dešinę, tiesiai, staigus posūkis į kairę, į dešinę, tiesiai, į dešinę… Be to, šių kliūčių įveikimą apsunkino ir daugybė kitų dviratininkų. Vieni lenkia, kiti apvažiuoja, treti, važiuodami visai ne savo puse, jau iš toli įžūliai žiūri tau į veidą ir siunčia signalus, kad pasitrauktum ir juos praleistum. O kur dar pėstieji, tarp kurių daugiausiai  už rankų susikibusių porų ir močiučių. Ir jie čia telpa. Taigi eismo dalyvių gausa protarpiais priminė rytines automobilių spūstis Geležinio vilko gatvėje.

Palei Nerį esantis dviračių takas taip užhipnotizavo, kad važiuodama pro Antakalnio tiltą leidau sau ant jo neužvažiuoti, o toliau sekti dviračių taku. Tiesą pasakius, net nežinau, ar sąmoningai ar ne, bet šioje vietoje ir nuklydau nuo suplanuoto dviračių maršruto… Kita vertus, kai važiuoji vienas, juk negali sakyti, kad pasiklydai? Taigi norintiems išbandyti maršrutą, kurį aprašiau aukščiau, reikia užvažiuoti ant Antakalnio tilto ir jį pervažiuoti. Aš taip pat ketinu padaryti tai artimiausiu metu. Tačiau noriu pasidžiaugti ir tuo maršrutu, kurį toliau piešė jau tik mano vaizduotė ir norai.

Taigi pravažiavusi Antakalnio tiltą visą laiką nuostabiuoju dviračių taku palei Nerį myniau pirmyn. Čia prasidėjo vienos iš mano mėgstamiausių vietų sostinėje. Kalnų parkas, Gedimino pilis, Arkikatedra, Mindaugo tiltas… Visa tai pravažiavusi nusukau nuo dviračių tako ir nusileidau prie pat Neries. Kelias čia važiavimui dviračiu tikrai ne koks, bet užtai emocijos viską atperka. Neries pakrante privažiavau Baltąjį tiltą, o iš čia jau daug nuobodesniu ir ne tokiu vaizdingu maršrutu – atgal namo.

Taigi dviračių maršrutas, kuriuo važiuodama užtrukau apie dvi valandas, atrodė štai taip: Ateities g.-Kalvarijų g.-A.Krutulio g.-palei Cedrono upelį-dviračių taku palei Nerį-prie Mindaugo tilto nusileidau prie pat Neries-prie Baltojo tilto užkilau aukštyn-Konstitucijos prospekte esančiu dviračių taku iki žiedo-Geležinio Vilko g.-Ateities g.

 

Taip pat skaitykite:

Gamtos kampeliai Vilniuje

Ką aplankyti Vilniuje su vaikais?

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos